Ministrai pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat – susitarimą dėl diplomatinio nekilnojamojo turto, pagal kurį Estijai bus perduotas diplomatinės atstovybės pastatas Maskvoje, o Rusijai – Taline.
Susitarimai dėl sienos įsigalios 30 dienų po to, kai bus apsikeista ratifikavimo raštais.
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pasveikino sutarčių dėl sienų pasirašymą, bet pabrėžė, kad jos „nedaro poveikio Estijos Respublikos tęstinumui“.
„Sveikinu sienos sutarčių tarp Estijos ir Rusijos sudarymą. Sienos sutartis tarp kaimyninių valstybių Europos Sąjungoje (ES) yra įprastas ir natūralus dalykas. Todėl normalu, kad konsultacijos tarp Estijos ir Rusijos, kurios vyko profesionaliai ir dalykiškai, šiandien buvo vainikuotos užsienio reikalų ministrų parašais po sienos sutartimis“, - sakoma prezidento pareiškime.
T.H.Ilvesas išreiškė viltį, kad Estijos ir Rusijos parlamentai sienos sutartis ratifikuos „greitai ir be kliūčių“.
Šių dokumentų tekstų parengimas truko 23 metus.
Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai U.Paetas ir S.Lavrovas 2005 metų gegužę Maskvoje pasirašė susitarimus dėl sausumos ir jūros sienos.
Tačiau Estijos parlamentas į šių sutarčių ratifikavimo įstatymą įtraukė preambulę dėl 1920 metų Tartu taikos sutarties galiojimo. Pagal tą sutartį sovietinė Rusija pirmoji pripažino Estijos valstybės nepriklausomybę, pagal ją ėjo ir ikikarinė siena.
Rusija Tartu taikos sutartį laiko tik istoriniu dokumentu ir Estijos parlamento sprendimą įvertino kaip bandymą užsirezervuoti ateičiai teritorines pretenzijas Rusijai. Pretenzijos galėjo kilti dėl dviejų pasienio su Estija miestų.
Estija ne kartą atmetė tokius priekaištus, bet Rusija vis tiek atšaukė savo parašus po sienų sutartimi.
Estijos ir Rusijos konsultacijos dėl naujos sienų sutarties prasidėjo 2012 metų pabaigoje ir per septynis mėnesius buvo surengti trys ratai. Po trečio rato gegužės 8 dieną Estijos parlamento Užsienio reikalų komitetas priėjo prie išvados, kad naujos sutarties parengimo darbai baigti.
Antradienį Maskvoje pasirašytam sutarties tekstui Rusijos vyriausybė pritarė rugsėjo mėnesį.
Estija ir Rusija, įsigaliojus sienų sutarčiai, koreguodama demarkacinę liniją apsikeis vienodomis 128,6 ha teritorijomis.
„Įsigaliojus sienos sutarčiai šalys pakoreguos demarkacinę liniją, kad ji būtų logiškai nubrėžta landšafto požiūriu. Bus keičiamasi stambiomis ir smulkiomis teritorijos dalimis ir nė viena šalis negaus daugiau, nei atidavė“, - anksčiau BNS paaiškino U.Paetas.
Rusijos ir Estijos, kuri sutartį dėl sienos su savo kaimyne pasirašė paskutinė iš Baltijos valstybių, santykiai buvo šaltoki nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
Rusija niršo dėl esą nesąžiningo Estijos elgesio su 25 proc. šalies gyventojų sudarančių etninių rusų, argumentuodama, kad rusakalbiai yra diskriminuojami mokyklose ir susiduria su dideliais sunkumais, siekdami pilietybės.
S.Lavrovas atkreipė dėmesį į tas problemas, tačiau vis tiek gyrė šią sutartį kaip „svarbų žingsnį, o ne gryną formalumą“. Tuo tarpu U.Paetas pažymėjo, kad S.Lavrovas vėliau šiais metais atvyks į Estiją ir taps pirmuoju tai padariusiu Rusijos užsienio reikalų ministru.
„Nemanau, kad tarp kaimynų turėtų būti tokios ilgos pauzės (tarp susitikimų), nes privalome kalbėtis apie sudėtingus klausimus“, – aiškino U.Paetas.
Estijos premjeras Andrus Ansipas, kurio retorika Rusijos atžvilgiu pastaraisiais metais švelnėjo, sveikino šį „strateginį ir didelio masto sprendimą“.
„Be abejo, sureguliuoti santykiai dėl sienų su kaimynais, tarp jų – Rusija, yra geriau, nei nesureguliuoti santykiai, ir Estijos požiūriu, ir visos Europos Sąjungos (požiūriu)“, - sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
„Tai strateginis ir perspektyvus sprendimas, kuris didina ne tik Estijos, bet ir viso regiono stabilumą ir saugumo lygį“, - nurodoma jame.
Prekyba su Rusija sudaro apie 15 proc. Estijos užsienio prekybos krepšelyje; taip pat sėkmingai vystomas dvišalis turizmas.
„Gera žinia Rusijos ir Estijos santykiams pastaruosius kelerius metus yra didėjantis dvišalis ekonominis aktyvumas“, – sakė Tartu universiteto profesorius Andresas Kasekampas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
