uždarbis

Netikėtas valdančiųjų poelgis Seimo posėdžių salėje sukėlė ažiotažą – opozicija paliko posėdį paskelbus perbalsavimą dėl gydytojų rezidentų darbo užmokesčio. Tačiau net ir po opozicijos spaudimo valdantieji nusprendė nepritarti konservatorių pasiūlymui didinti rezidentų atlyginimus. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas antradienį pateikė siūlymą kitąmet didinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija Viešūnaitė. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir įtvirtinus galimybę pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, darbdaviai jį įvertino skeptiškai.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2018 metų bus didinama daugiau negu 10 eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Šiuo metu minimali alga yra 380 eurų. „Tikrai bus daugiau negu 10 eurų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras, paklaustas, kiek Vyriausybė siūlys didinti MMA. S.Skvernelis negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai svarstoma didinti MMA.

Papildomas darbas garantuoja papildomas pajamas ir naujus įspūdžius. Tuo įsitikinę trys linksmi pašnekovai Justina, Anastasija ir Mindaugas, kurie savo pajamas papildo užsiimdami skirtinga papildoma veikla, kurią derina su pagrindiniu savo darbu. Trys jauni žmonės sutiko pasidalinti mintimis apie sprendimą greta pagrindinio darbo imtis papildomos, įdomios ir pelningos veiklos.

Už tą patį darbą vyrams gauti didesnę algą už moteris jau tampa pavojinga. Vieną kavinę valdančios Melburno feministės rėžė iš peties. Užkandinėje apsilankantiems vyrams jos pateikia beveik penktadaliu didesnę sąskaitą nei moterims. Feministės sako, kad tai – toli gražu ne vyrų diskriminacija, o teisingas atpildas.

Y kartos žmonės savo vartotojišku elgesiu daro didelę įtaką mažmeninei ir nekilnojamojo turto rinkai. Tarptautinė atlyginimų svetainė „Paylab“ nusprendė įdėmiau panagrinėti tikrąją Vidurio Europoje, Baltijos šalyse ir Balkanų šalyse, kur valdo didžiausias svetaines apie atlyginimus, dirbančių Y kartos žmonių perkamąją galią. Po 1980 m. gimę žmonės tapo strategine tiksline grupe daugeliui rinkodaros įmonių, turinčių stambių klientų.

Prieš 14 metų pirmuosius rimtus savarankiško gyvenimo žingsnius žengusio Ryčio Mazūro istoriją pavadinti sėkmės būtų kiek per drąsu. Tuomet dar nepilnametis Rytis nutarė išbandyti save, tad užsidirbti iš Kauno nuvyko į Šventąją. Pradžia toli gražu nebuvo tokia, kokios galėjo tikėtis jaunas ambicingas vaikinas. „Teko ir gatvėje nakvoti, ir sunkius darbus dirbti. Bet pavyko nepalūžti ir užsikabinti. Kuo toliau, tuo viskas klostėsi geriau.

„Žinau, ko jūs paklausite ir žinau, ką atsakysiu“ – pokalbį be ceremonijų pradėjo paplūdimyje sutiktas čeburekų pardavėjas. „Puiku, tuomet atsakykite“, - liko tik įsiterpti žurnalistui. „Čeburekai yra tikrai kokybiški. Nesakau, kad tie, kur bobutės pardavinėja yra blogi čeburekai. Gal jos irgi kokybiška produkcija prekiauja. Bet pats perku iš patikimos vietos, laikau juos higieniškai. Esu dirbęs ir užsienyje prie maisto, tai žinau higienos taisykles“, - pokalbį pradėjo 31-erių Vytas.

Yra parašyta daug knygų, kuriose kalbama, kaip tapti milijonieriumi. Tačiau pirmiausiai reikia suvokti, kad pirmiausiai kalbame ne apie išskirtinius projektus ar idėjas, o apie naudojimąsi turimomis galimybėmis. Businessinsider.com įvardija 10 elgesio aspektų, kurie jus greičiausiai atitolina nuo gero ir finansiškai aprūpinto gyvenimo. Ar pastebėsite tai savo elgesyje ir sugebėsite tai pakeisti? 1. Dirbate sunkiai, bet.

Užimamos pareigos, darbovietė, įgūdžiai, šalies ekonominė padėtis – tik vieni iš ingredientų lemiantys atlyginimus. Lietuva atlyginimais itin išsiskiria iš kitų šalių – didžioji dalis dirba už minimumą, o didžiausius atlyginimus pelno anaiptol ne vyriausieji darbuotojai. „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad 2017 m. vasario mėnesį absoliuti dauguma Lietuvos darbuotojų – 270,86 tūkst. dirbo už mažiausią galimą atlyginimą, iki 380 Eur „ant popieriaus“. Tuo tarpu virš 5 tūkst.

Valstybės valdomas energetikos holdingas „Lietuvos energija“ iš 2016 metais uždirbto pelno į valstybės biudžetą iš viso perves beveik 101 mln. eurų dividendų. Mažesnė pusė šios sumos (41 mln. eurų) už praėjusių metų pirmąjį pusmetį jau įmokėta, kita pelno dalis (60 mln. eurų), skirta dividendams už praėjusių metų antrąjį pusmetį, bus pervesta netrukus, pranešė Finansų ministerija.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Gyvūnai ne tik gali būti pačiais artimiausiais draugais, bet ir padėti užsidirbti. Socialiniai tinklai padeda gyvūnui tapti garsesniam už žmogų, o jų šeimininkai turtą gali krautis tiesiog dedami nuotraukas. Nustebsite, kiek už vieną įrašą gauna šie mieli bei neįprasti gyvūnai. Gobankingrates.com išskiria 12 gyvūnų, kurie 2016 m. už vieną reklaminį įrašą socialiniame tinkle „Instagram“ gauna tikrai nemenkus pinigus. Daugiau nei 164 tūkst.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Praeitais metais Lietuvoje du kartus padidintas minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) vis dar neprilygsta kitų Europos Sąjungos šalių minimaliam darbo užmokesčiui. Šiais metais jis nebedidės, tačiau gal ir nėra kaip kelti minimalų atlygį? Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Štai neseniai Eurostat paskelbė 2017 m. sausio mėnesio MMA statistiką Europos Sąjungoje.

Jei 2007 m. sutinkančių dirbti už mažiau nei 350 eurų buvo net 29,2 proc., tai šiemet vertinančių save taip kukliai beliko tik 3,5 proc., teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs mažiausio priimtino atlyginimo tyrimą. „Per dešimt metų, praėjusių nuo 2007-ųjų, minimali mėnesio alga ūgtelėjo daugiau negu dvigubai - nuo 173,8 iki 380 eurų, - sako portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - dar greičiau pūtėsi pragyvenimo, ypač sostinėje, kaina.

Nuo sausio duomenys apie daugiau kaip 3 darbuotojus turinčių įmonių darbo užmokesčio vidurkį bus skelbiami viešai. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

Į šeimos, norinčios gauti piniginę paramą, pajamas ir toliau nebus įskaitomos jaunesnių kaip 18 metų asmenų gaunamos darbo pajamos. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas - už balsavo 75 Seimo nariai, o susilaikė 25 parlamentarai.

Mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis Lietuvoje 2014 metais buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje mažus atlyginimus (du trečdalius arba mažiau vidutinio valandos uždirbio) gavo 24 proc. dirbančių. Šis rodiklis buvo didesnis tik Rumunijoje (24,4 proc.) ir Latvijoje (25,5 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Estijoje mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis sudarė 22,8 proc.

Lietuviai į sąskaitas gauna nebe riestainio skylę. Ir perka vis daugiau. Vadovai pastebi, kad žmonės pinigines atveria vis plačiau – daugiau kaip euras už gardėsį pirkėjų neatbaido. Šiemet kilo ir darbuotojų algos. Tiesa, priverstinai – 80 eurų kilo minimali alga. Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai įmonėje didėjo net 30 procentų. „Analogiškai pakėlėm ir vidutines pareigas užimantiems žmonėms. Žinoma, ne tiek daug, ne 30 proc.

Pagrindinės priežastys, Lietuvos gyventojus stabdančios uždarbiauti papildomai, yra laiko stoka ir nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys. Tačiau užsiimti papildoma veikla gyventojus labiausiai paskatintų vidutiniškai 200 eurų per mėnesį gaunama suma, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tiesa, šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių realiai uždarbiavę papildomai, iš šios veiklos dažniausiai tegaudavo iki 50 eurų.

Dar prieš prasidedant Europos futbolo čempionatui Prancūzijoje visi skaičiavo futbolininkų ir rinktinių uždarbius ir vertę, o kas pagal uždarbį rikiuojasi nacionalinių ekipų trenerių sąrašo viršuje. Pateikiame jums brangiausius Europos futbolo čempionato strategus. 24. Leonidas Sluckis (45, Rusija) – numatytos tik premijos už rezultatus 23. Anghelas Iordanescu (66, Rumunija) – 118 tūkst. eurų per metus 22. Michailo Fomenko (67, Ukraina) – 133 tūkst.

Madrido „Real“ lyderis Cristiano Ronaldo yra ne tik geriausiai pasaulyje uždirbantis futbolininkas, bet ir daugiausiai pinigų gaunantis komandinio sporto atstovas, teigia prestižinis verslo leidinys „Forbes“. Per pastaruosius metus C. Ronaldo uždirbo 82 mln. JAV dolerių, iš kurių atlyginimas sudarė 53 mln., o pajamos iš reklamos – 29 mln.

 Ekspertai stebisi, kodėl lietuviai, kurių ekonomika žymiai stipresnė nei kaimynų, uždirba gerokai mažiau nei kaimynai. Kas susikrauna dirbančių naudą? Profesorius Boguslavas Gruževskis tikina, kad augant našumui, turėtų didėti ir darbo užmokestis. O geriausiai tai parodo vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis, kuri Lietuvoje siekia 75 procentus Europos Sąjungos vidurkio. Esą logiška būtų, kad ir algos nuo europiečių skirtusi tiek pat.

Nepaisant kai kurių parlamentarų įspėjimų apie galimus teisminius ginčus, ateityje liberalesnės darbo sąlygos gali būti darbuotojams, gaunantiems didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.

Brazilų futbolo perlo sutartis „Barcelona“ klube saugoma po devyniais užraktais. Jo uždarbis tik iš pirmo žvilgsnio yra nedidelis. Nutekėjus informacijai „Football Leaks“ paviešino brazilo ir katalonų klubo kontrakto detales. Vien už parašą 2013 metais po „Barcelona“ sutartimi Neymaro banko sąskaita pasunkėjo 8,5 mln. eurų. Kontraktas trunka penkerius metus, o už sezoną brazilas gauna 5 mln. eurų.

Kai kurie sportininkai, pakabinę sportbačius ant vinies, ima uždirbti daugiau nei aktyvios karjeros metais. Toks yra NBA legenda Michaelas Jordanas. Per 15 metų krepšinio aikštėje tik dukart jo atlyginimas perkopė 4 mln. dolerių. Dabar jo sąskaita kasmet pilnėja keliskart tiek. „Forbes“ išvardijo vakar dienos atletus, radusius aukso gyslą. Michaelas Jordanas 2015 metų uždarbis: 110 mln. Karjerą baigė: 2003 metais Sporto produkcijos milžinės „Nike Jordan“ pardavimai JAV išaugo 14 proc.

Daugiausiai iš didmiesčių vadovų uždirba Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, nuo jo kiek atsilieka Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas. Žiniasklaidos duomenims, šiemet į uostamiesčio merus perrinkto V.Grubliausko atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 2703 eurus – tai yra 56 proc. daugiau nei prieš metus. Perpus daugiau, nei pirmtakas Artūras Zuokas, uždirba ir R.Šimašius - jo alga iki mokesčių sudaro 2628 eurus.

Lietuvos įmonės jau išaugo iš tų laikų, kai pelnas buvo vienintelis tikslas. Dabar svarbiau tampa, kaip mes uždirbame pelną, o ne kiek. Šiandien efektyvumą turime matuoti didesniu poveikiu aplinkai ir darbuotojams. Šiomis įžvalgomis dalijosi jau aštuntą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surengtų socialiai atsakingo verslo apdovanojimų forumo ekspertai.

Naujausi tyrimai rodo, kad lietuviai – didžiausi išlaidautojai visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Per mėnesį vienas gyventojas išleidžia beveik 700 eurų, nors vidutinė alga į rankas – net pusantro šimto eurų mažesnė. O sutaupome bene mažiausiai. „Mes netaupom ir todėl esam tokie dideli išlaidautojai. Vidurio Rytų Europoje lietuviai pagal išlaidas vartojimo, tenkančias vienam gyventojui, šiais metais jau lenkia visus.

Lietuva yra tarp mažiausiai labdarai skiriančių valstybių pasaulyje, rodo Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Charities Aid Foundation“ sudarytas pasaulio dosnumo indeksas. Lietuva šių metų reitinge užima 142 vietą iš 145 pasaulio valstybių. Prastesnį rezultatą pademonstravo tik Jemenas, Kinija ir Burundis.

Norite greitai užsidirbti? Lengvai. Nė neišeidami iš namų? Kaip tik tokį būdą jums siūlome! Tokių ir panašių skelbimų vis daugėja internete. Jie prieš akis vis iškyla tiesiog naršant socialiniuose tinklalapiuose. Gal ir teisybė? Kaip veikia tokie mechanizmai? Tik... pačių siūlytojų taip užsidirbti pinigų paklausti neįmanoma – tinklalapyje nenurodytas nei telefonas, nei elektroninio pašto adresas. Kiek tai teisėta?   „Aš tai vertinčiau kaip reklamą. Reklamą ir daugiau ne siūlymą.

Kruizinės laivybos sezonas uostamiestyje baigėsi rekordu: į Klaipėdą šiemet atplaukė 51 laivas ir atplukdė per 60 tūkstančių turistų. Daugiausia tai – vokiečiai, istorijų ir sentimentų genami į Mėmelį. Pamatę turistus, rankomis ima trinti visi: ir kavinių savininkai, ir prekių bei paslaugų pardavėjai, tačiau visą vasarą Teatro aikštėje gintaro dirbinius, mezginius turistams siūlę tautodailininkai sako pastebėję, kad svečiai vis labiau taupo.

Pinigus visi mėgsta skaičiuoti, o didelius pinigus - dar mieliau. Portalas nbadaily.net pristatė sąrašą krepšininkų, kurie per savo karjerą uždirbo daugiausiai milijonų. Kai kurie vardai gali nustebinti, kai kurie - nuvilti. Visas sąrašas su konkrečiomis sumomis - žemiau. 20. Rashardas Lewisas – 155 332 815 JAV dolerių 16 sezonų žaidęs lygos veteranas į NBA atėjo tiesiai iš mokyklos.

 Prasidėjus spanguolių sezonui vis daugiau žmonių susiruošia į mišką, kad iš prisirinktų uogų galėtų žiemai išsivirti gardžios ir sveikatą stiprinančios uogienės. Kad uogavimo sezonas įsisiūbavęs, išduoda ir turgaus prekystalius su pilnomis pintinėmis miško gėrybių nugulę uogautojai. Čia mėlynes jau pakeitė raudonšonės bruknės ir spanguolės. Šiuo metu miškuose pats brukniavimo įkarštis, o spanguolių dar nėra daug, jos dar žalios.

Bono įsigytos socialinio tinklo „Facebook.com“ akcijos pavertė jį turtingiausia pasaulyje pramogų pasaulio žvaigžde ir atnešė jam beveik 1,5 mlrd. JAV dolerių. Grupės U2 lyderis dar 2009 metais už 89,6 mln. JAV dolerių įsigijo 2,3 procentų tinklo akcijų per investicijų grupę „Elevation Partners“, o dabar, anot britų savaitraščio „Sunday Mirror“, jų vertė siekia 1,5 mlrd. JAV dolerių. Taigi, Bono aplenkė grupės „The Beatles“ legendą serą Paulą McCartney, kurio turtas siekia 1,16 mlrd.

Lietuvą toliau plaka emigracijos rykštė. Per šiuos metus emigravo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kodėl gerėjant šalies ekonomikai, tautiečių žvilgsniai vėl krypsta į Didžiąją Britaniją ar Skandinaviją, priežasčių ieško ir ekonomistai. Tuo tarpu emigracijoje dirbantys lietuviai vardija atsakymus – maži atlyginimai, darbdavių godumas, pagarbos trūkumas ir didelės kainos.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos Finansų policija, bendradarbiaudamos su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškino tarptautiniu mastu veikusią sukčiautojų grupę, kuri parduodavo prabangius naujus ir naudotus automobilius Lietuvoje ir Latvijoje. Bendrą Lietuvos ir Latvijos finansinius nusikaltimus tiriančių teisėsaugos institucijų operaciją koordinavo Europolas. Jos metu sulaikyta 20 abiejų valstybių piliečių.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

 Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įsidarbinimas Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc.

Istorines žemumas pasiekęs vyriausybių ir įmonių obligacijų pajamingumas, taip pat perpus atpigusi nafta ir kitų žaliavų kainų kritimas investuotojams nepalieka didelio pasirinkimo. Finansų rinkose susiklosčiusi situacija net ir konservatyvius investuotojus skatina prisiimti daugiau rizikos ir eiti į akcijų rinkas. Todėl net ir netylant kalboms apie neišvengiamą akcijų rinkų kritimą, brangstančios įmonių akcijos artimiausioje ateityje turėtų išlikti patrauklios.

 Nuo 2016 m. pradžios turėtų įsigalioti nauji atsakingo skolinimosi nuostatai imantiesiems būsto paskolas. Šios Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas gali ne tik suvaržyti bankų ir norinčiųjų pasiskolinti finansinę laisvę, bet ir visiems vartotojams atnešti naujų mokesčių už bankines paslaugas, perspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos profesorius Rytis Krušinskas.

Lietuvos kūrėjai dabar turi galimybę išplėsti savo auditoriją, padidinti savo kanalų žiūrimumą ir gauti pajamų iš „Youtube“ skelbiamo turinio. Kompanija „Youtube“ šiandien pranešė, kad Lietuvoje pradeda veikti jos Partnerių programa, kuri suteikia naujų galimybių turinio kūrėjams.

 Žinia, Didžiosios Britanijos valdžia labai rūpinasi skriaudžiamais ir pažeidžiamais savo visuomenės nariais. Prie tokių priskiriamos vienišos mamos ir mušamos moterys. Jeigu priklausai vienai iš šių kategorijų, o ypač jei abiem, – pirmumo teisė gauti socialinį būstą garantuota.

Interneto sensacija vadinama Monika Šalčiūtė atsako ir į itin provokuojančius gerbėjų klausimus. Vienas iš merginos gerbėjų paklausė, kokią pinigų sumą Monika uždirba per mėnesį. Žinomos merginos atsakymas, matyt, nustebino ne vieną.  Po šiuo įrašu prasidėjo įvairios diskusijos, kaip lietuvaitei pavyksta uždirbti tokią apvalią sumelę. Tačiau pati Monika, paprašyta atskleisti savo pajamų šaltinius, atvirauti nenorėjo.

 Įsivaizduokite, kad dirbate savo įmonėje, gerai atliekate pareigas, esate šaunus darbuotojas. Turbūt bent kartą susimąstėte, kad norėtumėte geresnių darbų sąlygų, tačiau ar pasikalbėjote apie tai su darbdaviu? Darbo portalo CVbankas.lt tyrimas atskleidė, kad pusė darbuotojų dvejotų apie geresnes darbo sąlygas užsiminti vadovui, penktadalis apskritai nesiryžtų apie tai su vadovu kalbėtis. Tačiau daugumai tų, kurie pabandė, neteko nusivilti. Maždaug 30 proc.