universitetai

Universitetų veiklos kokybę vertinančių tarptautinių ekspertų tinklą papildė Lietuvos studentų atstovė. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto IV kurso studentė Gintarė Alaburdaitė atrinkta dalyvauti specialioje Europos universitetų asociacijos (EUA) kartu su Europos studentų sąjunga (ESU) vykdomoje programoje. Studentę į ekspertų atrankos seminarą Edinburge (Škotija) delegavo Lietuvos studentų sąjunga.

Nuo rugpjūčio 22 d. iki rugsėjo 15 d. Valstybinis studijų fondas priims išeivijos ir lietuvių kilmės vaikų, vaikaičių, provaikaičių prašymus paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti.Pasak Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėjos Ilonos Jacob, studentai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją už studijų rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką.

Antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080.Antrame etape iš viso dalyvavo 9 714 stojantieji. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2-4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5-8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais. Tikisi pritraukti mokinių „Kol kas – ne kokie rezultatai, tendencijos yra prastesnės nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo surinkta apie 70 proc.

Antanas Guoga daugeliui lietuvių žinomas kaip puikus pokerio žaidėjas ar šalies krepšinio gelbėtojas, tačiau šįkart mums įdomi jo kita – verslininko pusė. Šiandien A. Guoga valdo tiek verslų, kad jiems suskaičiuoti turbūt nepakaktų abiejų rankų pirštų, o skaičiuojant idėjas greičiausiai tektų pasikviesti ir kolegą.

Liepos 22 dieną 17 val. baigėsi stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas registracija. Šiemet iš viso LAMA BPO sistemoje užsiregistravo arti 45 tūkst. stojančiųjų. Vis dėlto konkurse galės dalyvauti beveik 40 tūkst., tvarkingai užpildžiusių prašymus ir pateikusių išsilavinimo duomenis. Numatoma, kad šiais metais valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkst. universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose.

Šalies mokyklose jau pasibaigė brandos egzaminų sesija ir abiturientams įteikti atestatai. Tiesa, nors išleistuvių valsas jau nutilo, ramiau atsikvėpti abiturientai ir jų tėvai dar negali, nes savo verdiktą šalies aukštosios mokyklos paskelbs tik po savaitės. Kol tvirtai žinantys, kur nori studijuoti, susikaupę laiko paskutinį kantrybės išbandymą, kiti dar koreguoja savo svajonių studijų sąrašą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo kelis studijuoti ketinančių asmenų skundus ir padėjo tyrimus dėl nevienodų priėmimo sąlygų į aukštąsias mokyklas. Skunduose nurodoma, jog stojant į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto magistrantūrą papildomi 4 balai pridedami turintiems ne mažesnį kaip 20 mėn. darbo stažą pagal specialybę, gavus pirmos pakopos ekonomikos ar vadybos ir verslo administravimo krypčių universitetinį išsilavinimą.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) įsitikinusi, kad pasikeitus socialinei ir ekonominei situacijai, o kartu su ja – ir aukštųjų mokyklų elgsenai, kuri vis dažniau atitinka paslaugas teikiančių įmonių ar bendrovių elgseną bei tolsta nuo istoriškai susiklosčiusios aukštosios mokyklos sąvokos, neišvengiamai atėjo laikas aukštųjų mokyklų autonomijos sąvokos peržiūrai.

irmadienį Europos Sąjungos Taryba ėmėsi naujų sankcijų prieš Baltarusijos piliečius ir kompanijas. Oficialus ES leidinys paskelbė atitinkamus sąrašus, praneša naujienų agentūra „BelaPAN“. Asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą papildė prokuroras Andrejus Koževnikovas, teisėja Liudmila Gračiova, prokuroras Kirilas Čiubkovecas, verslininkas Vladimiras Peftijevas.

Abiturientai bėga iš Lietuvos. Jie stoja į tolimojo ir artimojo užsienio universitetus, siekia karjeros aukštumų ir nebegrįžta į gimtą kraštą. Švietimo ir mokslo ministerija ramina: esą užsienyje studijuojančiųjų skaičius siekia viso labo 3,5 proc. besimokančiųjų Lietuvoje skaičiaus, todėl jaudintis nėra ko. Čia pat priduriama, kad Lietuvos vidurkis aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 2,6 proc., bet pirštu pabadoma į tokias šalis kaip Austrija, kurioje 4,1 proc.

Universitetų valdymo pertvarka perkopė per pusę – naujas tarybas turi devyni iš 14 valstybinių universitetų. Nauji kolegialūs valdymo organai suformuoti dar dviejuose universitetuose. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybų narius, paskelbtos Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto tarybų sudėtys.

Vyriausybė patvirtino iš valstybės biudžeto finansuojamų magistrantūros studijų vietų skaičių. 2011 m. į nemokamas studijas numatyta priimti beveik 5,5 tūkstančio būsimųjų magistrų. Virš 4,1 tūkst. antrosios pakopos pirmakursių studijos bus apmokamos iš valstybės biudžeto, dar 1,3 tūkst. į magistrantūrą bus priimta ES struktūrinių fondų lėšomis. Sudėjus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos pinigus, bendras magistrantūros vietų skaičius šiemet dar išauga.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė studijų tikslinio finansavimo tvarkos projektą ir kviečia akademinę bendruomenę, darbdavius ir kitas suinteresuotas šalis teikti pasiūlymus ir pastabas. Toks studijų finansavimas būtų taikomas valstybei ypač reikalingoms, tačiau tarp geriausiųjų stojančiųjų nepopuliarioms studijų programoms, nesugebančioms pritraukti studentų krepšelių konkurso sąlygomis.Tikslinio studijų finansavimo tvarka rengiama atsiliepiant į akademinės bendruomenės siūlymus.

Naujienų portalas „Balsas.lt“ gavo nepriklausomo švietimo apžvalgininko Vytauto Strazdo pamąstymus apie Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingą. Žiniasklaidos sudarinėjamiems aukštųjų mokyklų reitingams labai tinka Alberto Einšteino pastaba, kad žmonės skaičiuoja ne viską, ką būtų galima suskaičiuoti, tačiau kartais skaičiuoja ir tai, ko suskaičiuoti yra neįmanoma.

Norintys priimti studentus į doktorantūrą universitetai ir institutai turės būti perėję kokybės patikrą ir atitikti aukštus mokslo standartus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslo ir studijų institucijos nuo šių metų rudens taip pat galės rengti doktorantus drauge su Lietuvos ar užsienio partneriais. Šiais sprendimais tikimasi sudaryti sąlygas Lietuvos mokslui siekti kuo geresnių rezultatų pagal tarptautinius kriterijus.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Norintys stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuo birželio 1 dienos gali teikti prašymus. Bendrojo priėmimo prašymai priimami tik internetu adresu www.lamabpo.lt iki liepos 22 d. 17 val. Stojantieji, kurie mokyklas baigė anksčiau nei 2010 metais arba išsilavinimą įgijo užsienyje, dokumentus turės pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų. Šiemet jie veiks Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos aukštosiose mokyklose, Utenos, Marijampolės ir Alytaus kolegijose.

Klaipėdos universitetas (KU) – septintasis iš keturiolikos valstybinių universitetų, suformavęs naują kolegialų valdymo – tarybą.  Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybos narius, paskelbta KU tarybos sudėtis. Taryba sudaryta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, pagal kurį į valstybinių aukštųjų mokyklų valdymą įtraukiami ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės atstovai. Klaipėdos universiteto tarybą sudaro 9 nariai.

Valstybės finansavimą nuo šiol bus galima gauti stojant į visas Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas. Vyriausybė nutarė, kad į studijų krepšelį galės pretenduoti ir stojantieji į Lietuvoje įsikūrusių užsienio aukštųjų mokyklų filialus. Tuo siekiama sudaryti jauniems žmonėms lygias galimybes pretenduoti į valstybės finansavimą stojant į visas Lietuvos teritorijoje įregistruotas aukštąsias mokyklas, kad ir koks būtų jų teisinis statusas.

Iš kur kyla noras nusirašyti? Ar bent kartą per visą studijų laikotarpį teko nusirašinėti ar kaip nors kitaip sukčiauti? Jei pirmąjį sakinį perskaitei su šypsena lūpose, tai tik tėra įrodymas, kad kažkas tavo akademinėje aplinkoje yra negerai. Jei šios problemos tavo universitete nėra, nekelkime audros stiklinėje, o visą šią akciją vadinkime prevencine priemone. Norėdami išspręsti problemą, turime suprasti jos kilimo priežastis ir ydą rauti su šaknimis.

Dažnai kalbama apie tai, kad dalis lietuvių abiturientų nedvejodami renkasi studijas užsienyje, bet netrukus į Lietuvą gali plūstelti studentai iš užsienio. Gegužės 6 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame susitikime su žurnalistais švietimo ir mokslo ministras prasitarė, kad pastaruoju metu galimybėmis Lietuvoje įsteigti savo aukštųjų mokyklų padalinius itin domisi Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo institucijos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į šiais mokslo metais išryškėjusias tendencijas, kai dėl visapusiškai neįvertintų realių aukštųjų mokyklų galimybių vykdyti studijų programas nukenčia studentai, prašo garantuoti, jog nevykdant arba sustabdant studijų programas, nebūtų pažeistos studentų teisės.

Tyrimų duomenimis, beveik pusė visuomenės narių iki šiol nesuvokia žmogaus teisių termino prasmės bei svarbos. Informacijos stygių pripažįsta ir studentai, būtent akademinėje aplinkoje susiduriantys su diskriminacija, dėstytojų savivale ar kitais konfliktais, žeidžiančiais jaunų žmonių orumą.

Neseniai spaudoje nuskambėjo precedento neturinti istorija, kai studentas padavė į teismą Vilniaus universitetą dėl neišlaikyto baigiamojo egzamino. Tokių veiksmų jam teko imtis, nes ne visose šalies aukštosiose mokyklose sudarytos sąlygos skųsti baigiamojo darbo vertinimą. Nors teisininkai ir akademinės bendruomenės nariai šią situaciją vertina gana atsargiai, pripažįstama, kad ši byla gali tapti paskata ateityje studentams kur kas aktyviau ginti savo interesus.

„Ranking Web of World Universities“ paskelbė pasaulio aukštųjų mokyklų reitingus. Lietuvoje šiuo metu pirmauja Kauno technologijos universitetas (KTU). KTU užima 923 vietą, Vilniaus Gedimino technikos universitetas užima 931 vietą, o trečioje vietoje liko Vilniaus universitetas (VU), užėmęs 972 vietą pasauliio aukštujų mokyklų reitinge. Mykolo Romerio universitetas liko 1873 vietoje, Vytauto Didžiojo universitetas - 1973, o Klaipėdos universitetas - 2133 vietoje.

Gruodžio viduryje Šiaulių ir Klaipėdos universitetai pasirašė Konsorciumo steigimo sutartį. Taip šie du universitetai siekia kartu spręsti bendras problemas. Pasak Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos, aukštojo mokslo reforma irgi prisidėjo prie šios sutarties pasirašymo. Aukštojo mokslo reforma rodo pirmuosius rezultatus Aukštojo mokslo reforma sukėlė daug diskusijų tiek tarp universitetų profesorių, tiek tarp studentų, tiek ir visoje visuomenėje.

Lietuvos studentų sąjunga, besibaigiantiems 2010-iesiems metams, apžvelgė per metus pasiektus studentų atgarsius, nuomones, palaikymą bei rekomendacijas, kurios liko įprasmintos organizacijos veikloje. Studentų sąjunga drauge kviečia pasidžiaugti pasiekimais bei įgyvendintais tikslais.

Klaipėdos ir Šiaulių universitetai pasirašė konsorciumo sutartį. Tikimasi, kad šis darinys sustiprins jų pozicijas ir padės pritraukti daugiau studentų.Naujų bendrų studijų programų žadama pasiūlyti jau kitais mokslo metais, praneša Lietuvos radijas. Klaipėdos ir Šiaulių universitetai šiemet pagarsėjo kaip turintys daugiausiai studijų programų, ku rias stojantieji visiškai ignoravo. Klaipėdos universitete tokių buvo dvylika, Šiaulių – septynios.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja valstybės poreikiams svarbių specialybių – žemės ūkio ir veterinarijos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programų – populiarinimą. Šios misijos imsis 27 aukštosios mokyklos, kurių pateiktiems projektams Švietimo ir mokslo ministerija skyrė finansavimą. Ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu 10 universitetų ir 17 kolegijų paskirstyta 600 tūkst.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa, kad šiuo nedarbo metu neprarastų specialybės įgūdžių ir įgytų naujų kompetencijų. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Lietuvos televizijos eteryje - naujas projektas. Laidoje Lietuvos universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai" žinių ietis surems 12 Lietuvos universitetų komandų. Tai bus intelektualų dvikova, kurioje studentai rungsis savo erudicija ir sumanumu. Laidą ves profesorius humanitarinių mokslų daktaras Alfredas Bumblauskas. Kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Toks buvo teisingas pirmosios laidos pirmasis atsakymas į klausimą, kas yra laidos vinjetės muzikos autorius.

Internetinis dokumentų registravimas, išaugusi profesinių mokyklų paklausa ir didelis socialinių mokslų populiarumas. Tokie pagrindiniai šių metų studentų priėmimo bruožai. Apie viską – išsamiai.2010 – pokyčių metai Prieš du metais startavusi aukštojo mokslo reforma iškėlė naujus priėmimo į studijas tikslus. Sistemos skaidrumas ir objektyvumas, efektyvumas, studijų prieinamumas, abiturientų motyvacija mokytis – visa tai buvo siekta įgyvendinti šiemet pritaikius įvairias sistemos naujoves.

Rudens pradžioje į Varšuvos universitetą Lenkijoje rinkosi studentai iš įvairiausių pasaulio šalių ir žymiausi humanitarinės veiklos specialistai. Čia 8 dienas vyko tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Assistance) intensyvioji programa, kuri yra įvadas į NOHA sukurtą tarpuniversitetinę magistro programą. Šiais metais NOHA asociacijos suformuluota kursų tema „Humanitarinė erdvė: grėsmės ir iššūkiai XXI amžiuje“ priviliojo apie 140 studentų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), jau nudegusi aukštųjų mokyklų reitingavimo skandale, nori finansuoti dar vieną aukštųjų mokyklų vertinimo sistemą, kuri dalį universitetų nuvarys į kapus. Skirtingi dalykai? Vyriausybė šiandien svarstys ŠMM pasiūlymą pradėti vadinamąjį aukštųjų mokyklų akreditavimą. Jis turėtų remtis universitetų ir kolegijų išoriniu vertinimu, kuris valstybei kainuotų apie 400 tūkst. litų per metus. Daugiau kaip 480 tūkst.

VU pakilo geriausių pasaulio universitetų reitinge. Naujai paskelbtame tarptautinės reitingavimo agentūros QS 2010 m. sąraše Vilniaus universitetas pateko tarp 550 geriausiųjų pasaulio universitetų ir šiose varžytuvėse aplenkė Tartu universitetą, kuris pateko į 550-600 universitetų grupę. Nei vienos kitos Lietuvos aukštosios mokyklos nėra tarp 600 geriausiųjų pasaulio universitetų.

Šią rugsėjo 1-ąją į Lietuvos mokyklas - tiek į bendrojo lavinimo, tiek į aukštąsias - sueis žymiai mažiau jaunuolių nei ankstesniais metais. Jei bendrojo lavinimo mokyklas lankančiųjų skaičiaus sumažėjimą galima paaiškinti šalyje susidariusia demografine situacija, padidėjusia emigracija, sumažėjusiu gimstamumu, tačiau vargu ar įmanoma demografine situacija pateisinti studentų skaičiaus neproporcingą sumažėjimą šalies regionų aukštosiose mokyklose, palyginti su Vilniaus bei Kauno universitetais ...

Nespėjusiems laiku pristatyti savo dokumentų stojusiesiems jaunuoliams būtina sudaryti galimybes pakartotinai dalyvauti konkurse dėl valstybės finansavimo studijoms. Studentų sąjunga reiškia susirūpinimą ir kviečia valdžios atstovus konstruktyviu dialogu spręsti bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas Į–ojo etapo organizavimo problemas.

Lietuvoje, toliau augant nedarbo lygiui, viena sunkiausiai įsidarbinančių asmenų grupe tampa neseniai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Žiniasklaidoje skelbiamais duomenimis, šiuo metu šalyje yra 33 tūkst. darbo ieškančių, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų. Iš jų 7300 aukštąsias mokyklas baigė pernai ir nerado darbo, dar 3000 jaunų žmonių į Darbo biržą kreipėsi tik šiemet, kai per metus nepavyko savarankiškai susirasti norimo darbo.

Teritorinėse darbo biržose liepą išsirikiavo jaunų diplomuotų specialistų eilės. Aukštasis išsilavinimas – dar ne viskas. Mat Lietuvoje niekas netiria, kokių darbuotojų reikės rinkai po 4 ar 6 studijų metų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, tarp bedarbių yra 7300 pernai aukštąsias mokyklas baigusių jaunų žmonių, 3000 jų darbo biržose įsiregistravo šiemet, po dvylikos mėnesių savarankiškų darbo paieškų, rašo „Lietuvos rytas". Iš viso šalyje yra 33 tūkst.

Savaitės žmonės - Lietuvos švietimo ir mokslo reformos kūrėjai. Reformą patys teoretikai giria. Tačiau nuo jos jaunimas bėga toli toli. Kas šeštas Lietuvos abiturientas šiemet planuoja mokytis užsienyje. Štai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys šia statistika netiki. Sako, reikia tiksliai suskaičiuoti. Už Lietuvos mokslo bei švietimo ilgalaikę strategiją atsakingi įstatymų leidėjai. Tai yra Seimo nariai.

Liepą paskelbtame geriausių universitetų reitinge Lietuvos aukštosios mokyklos neperkopė 800 vietos tarp 12 tūkstančių. Aukščiausiai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų esantis Kauno technologijos universitetas (KTU) pranešė pirmaujantis ir užimantis 803 poziciją, Vilniaus universitetas (VU) yra 884, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 982 vietoje.

Šiemet, palyginti su pernai, padaugėjo abiturientų, siekiančių tapti medikais ir informatikais, tačiau sumažėjo norinčiųjų krimsti kitus technologijų ir fizinius mokslus, teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas. „Didelių pokyčių, lyginant su praėjusiais metais, neįvyko. Kaip ir kitose Europos šalyse, tarp pageidavimų dominuoja socialiniai mokslai. Pirmuoju numeriu juos studijuoti universitetuose norėtų 53 proc.

Baigėsi kandidatų teikimas į dar dvi naująsias aukštųjų mokyklų tarybas. Kvietimai siūlyti išorinius tarybų narius susilaukė aktyvaus visuomenės dėmesio. Į būsimą Sveikatos mokslų universiteto tarybą pasiūlyti 33 asmenys, į Lietuvos kūno kultūros akademijos tarybą – 20 asmenų. Tarybų išoriniais kandidatais siūlomi žinomi visuomenės veikėjai, mokslininkai, verslininkai, asociacijų vadovai.

Baigėsi kandidatų teikimas į dar dvi naująsias aukštųjų mokyklų tarybas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Kvietimai siūlyti išorinius tarybų narius susilaukė aktyvaus visuomenės dėmesio. Į būsimą Sveikatos mokslų universiteto tarybą pasiūlyti 33 asmenys, į Lietuvos kūno kultūros akademijos tarybą – 20 asmenų, teigiama ministerijos pranešime. Tarybų išoriniais kandidatais siūlomi žinomi visuomenės veikėjai, mokslininkai, verslininkai, asociacijų vadovai.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė skelbianti idėjų konkursą universitetams iki liepos 1 dienos teikti projektų aprašymus studijų infrastruktūrai, bazinei įrangai atnaujinti ir naujai įsigyti. Valstybiniai ir privatūs universitetai gali gauti paramą mokomajai, laboratorinei įrangai, kurios reikia konkrečiai studijų programai atnaujinti ar įsigyti, patalpoms pritaikyti.

Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge, kurį sudarė Demokratinės politikos institutas, ketvirtus metus iš eilės pirmauja Vilniaus universitetas (VU), dideliu balų skirtumu lenkdamas kitas valstybines aukštąsias mokyklas. Pirmąsias penkias reitingo vietas ir vėl užėmė Vilniaus bei Kauno universitetai, tačiau šiemet į jį pirmą kartą pateko Mykolo Romerio universitetas, teigiama Demokratinės politikos instituto (DPI) pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tęsdama darbo vizitą Airijoje, pirmadienį apsilankė seniausioje Airijos aukštojoje mokykloje - Dublino Trejybės koledže, kuris 2009 metų aukštųjų pasaulio mokyklų reitinge užima 13-ąją vietą Europoje. Koledže Lietuvos vadovė susitiko su rektoriumi Džonu Hegarčiu (John Hegarty) ir akademinės bendruomenės nariais, aptarė galimybę plėsti Lietuvos ir Airijos universitetų bendradarbiavimą.

Dauguma Lietuvos verslo lyderių, siūlydami atlyginimą būsimam darbuotojui, neatsižvelgia į tai, kokią konkrečią aukštąją mokyklą pastarasis baigė, rodo Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas.