Dabartinė Rusijos Dūma suformuota po rinkimų pernai gruodį.
„Apsikeitus laiškais šių metų pradžioje Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komitetas priėmė pasiūlymą vėl pradėti dialogą. Manau, kad tai netaps vien pažadu ir mes tai įgyvendinsime“, – sakė komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas. Jis kalbėjo parlamente vykusiame seminare apie Estijos ir Rusijos santykius, praneša „postimees.ee“.
Pasak jo, susitarimas dėl valstybės sienos yra tokioje pat būsenoje kaip prieš septynerius metus. Tačiau per tą laiką abiejų valstybių diplomatai atrado tam tikrų sąlyčio taškų ir pateikė pasiūlymų, tačiau jie negali būti įgyvendinti be politinės paramos.
Pastarąjį kartą abiejų parlamentų užsienio reikalų komiteto atstovai susitiko 2006 metais.
Pasak M. Michelsono, tiek estų, tiek rusų politikams bus į naudą, jei tarp šalių bus kuo mažiau problemų, turinčių „provokacinį atspalvį“, todėl nuolat reikia dirbti, siekiant gerų pokyčių.
Po dešimt metų trukusių derybų Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai 2005 metų gegužę pasirašė dvišalį susitarimą dėl valstybės sienos. Estijos parlamentas jį ratifikavo, tačiau Rusijai nepatiko, kad tai buvo padaryta pridėjus nuorodą į 1920 metų Tartu taikos sutartį.
Rusija pareiškė, jog ateityje dėl to gali sulaukti teritorinių Estijos pretenzijų, ir atšaukė savo parašus po dokumentais.
Tartu taikos sutartimi nustatyta kitokia Estijos valstybės siena su Rusija nei dabar, bolševikų Rusijai neperdavus sutartyje numatytų žemių.
Ilgas derybas su Rusija užbaigęs tuometis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas tada užtikrino, kad sienos su Rusija sutarčių ratifikavimo įstatymas kaip tik garantuoja, jog atsisakoma teritorinių pretenzijų Rusijai.
