Rudens pradžioje į Varšuvos universitetą Lenkijoje rinkosi studentai iš įvairiausių pasaulio šalių ir žymiausi humanitarinės veiklos specialistai. Čia 8 dienas vyko tarptautinės universitetų asociacijos NOHA (Network on Humanitarian Assistance) intensyvioji programa, kuri yra įvadas į NOHA sukurtą tarpuniversitetinę magistro programą.
Šiais metais NOHA asociacijos suformuluota kursų tema „Humanitarinė erdvė: grėsmės ir iššūkiai XXI amžiuje“ priviliojo apie 140 studentų. Intensyvios programos metu buvo nagrinėjamos įvairios su humanitarine veikla, pasauliniu saugumu ir tarptautine humanitarine teise susijusios temos, dirbama grupėmis, rengiami simuliaciniai mokymai.
2008 metais oficialiai į NOHA tinklą įsitraukusiam Vilniaus universitetui renginyje atstovavo studentai Julius Židonis iš Teisės fakulteto ir Gaja Bartusevičiūtė iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei užsiėmimus grupėse vedusios dėstytojos Renata Vaišvilienė, Neringa Mickevičiūtė ir Jovita Pranevičiūtė.
„Humanitarinė veikla yra labai plati sfera, susidedanti iš itin daug dalių, - įspūdžiais dalinosi J. Židonis. - Todėl paskaitų krūvis būdavo nemažas, teko paplušėti, norint bent dalį tų temų apžvelgti ir padiskutuoti aktualiausiomis iš jų. Labai gaila, kad dėl laiko trūkumo negalėjome labiau įsigilinti į dominančias sritis, tačiau humanitarinės veiklos kontekste nagrinėjome plačiai – tarpkultūrinio sąmoningumo ugdymą, skurdo problemas, žiniasklaidos įtaką, kariškių vaidmenį ir kitas dėmesio vertas temas“.
Humanitarine teise besidomintis ketvirtakursis teisininkas J. Židonis panašaus pobūdžio renginyje dalyvauja jau nebe pirmą kartą – prieš metus vaikinas žinių sėmėsi Baltijos šalių tarptautinės humanitarinės teisės vasaros akademijoje, kurią organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Tokio tipo mokymai organizuojami norint paskatinti akademinę bendruomenę domėtis tiek humanitarine teise, tiek humanitarine veikla apskritai, kuri, pasaulyje įsiplieskiant naujiems ginkluotiems konfliktams ar vidaus neramumams, tampa vis aktualesnė. Anot J. Židonio NOHA organizuotuose intensyviuose kursuose gana didelei daliai dalyvavusiųjų, jau buvo tekę padirbėti pabėgėlių stovyklose ar minų laukuose, tad kursų klausytojai tapo lyg ir susiskaldę į dvi grupes: praktikus, kuriems buvo įdomesnė teorinė humanitarinės veiklos pusė, ir studentus, jau spėjusius pasigilinti į intensyvių kursų suformuluotą temą ir norinčiųjų išgirsti realių is torijų, pagrįstų faktais, o ne teoriniais apibrėžimais.
Dėl įtemptos darbotvarkės, studentija neturėjo itin daug laiko pasižvalgyti po visas įdomiausias Varšuvos vietas, tačiau spėjo susipažinti su miesto senamiesčiu, kasdien grožėjosi Varšuvos universitete esančia gigantiška biblioteka, kurioje ir vyko didelė dalis paskaitų. Didžiausią įspūdį studentams paliko ant šios bibliotekos stogo įrengti sodai, kuriuose, esant geram orui, vietinė akademinė bendruomenė pietauja.
NOHA – tai Europos universitetų tinklas, kurio tikslas – plėtoti švietimą humanitarinės veiklos srityje. Pirmiausia siekiama didinti profesionalumą ir humanitarinių paslaugų teikimo kokybę, formuoti vienodą praktiką. Pagrindinė NOHA veiklos sritis – magistro studijos (80 ECTS), bei intensyviai kuriama doktorantūros studijų programa Taip pat plėtojama NOHA akademijos sritis, apimanti įvairius profesinio rengimo, tobulinimosi kursus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti galimybes jauniems ir jau praktikuojantiems mokslininkams atlikti gilesnę humanitarinės veiklos analizę.
