Planuojama, kad pagal naują tvarką trumpėtų būsto paskolų išdavimo laikas, griežtėtų sąlygos imant paskolas užsienio valiuta, tačiau paprastėtų ir atpigtų būdai būsto paskolą grąžinti greičiau. Tačiau tokios naujovės, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų katedros vedėjo R. Krušinsko teigimu, gali atnešti kiek netikėtą ir vartotojus erzinantį dalyką – didėjančias bankinių paslaugų kainas.
– Kam bus naudinga įvedama nauja tvarka: turintiesiems paskolas ar bankams?
– Informacijos apie keičiamą tvarką pasirodymas kelia dvejopas mintis. Pirma, įvesdamas tokius apribojimus, Lietuvos bankas stengiasi apsaugoti rinkas ir vartotojus nuo perdėtų lūkesčių ir galimų didelių, nepasvertų finansinių įsipareigojimų. Deja, įvedami apribojimai daliai vartotojų tikrai padarys neigiamą poveikį – jie negalės imti didelių paskolų ir įsigyti trokštamo būsto.
Antra, bankai išduos mažiau paskolų, o juk bankams reikia „įdarbinti“ pinigus, kad šie neštų pelną. Šiandien ir taip šitų galimybių nėra labai daug, nes, žvelgiant į dabartinės ekonomikos kontekstą, vartojimas yra nuosaikus, investicijų plačiu mastu skaičius gana ribotas. Dėl to bankai žvalgosi, kokius patrauklius produktus pasiūlyti vartotojams, kad šie juos pirktų. Jiems reikia klientų, kuriems būtų galima suteikti kuo daugiau papildomų paslaugų, finansinės laisvės bei kitų alternatyvų.
Štai čia susiduriame su situacija, kai bankams tenka suderinti teisinį reguliavimą su rinkos aplinka. Natūralu, kad toks apribojimų įvedimas gali apriboti komercinių bankų lūkesčius ir veiklą. Bet toks nepasitenkinimas bankų viduje kyla ne vien dėl to, kad jie uždirbs mažiau – šiuo metu, įvedus eurą, bankinių paslaugų vartotojų rinka yra itin atsargi, net kalbama apie tam tikrą sąstingį, sietiną su būsto rinka.
– Kitaip tariant, bankai uždirbs mažiau?
– Natūralu, kai rinka yra atsargaus augimo padėtyje, nėra tokio kiekio klientų, kaip anksčiau, kuriems reikia būsto paskolų. Jeigu atsiranda dar ir papildomi apribojimai, suvaržantys klientų pasirinkimą, tuomet ir komerciniai bankai automatiškai uždirbs mažiau. Sutinku, kad šis taisyklių keitimas – ne itin patogus verslui. Tai ypač pasijus ilgalaikėje perspektyvoje, nes ilgalaikio skolinimosi produktai turi savo riziką, vertinimą ir ekonomines perspektyvas. Tačiau nepamirškime, kad jei tai kainuos bankams – tai kainuos ir vartotojams. Natūralu, kad bankai neleis savęs skriausti ir labai tikėtina, kad tas pinigų netekimas bus perkeltas ant vartotojų pečių. Gal šiek tiek pabrangs paslaugų administravimas, padidės palūkanų norma, bus ieškoma, kaip įsiūlyti kitus produktus, gal brangs gyvybės draudimas, imančiam ilgalaikę paskolą.
Be abejo, daugeliui bankininkų kyla klausimas – kas ir ką nusveria ekonomikoje? Ar finansinis saugumas, ar galimybė suteikti laisvę klientui? Šiandien galime sakyti, kad dabar šios abi svarstyklių pusės išlaiko balansą.
– Gal dėl suvaržymų atpigs būstas?
– Manau, kad reikalavimas imti paskolą ne didesnę nei 6 metų uždarbis, būsto kainų nesumažins. Būsto kainas reguliuoja būsto paklausa – kiek ir kam reikės nuosavo būsto. Iki krizės Lietuvoje buvo nekilnojamojo turto bumas, kurio metu daug kas statėsi namus, pirko butus. Peržvelgus demografinius šalies rodiklius matome, kad emigracijos upė vis dar neužtvenkta, o visuomenė Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, senėja.
Tai reiškia, kad būsto poreikis mažesniam gyventojų skaičiui taip pat bus ribotas. Taip, mes galime kalbėti, kad auga jaunesnioji karta, kuri nori turėti nuosavą būstą ir būti nepriklausoma, tačiau šiandien nekilnojamojo turto rinkoje tendencijos yra tokios, kad būsto pasiūla yra didesnė, nei paklausa. Manau, kad didelio skaičiaus tokių, kurie trūks plyš ims būsto paskolas, artimoje ateityje tikrai nebus daug.
Nemanau, kad Lietuva netolimoje ateityje bus „okupuojama“ emigrantų iš kitų šalių ar grįš didžioji dalis mūsų emigrantų, kurie pirks butus. Abejoju, ar tai sužadins dar vieną nekilnojamojo turto bumą.
