urmas paetas

Rusijos vyriausybė kovo 5 dieną perdavė sausumos ir jūrinės sienos tarp Estijos ir Rusijos sutartis prezidentui Vladimirui Putinui, kuris pateiks jas ratifikuoti parlamentui. Estijos užsienio reikalų ministrė Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus) šį Rusijos žingsnį įvardino kaip būtiną, siekiant tolesnio sienų sutarčių ratifikavimo, pranešė Estijos URM atstovai.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį paryčiais atvyko į Estiją, kur susitiks su Baltijos šalių lyderiais ir dar kartą patvirtins Vašingtono įsipareigojimus šių NATO narių saugumui. JAV lyderio lėktuvas „Air Force One“ Talino Lennarto Meri (Lenarto Merio) oro uoste nutūpė 6 val. 25 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) į Estijos sostinę, kaip buvo planuota, turėjo atvykti vėlai antradienį ar netrukus po vidurnakčio ir praleisti joje naktį, tačiau dabar paaiškėjo, kad Baltųjų rūmų vadovas atvyks į Taliną tik trečiadienio rytą, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Šaltiniai ministerijoje sakė BNS, kad B.Obamos lėktuvas Talino oro uoste nusileis iki 7 val.

Suomija per daug pasitiki Rusija ir laikosi pernelyg atsargios bei neutralios pozicijos Ukrainos klausimu, mano Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pajetas). Antradienį paskelbtame interviu suomių laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis sakė, kad tolesnius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu gali sustabdyti tik dar griežtesnės sankcijos. Pasak U.Paeto, griežtesnes sankcijas, be Estijos, dar palaiko Latvija, Lietuva, Lenkija, Švedija ir Danija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį išvyks į Estiją valstybinio vizito ir anksti trečiadienį pasieks Taliną. Kaip nurodė Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, oficialūs vizito renginiai numatyti vėliau dieną, kai šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) sutiks JAV lyderį prie savo rezidencijos – Kadriorgo rūmų – durų. B.Obama pasirašys garbės svečių knygoje, o vėliau prezidentai surengs derybas ir bendrą spaudos konferenciją.

Danijos naikintuvai F-16, įsikūrę Emario bazėje Estijoje, vakar pirmą sykį buvo pakelti į orą pastebėjus nežinomą objektą netoli NATO saugomos erdvės. Į pranešimą dėl oro erdvės pažeidimo buvo netrukus sureaguota. Du F-16 naikintuvai 11.55 pakilo į orą, siekdami išsiaiškinti, kas prisiartino prie NATO oro erdvės, praneša Postimees.ee. Estijos gynybos pajėgų atstovai nepaviešino, kokios valstybės orlaivis pažeidė oro erdvę.

 Estija antradienį pasveikino NATO sprendimą sustiprinti Baltijos šalių oro policijos misiją ir pasiūlė papildomus lėktuvus dislokuoti Estijos šiaurės vakaruose esančioje Emario oro pajėgų bazėje. Emario bazė pasiruošusi prisidėti prie Aljanso misijos, padedančios užtikrinti Baltijos valstynių oro erdvės saugumą, sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas ( Urmas Pajetas) NATO šalių diplomatijos vadovų susitikime Briuselyje.

 Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Urmas Paetas (Urmas Pajetas) antradienį Maskvoje pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos tarp šių šalių. Ministrai pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat – susitarimą dėl diplomatinio nekilnojamojo turto, pagal kurį Estijai bus perduotas diplomatinės atstovybės pastatas Maskvoje, o Rusijai – Taline.

Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas pranešė, kad Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetas priėmė pasiūlymą tęsti derybas dėl valstybių sienos sutarties. Dabartinė Rusijos Dūma suformuota po rinkimų pernai gruodį. „Apsikeitus laiškais šių metų pradžioje Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetas priėmė pasiūlymą vėl pradėti dialogą. Manau, kad tai netaps vien pažadu ir mes tai įgyvendinsime“, – sakė komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.

Estija teigia nerimaujanti dėl Rusijos sprendimo dislokuoti raketas netoli Estijos sienos. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas teigia, kad tai yra neraminantis žingsnis. Liepos 17 dieną Rusijos sausumos pajėgų vadas Aleksandras Postnikovas radijo stočiai „Ekho Moskvy“ pareiškė, kad kariniame regione netoli Sankt Peterburgo buvo dislokuotos „Iskander“ raketos. Sankt Peterburgas yra vos už 140 kilometrų nuo sienos su Estija. „Iskander“ raketos gali skrieti iki 400 kilometrų.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Paet) išsakė viltį jau artimoje ateityje pamatyti konkrečius veiksmus statant atominę elektrinę Lietuvoje ir pažymėjo, kad šis objektas suvaidintų labai svarbų vaidmenį stiprinant energetinį saugumą. Tai Estijos diplomatijos vadovas pareiškė penktadienį per Baltijos Asamblėjos spaudos konferenciją Seime. "Aš tikiuosi, kad artimoje ateityje mes jau pamatysime konkrečius veiksmus įgyvendinant atominės elektrinės statybas Lietuvoje.

Baltijos ir Beniliukso šalių užsienio reikalų ministrai viliasi, jog Čekija nekliudys Lisabonos sutarties įsigaliojimui, o permainos padės išpildyti Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių interesus. Baltijos šalių ir Beniliukso valstybių užsienio reikalų ministrai susitikimo Vilniuje metu antradienį pasveikino Airijos gyventojus, tarusius aiškų "taip" Lisabonos sutarčiai ir permainoms ES, ir išreiškė viltį, kad Čekija nekliudys jos įsigaliojimui.

Taline rengiama diskusija, kurios tema dvigubai neparanki Kremliui, nes primena ne tik apie Molotovo ir Ribbentropo paktą, bet ir apie jo pasmerkimą 1989-aisiais. Europos Sąjungai minint dvi svarbias sukaktis - 20 metų po geležinės uždamgos žlugimo ir didžiausios ES plėtros penkmetį - Estija rengia tarptautinę konferenciją, per kurią mokslininkai, diplomatai bei analitikai nagrinės nacių ir sovietų pasirašytą Ribbentropo ir Molotovo paktą bei akcentuos jo pasmerkimą 1989 metais Maskvoje.

Penktadienį Palangoje susitiks Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai - Vygaudas Ušackas, Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier), Maris Riekstinis ir Urmas Paetas (Urmas Paet). Tai bus 11-asis kasmetis Baltijos šalių ir Vokietijos diplomatijos vadovų susitikimas.

Utenoje įvykusiuose viešuose Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų debatuose su visuomene daugiausia dėmesio skirta Europos Sąjungai, taip pat buvo kalbama apie energetikos problemas, žemės ūkį, nuošaly neliko finansinė ir ekonominė krizė. Viena iš plačiausiai aptartų temų buvo energetika.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas artėjant Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui pareiškė, įžvelgiąs atsirandančią takoskyrą ES, tačiau pabrėžė, kad tai nėra priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, o bandymas atriboti eurą įsivedusias ir europinės valiutos neturinčias valstybes nares. „Takoskyra yra ne tarp Rytų ir Vakarų, o tarp eurozonos ir ne eurozonos. Nemanau, kad nacionalistiniai nusiteikimai yra atsakas.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai Utenoje penktadienį surengs viešus debatus „Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir NATO penkmetis: išmoktos pamokos ir uždaviniai ateičiai“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai Vygaudas Ušackas, Maris Riekstinis ir Urmas Paetas aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltijos valstybių strateginę partnerystę su JAV, ES ir NATO darbotvarkės klausimus, rengiantis ES ir NATO UR ministrų ir valstybių vadovų susitikimams ši...

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai Utenoje penktadienį surengs viešus debatus „Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir NATO penkmetis: išmoktos pamokos ir uždaviniai ateičiai“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai Vygaudas Ušackas, Maris Riekstinis ir Urmas Paetas aptars Baltijos šalių bendradarbiavimą energetikos srityje, Baltijos valstybių strateginę partnerystę su JAV, ES ir NATO darbotvarkės klausimus, rengiantis ES ir NATO UR ministrų ir valstybių vadovų susitikimams ši...

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Utenoje surengs viešus debatus, kuriuose bus diskutuojama apie Baltijos šalių kartu nuveiktus darbus po stojimo į Europos Sąjungą ir NATO, aptariamas tolesnis Baltijos šalių bendradarbiavimas.

Estija pasirengusi padėti Jungtinėms Valstijoms ir įkurdinti savo teritorijoje kalinius iš uždaromo Amerikos kalėjimo Gvantaname. Tai antradienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. Pasak jo, Talinas teigiamai vertina JAV administracijos sprendimą uždaryti Gvantanamo kalėjimą. „Mes remiame šį sprendimą ir Europos Sąjungos pasirengimą priimti jos šalių teritorijoje šio kalėjimo kalinius“, - sakė U. Paetas.

Latvijos valdžia svarsto galimybę priimti į šalį dalį Gvantanamo kalėjime kalinčių asmenų, skelbia „Delfi.lv“. Anksčiau apie tokią galimybę yra užsiminęs ir Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas yra užsiminęs, kad tokiu atveju, jei JAV kreiptųsi į Lietuvą dėl Gvantanamo kalinių priėmimo, tai oficialusis Vilnius tokį kreipimąsi svarstytų.

Baltijos Ministrų Tarybos posėdyje šeštadienį Baltijos Asamblėjos nariai ir trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai patvirtino, kad vieningos energetikos rinkos sukūrimas regione yra pirmiausias Lietuvos, Latvijos ir Estijos uždavinys.

Duodamas interviu Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“, Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad galimas rusiškų raketų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrade lemtų tai, kad Baltijos šalių saugumas atsiduria dar didesniame pavojuje. „Visų pirma aš tikiuosi, kad jos nebus ten dislokuotos. Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas tam tikru lygiu yra tik perspėjimas.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas de Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) penktadienį paskelbė, kad jis ir 26 Aljanso narių ambasadoriai kitą savaitę vyks į Gruzijos miestą Gorį, kuris buvo kurį laiką okupuotas Rusijos kariuomenės. „Mes aplankysime Gorį, kad parodytume palaikymą Gruzijai po to, ką mes matėme iš Rusijos pusės“, - sakė J.H.Schefferis po bendros su prezidentu Valdžiu Zatleriu spaudos konferencijos.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai teigiamai įvertino pirmadienį Europos Vadovų Tarybos priimtą sprendimą atsižvelgiant į Rusijos ir Gruzijos konfliktą įšaldyti derybas dėl naujos Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos partnerystės sutarties.

Praėjusią savaitę visų trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su jų valstybėse reziduojančiais Rusijos ambasadoriais, kurie išaiškino savo šalies poziciją dėl Gruzijos separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybės pripažinimo. Tai patys diplomatijos vadovai antradienį pranešė Rygoje.

Rusija pristabdo karinį bendradarbiavimą su Lietuva ir visomis NATO šalimis, portalą „Balsas.lt“ informavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Anot ministro J. Oleko, šiandien į darbo pabaigą buvo gautas Rusijos karinio atašė pranešimas, kad Rusijos gynybos ministro sprendimu yra „pristabdomos vykdomos priemonės su NATO šalimis“. Kokios tai priemonės, ministras kol kas galėjo tik spėlioti.

Estija paragino Europos Sąjungą įvesti į Gruziją savus taikdarius. Kaip skelbia „EU Observer“, tokią poziciją Talinas išreiškė po to, kai separatistinėje Pietų Osetijos Respublikoje ėmė kilti įtampa ir iš regiono po susišaudymų buvo imtasi evakuoti moteris bei vaikus. „Aš kalbėjau su savo kolegomis iš Švedijos bei Suomijos.

Per ateinančius 4 metus Estijos Vyriausybė pasižadėjo jauniausiai Europos valstybei, Kosovui, skirti 10 mln. kronų ( 2 152 tūkst. litų), skelbia „Postimees.ee“. „Mes esame pasirengę apmokyti jaunus Kosovo diplomatus iš Užsienio reikalų ministerijos ir padėti šiai jaunai valstybei kitose sferose. Taipogi Estijos ekspertai prisidės ir prie pilietinės misijos Kosove“ – teigia Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas.

Estijos pilietybės neturintys asmenys jau gali lankytis Rusijoje be vizų, o Latvijos - galės pradėti tai daryti jau artimiausiu metu. Estijoje gyvenantys asmenys, neturintys Estijos pilietybės nuo trečiadienio, birželio 25 dienos, gali lankytis Rusijoje be vizų, tai agentūrai BNS pranešė Rusijos ambasados Taline spaudos tarnyba.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas mano, kad dar gali praeiti keli metai, kol tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos įsigalios bevizis režimas. Trečiadienį kalbėdamas Estijos parlamente jis priminė, kad prieš metus įsigaliojo Rusijos ir ES sutartys dėl supaprastinto vizų režimo ir nelegalų grąžinimo. „Bet sutarties dėl nelegalų grąžinimo dalis, liečianti trečiąsias šalis, įsigalios tik po dvejų metų.

Lisabonos sutarties priešininkai užtikrintai laimėjo 36 iš 43 Airijos rinkimų apygardų. Kaip rašo tinklapis ireland.com, prieš sutartį pasisakė 53,4 proc. balsavusiųjų, už - 46,6 proc. Rinkėjų aktyvumas buvo 53,1 proc.

Estija nori didesnės pagarbos iš Rusijos pusės, Vokietijos naujienų agentūrai DPA sakė šalies užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. „Mes norėtume gerų arba bent jau normalių santykių su visais mūsų kaimynais, įskaitant Rusiją. Mes tikimės, kad Rusija suvoks, jog Estija – ne priešas“, - sakė ministras. Jis paaiškino, kad santykių normalizavimas turėtų remtis Rusijos pagarba nedidelei Baltijos šaliai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antradienį dalyvaus Rygoje vyksiančiame Baltijos šalių ir Vokietijos UR ministrų susitikime, kur su kolegomis aptars Europos kaimynystės politiką bei Europos Sąjungos ir Rusijos santykius. Kaip pranešė URM, ministrai pasidalins nuomonėmis apie Lisabonos sutarties ratifikavimo eigą, ES ir Baltijos jūros regiono strategijos formavimą, Baltijos jūros valstybių tarybos veiklą, aptars energetikos ir klimato kaitos klausimus.

Nors Užsienio reikalų ministerija sulaukė nemažai kritikos dėl nesuderintos pozicijos blokuoti ES ir Rusijos derybas, pačiam veto pritaria net špygos Rytų kaimynėms raginantis nerodyti Viktoras Uspaskichas. Sekmadienį vykusiame Darbo partijos posėdyje V. Uspaskichas sakė, kad sėkmingai Seimo rinkimuose pasirodę darbiečiai sieks užtikrinti gerus santykius kaimynais.

Gegužės 5–6 dienomis į metinį regioninį susitikimą Vilniuje buvo susirinkę Švedijos ambasadoriai Baltijos ir Šiaurės šalyse, užsienio reikalų ministerijų pareigūnai, institucijų prie ES ir NATO atstovai, diplomatai, politikai. Pirmadienio vakarą aktyviosios Švedijos ambasadorės Lietuvoje Malin Karre pastangomis atstovybės rūmuose buvo surengta vakarienė-diskusija apie regioninį bendradarbiavimą, santykius su Rytų ir Vakarų kaimynais, šių tarpusavio santykių plėtrą.

Estija remia Lietuvos reikalavimus, susijusius su Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) derybų dėl naujo susitarimo pradžia, bet nepritaria tam, kad pavienės šalys šiuo klausimu naudotųsi veto teise, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. „Dabar kalbama apie derybų pradžią, kad apskritai kada nors ko nors būtų galima pasiekti. Mūsų pozicija tokia: taip, derybos galėtų prasidėti“, - sakė U.Paetas penktadienį Estijos televizijos rytinėje naujienų laidoje.

Kandidatas į Rusijos prezidentus, šalies parlamento pirmininko pavaduotojas, Liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis pareiškė manantis, kad Baltijos šalyse gyvenantys rusai, sekdami Kosovo pavyzdžiu, taip pat turi teisę sukurti nepriklausomą valstybę, pranešė „Newsru.

Nors aukšto rango užsienio politikai neturi rimtų priekaištų Estijos politikai pilietybės ir tautinių mažumų atžvilgiu, tarptautinių organizacijų atstovai nuolatos siūlo Estijai supaprastinti pilietybės suteikimo tvarką.

JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais (Condoleezza Rice) mano, kad Kongresas per artimiausius kelis mėnesius priims Baltijos šalims palankią rezoliuciją dėl bevizio režimo, pranešė "Vz.

Pasak Baltijos asamblėjos (BA) rengtos konferencijos dalyvių, didžiausia demografinė Latvijos problema - žemai kvalifikuotos darbo jėgos stygius, Estijos - populiacijos nykimas, Lietuvos - išsilavinimo smukimas. Šią savaitę BA Latvijoje rengė konferenciją, skirtą žmogiškųjų resursų ir darbo jėgos migracijos klausimams aptarti, kurioje dalyvavo visų Pabaltijo šalių užsienio reikalų ministrai, skelbia „Delfi.lv.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, po susitikimo su Lietuvos URM vadovu Petru Vaitiekūnu, pareiškė, kad Rusijos politizuotas ekonominis spaudimas, kurį jaučia Baltijos šalys yra  nepriimtinas, tačiau sako, kad kalbėtis yra geriau nei nesikalbėti, todėl Estija ES ir Rusijos derybų vetuoti nesirengia, praneša portalas lrt.lt. „Mums svarbiausia, kad ES yra vieninga, kai vieną iš jos narių Rusija užsipuola.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad Estija neturi už ką atsiprašyti Rusijos, priešingai – Maskva turinti atsiprašyti Talino, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Tai Rusija turi atsiprašyti Estijos. Mūsų neatsiprašė už ambasados Maskvoje blokavimą, bandymą užpulti ambasadorę, kibernetines Estijos atakas ir melą, kurį skleidė Rusijos informacijos priemonės“, - teigė ministras.

Rusija elgiasi taip, tarsi vis dar gyvuotų Sovietų Sąjunga, penktadienį sakė Estijos užsienio reikalų ministras, tačiau pabrėžė, kad nepaisant audringo ginčo dėl paminklo sovietų kariams perkėlimo Talinas pasirengęs toliau bendradarbiauti su Maskva.Estijos valdžios sprendimas iš judraus sostinės centro perkelti Bronzinio kario statulą į Karių kapines išprovokavo rusakalbio jaunimo riaušes Taline, estų ambasados Maskvoje blokadą ir Rusijos pareigūnų protestų bangą.

Estija kol kas nereikalaus, kad Europos Sąjunga skelbtų sankcijas Rusijai dėl įvykių prie Estijos ambasados Maskvoje, pranešė ketvirtadienį ministras pirmininkas Andrus Ansipas. Ketvirtadienį vykusiame vyriausybės posėdyje, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl ekonominių sankcijų skelbimo Rusijai iš ES pusės.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui protestą dėl Estijos ambasadorės Maskvoje Marinos Kaljurand užpuolimo - tai ketvirtadienį pranešė Estijos URM.Trečiadienio vakarą U.Paetas kalbėjosi telefonu su S.Lavrovu ir pareiškė jam griežtą protestą prieš Estijos ambasadorės užpuolimą, kuris buvo įvykdytas trečiadienį Maskvoje.

Dėl paminklo sovietų kariams perkėlimo tarp Talino ir Maskvos auganti įtampa ir žodžių karas atgaivino estams tamsius prisiminimus apie Antrojo pasaulinio karo metus, kai šalis prarado nepriklausomybę ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi.Kai praėjusią savaitę iš Talino centro buvo išvežta Bronzinio kario statula ir per miestą nusirito neramumų banga, nusinešusi vieno Rusijos piliečio gyvybę, Maskva nusiuntė į Estijos sostinę parlamento delegaciją su faktų nustatymo misija.

Estijos ambasada Maskvoje trečiadienio rytą nutraukė konsulinių paslaugų teikimą tol, kol situacija aplink diplomatinės misijos pastatą normalizuosis.URM sekretorius spaudai pranešė, kad konsulinės paslaugos vėl bus teikiamos, kai Rusijos valdžia užtikrins pastato saugumą.Tuo tarpu ambasada toliau teikia konsulinę pagalbą Estijos piliečiams.

Jeigu padėtis aplink Estijos ambasadą Maskvoje iki trečiadienio ryto nebus normalizuota, Estija nutrauks visas konsulines paslaugas, išskyrus pagalbą Estijos piliečiams.Tai antradienį oficialiame pareiškime pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas). Jis įspėjo, kad jeigu iki 9 valandos ryto padėtis aplink Estijos ambasadą Maskvoje nebus normalizuota, Estija nutrauks visas konsulines paslaugas, išskyrus konsulinę pagalbą Estijos piliečiams.