Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvertinus prokurorų medžiagą bus svarstoma galimybė surengti apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui.
„Ten tikrai pakankamai problematiška dėl Konstitucijos galimo pažeidimo, atlygio gavimo, jei paaiškėtų, kad šie kaltinimai teisingi, tai jau kvepia apkalta. Aš manau, kad tikrai šis klausimas iškils, tik iki šiol jis neiškilo, nes su informacija ką tik susipažinome“, – BNS penktadienį sakė opozicijos lyderė.
Ji pati teigė su prokurorų medžiaga dėl P. Gražulio susipažinusi tik penktadienį.
„Kadangi prokuroro konkreti medžiaga tik dabar paskelbta, mes, opozicinių frakcijų seniūnai, dar nebuvome susitikę šiuo klausimu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas sakė, kad opozicija aptars apkaltos galimybę, tačiau iš pradžių reikia spręsti P. Gražulio imuniteto klausimą.
„Visų pirma turėtų būti sprendžiamas imuniteto klausimas. Manau, tų faktų, kurie išvardyti, tikrai teisėsaugai nereikėtų trukdyti tirti“, – BNS sakė J. Sabatauskas.
„Apkaltai reikia mažiausiai reikia 36 parašų, aš manau, kad mes apsitarsime šiuo klausimu, bet manau, kad medžiagos pakanka ir tam (imuniteto naikinimo – BNS), ir tam (apkaltos iniciatyvos – BNS) atvejui“, – kalbėjo socialdemokratų seniūnas.
Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad frakcija svarstys apkaltos P. Gražuliui galimybes, bet tam reikia plataus sutarimo Seime.
„Mes su kolegomis pasikeitėme nuomonėmis ir dabar svarstome tą galimybę, esame paprašę, kad mūsų frakcijos kvalifikuotas teisininkas Stasys Šedbaras panagrinėtų tą situaciją. Iš tų kaltinimų, kuriuos pateikė prokurorai, galima matyti ir Konstitucijos pažeidimo elementų, ir tikrai yra pagrindas svarstyti apkaltos galimybę“, – BNS sakė J. Razma.
„Bet sprendžiant, kuriuo keliu eiti, mes vieni neturėtumėm spręsti, čia turi būti visų frakcijų tam tikras sutarimas, kad kuo vieningiau reaguotumėme į prokuroro pareiškimą“, – pridūrė konservatorių atstovas.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos turi teisę ne mažiau kaip 36 Seimo nariai, taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Prokuratūra įtaria, kad Seimo Mišrios grupės narys P. Gražulis ilgą laiką piktnaudžiavo parlamentaro pareigomis veikdamas bendrovės „Judex“ interesais, kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatino kyšių perdavimą Rusijos pareigūnams ir gavo iš „Judex“ turtinę naudą.
Tokias įtariamas nusikalstamas P. Gražulio veikas nurodo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis rašte Seimo nariams.
Generalinis prokuroras prašo Seimo sutikimo patraukti buvusį „tvarkietį“ baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
E. Pašilis nurodo, kad P. Gražulis pažeidė kelis Konstitucijos straipsnius, tarp jų nuostatą, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą. Taip pat – Seimo statutą, draudžiantį naudoti parlamentaro mandatą ne pagal paskirtį bei valstybės politikų elgesio kodeksą.
P. Gražulis, kaip teigiama rašte, „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas bendražmogiškąsias vertybes ir skatino teisinį nihilizmą, taip sulaužė Seimo nario priesaiką, pažemino ir diskreditavo valstybės tarnautojo ir valstybės politiko – Seimo nario vardą, sumenkino Seimo, kaip Tautos atstovybės autoritetą ir dėlto didelės neturtinės žalos patyrė valstybė“.
Seimo narys P. Gražulis sako, kad įtarimus jam siekiantys pateikti prokurorai remiasi melaginga informacija.
Politikas teigė netikintis, kad galėjo kalbėti apie kyšius Rusijos pareigūnams su šaldytus maisto produktus gaminančios įmonės „Judex“ atstovais, o teisėsaugos teiginius dėl automobilio nuomos vadina netiksliais.
„Ten labai daug melo. Melas yra tai, kad aš padariau žalą ir neteisėtai naudojau automobiliui lėšas. Visos sutartys yra kanceliarijoje, kurias pasiėmė pati STT, tačiau prie bylos neprisegė, nes jiems neparanku. (....) Mano visi pavedimai bankiniai iki cento yra, visos sutartys yra“, – BNS penktadienį teigė P. Gražulis.
