Profesorius Boguslavas Gruževskis tikina, kad augant našumui, turėtų didėti ir darbo užmokestis. O geriausiai tai parodo vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis, kuri Lietuvoje siekia 75 procentus Europos Sąjungos vidurkio. Esą logiška būtų, kad ir algos nuo europiečių skirtusi tiek pat. Pagal BVP rodiklį Lietuva lenkia Latviją, Lenkiją, Graikiją, Vengriją, Kroatiją, o pagal žmonių algas atsilieka.
„Aišku, iš to, ką dabar matome, pagal mūsų ekonominį pajėgumą, pagal mūsų augimą ir teigiamus ekonominius pokyčius, vidutinis darbo užmokestis drąsiai galėtų būti 150 eurų didesnis. Tai yra sudarytų beveik 700 eurų. Tai būtų mažiausia, kas galėtų būti“, - tvirtina Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Kodėl lietuvio realybė kitokia?
Tačiau kodėl turėdami gerus ekonominius rodiklius, sulaukiame nedidelio atlygio? Pasak ekspertų, taip yra todėl, kad nors valdžia ir sako labiausiai besirūpinanti paprastu žmogumi, dirbantis žmogus Lietuvoje yra labiausiai apmokestinamas, o kapitalas mažiausiai.
„Pas mus tie pinigai, tas potencialas perskirstomas kita forma kaip dividendai, bet jie pasiekia ne visus gyventojus, todėl tie, kurie gyvena iš darbo užmokesčio faktiškai to ekonominio augimo ir tų teigiamų pokyčių mažai jaučia“, - sako B. Gruževskis.
Tuo tarpu kiti ekonomistai tikina, kad problema yra „šešėlis“ - esą oficiali darbo užmokesčio statistika prasilenkia su realybe, mat nemenka dalis atlygio išmokama „vokeliuose“.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
