Dėl paminklo sovietų kariams perkėlimo tarp Talino ir Maskvos auganti įtampa ir žodžių karas atgaivino estams tamsius prisiminimus apie Antrojo pasaulinio karo metus, kai šalis prarado nepriklausomybę ir tapo Sovietų Sąjungos dalimi.
Kai praėjusią savaitę iš Talino centro buvo išvežta Bronzinio kario statula ir per miestą nusirito neramumų banga, nusinešusi vieno Rusijos piliečio gyvybę, Maskva nusiuntė į Estijos sostinę parlamento delegaciją su faktų nustatymo misija.
Nors Rusijos parlamento delegacija antradienį nurodė, kad grįš į Maskvą susidariusi iš esmės pozityvią nuomonę, jos nariai buvo kritikuojami, kad meta nepagrįstus kaltinimus estams ir kišasi į šios mažos Baltijos valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, vidaus reikalus.
"1940-aisiais buvo susiklosčiusi panaši situacija, kai Stalinas atsiuntė į Estiją emisarus įtvirtinti čia promaskvietišką marionetinį režimą", - sakė istorikas, buvęs Estijos ambasadorius Rusijoje Martas Helme (Martas Helmė).
"Rusijos parlamento delegacijos reikalavimai, kad atsistatydintų Estijos vyriausybė, labai primena 1940-ųjų toną ir atgaivina išties niūrius prisiminimus", - sakė jis.
Rusijos įstatymų leidėjai paragino Estijos premjerą Andrų Ansipą atsistatydinti dėl paminklo perkėlimo iš judraus miesto centro į Karių kapines.
"Laimei, šiandien viskas kitaip: mes priklausome NATO ir ES. Be to, dabar yra informacijos amžius, kai naujienos greitai sklinda, ir todėl neįmanoma pakeisti vyriausybę be išorinio pasaulio žinios", - sakė M.Helme.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) antradienį paragino Europos Sąjungą "maksimaliai ryžtingai reaguoti" į spaudimą, kurį, pasak Estijos valdžios, jai daro Rusija dėl paminklo sovietų kariams perkėlimo.
"Bronzinis karys ir vandalizmas Taline yra Estijos reikalas, bet koordinuota Rusijos veikla prieš Estiją yra visos ES reikalas", - sakė U,Paetas per spaudos konferenciją.
"Tai rimčiausias iššūkis Estijos suverenumui nuo 1991-ųjų", - savo ruožtu pažymėjo Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas.
"Tačiau pavojus būtų buvęs daug didesnis, jei Estija nepriklausytų NATO ir ES", - pridūrė jis.
Estijos, Latvijos bei Lietuvos įstojimas į NATO 2004 metais sulaukė griežtos reakcijos iš Maskvos, kuri nepritarė Vakarų karinio aljanso priartėjimui prie jos rytinių sienų.
Šiandien "Maskva stengiasi kištis į Estijos ir kaimyninės Latvijos vidaus politiką, kad turėtų savo įtakos agentus ES ir NATO", sakė M.Helme.
"Tokiu būdu ji tikisi gauti priėjimą prie slaptos informacijos ir daryti įtaką sprendimų priėmimui organizacijose, kurioms ji nepriklauso", - sakė buvęs ambasadorius.
Beprecedentės riaušės Taline ir aštri Rusijos kritika dėl Estijos valdžios veiksmų malšinant neramumus ne vienam estui atgaivino senus būgštavimus.
"Visuomet, kai Rusija pradeda pulti Estiją, užduodu sau klausimą, kur jie sustos", - sakė 79 metų pensininkė Milvi Tammist (Milvi Tamist).
"Ar nepasikartos 1940-ųjų įvykiai, kai sovietai atėmė mūsų laisvę?" - klausė moteris.
"Esu įbauginta, bet viliuosi, kad šiandien nesame vieni. NATO negalėtų paprasčiausiai stovėti ir žiūrėti, jei Maskva nuspręstų vėl mus okupuoti", - pridūrė pensininkė.
Daugiau nei 60 metų už ją jaunesnis paauglys sakė, kad "Maskvos agresyvumas nuliūdino ir prislėgė".
"Nemalonu jausti, kad kaimyninė valstybė tavęs nekenčia", - sakė 17-metis Talino kolegijos studentas Martti Martinsonas (Martis Martinsonas).
"Estijos ir Rusijos ekonominiai bei politiniai ryšiai gali dar pablogėti, tačiau esu tikras, kad tarptautinė parama užkirs kelią Rusijai ateiti čia ir sutrypti laisvę", - pridūrė jis.
