Utenoje įvykusiuose viešuose Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų debatuose su visuomene daugiausia dėmesio skirta Europos Sąjungai, taip pat buvo kalbama apie energetikos problemas, žemės ūkį, nuošaly neliko finansinė ir ekonominė krizė.
Viena iš plačiausiai aptartų temų buvo energetika. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai Utenos viešosios bibliotekos salėje gyventojams papasakojo apie bendrus projektus, supažindino su Baltijos šalių problemomis ir aktualijomis šioje srityje, o Latvijos ir Lietuvos ministrai vėl išdėstė skirtingus požiūrius dėl elektros tilto į Švediją.
Diskusijoje Utenoje, kurios tema buvo „Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje ir NATO penkmetis: išmoktos pamokos ir uždaviniai ateičiai“, gyventojai dalyvavo vangokai - per daugiau nei valandą uždavė 5-6 klausimus, neretai temas pokalbiui pateikinėjo moderatorius.
Lietuvos UR ministras Vygaudas Ušackas teigė, jog yra tikimasi artimiausiu metu užbaigti susitarimus su Latvija ir Švedija dėl elektros tilto (Swedlink - BNS) per Baltijos jūrą.
„Europos Komisijai vadovaujant yra įkurta speciali aukšto lygio grupė, kuri turi pateikti galutinius pasiūlymus (dėl Swedlink - BNS) iki birželio mėnesio, tuo tarpu mes tariamės su Latvijos vyriausybe ir su Švedijos investuotojais“, - sakė Lietuvos URM vadovas.
Naujos atominės elektrinės projektas, anot V. Ušacko, nėra „šiaip juokeliai“.
„Tai yra labai sudėtingas projektas, kuriam reikalingos žinios, milijardinės lėšos, politinė parama partnerių ir kaimynų. Šiuo metu Vyriausybė peržiūri „Leo LT“ veiklą ir tikimės, kad kovo mėnesį mes turėsime atsakymus į klausimus, tada informuosime partnerius. Ir galbūt pritraukę strateginį partnerį - kompaniją, kuri turi patirtį statant naujos kartos atominę elektrinę, galėsime judėti atominės jėgainės statybos link“, - kalbėjo Lietuvos ministras.
Tuo tarpu jo kolega iš Latvijos Maris Riekstinis teigė, kad politikams nereikėtų kištis nustatant optimaliausią maršrutą elektros tiltui iš Švedijos. Lietuva ir Latvija nesusitaria, į kurią iš jų turėtų būti nutiestas kabelis per Baltijos jūrą.
„Manau, kad tai nėra politikų reikalas sėdėti su pieštuku rankoje ir brėžti liniją, kuria reikėtų tiesti kabelį. Mes norėtume, kad būtų daroma tinkamai ir tai darytų ekspertai. Kad ekspertai susėstų, aptartų ir išrinktų ekonomiškai palankiausią jungtį. Briuselyje buvo sukurta aukšto lygio darbo grupė ir mes visi siųsime savo atstovus dalyvauti toje aukšto lygio grupėje. (...)
Aš manau iki birželio bus pateiktos pačios geriausios rekomendacijos. Tai nėra UR ministrų reikalas sėdėti ir įtikinėti vieniems kitus, iš kur iki kur elektros kabelis turėtų būti tiesiamas“, - sakė M. Riekstinis.
Lietuva ir Latvija dėl elektros tilto į Švediją ginčijasi jau beveik metus. 350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų.
Estijos UR ministras Urmas Paetas supažindino su perspektyvomis į Baltijos šalis kaip alternatyvą Rusijos dujoms tiekti norvegiškas. Jis taip pažymėjo, kad atominės elektros projekte, kuriame dalyvauja Baltijos šalys ir Lenkija, būtina pereiti prie realių darbų.
„Kalbant apie dujų rinką, reikėtų užtikrinti geresnes Baltijos šalių jungtis, vykdome galimybių studiją susijungti Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinka. Taip galėčiau paminėti Norvegijos dujas, kurios galėtų ateiti į mūsų rinką, tačiau reikėtų pagerinti infrastruktūrą Švedijoje, kad galėtume prisijungti prie Norvegijos ir Švedijos dujų rinkų ir taip turėtume alternatyvą Rusijos dujoms. (...) Mums reikia atominės energetikos. (...) Tačiau laiko turime nedaug ir mums visiems reikėtų paskubėti dėl naujos atominės elektrinės statybos“, - sakė U. Paetas.
Vienam Utenos gyventojui kilo klausimas, kodėl užsienio kapitalas - Danijos kiaulininkystės bendrovės - žemės ūkio srityje, išstumia vietinį. Ministrai aiškino, kad tokios yra bendros ES ekonominės rinkos taisyklės ir vardijo sumas, kurias ES skiria savo šalių narių žemės ūkio paramai.
„Kalbant apie žemės ūkį, tai yra vienas iš fenomenalių reiškinių, su kuriais susiduriame Latvijoje. Kai kurie žmonės norėtų
kažkaip uždaryti Latvijos rinką importuojamiems produktams, bet atidaryti ją eksportui. Viskas veikia kitaip, tai yra dviejų eismo juostų gatvė. Aišku, žemės ūkis yra labai jautri sritis visoms ES narėms. (...) Kalbant apie Latvijos patirtį, mums galbūt nepavyko aiškiai išskirti prioritetų, kokias žemės ūkio šakas reikėtų remti Vyriausybei“, - kalbėjo M. Riekstinis.
Ministrai išreiškė neigiamą nusistatymą krizės metu kai kuriose ES šalyse išryškėjusių ekonominio nacionalizmo ir protekcionizmo tendencijų atžvilgiu. Jie taip pat pabrėžė solidarumo ir taisyklių paisymo principą.
