Neseniai spaudoje nuskambėjo precedento neturinti istorija, kai studentas padavė į teismą Vilniaus universitetą dėl neišlaikyto baigiamojo egzamino. Tokių veiksmų jam teko imtis, nes ne visose šalies aukštosiose mokyklose sudarytos sąlygos skųsti baigiamojo darbo vertinimą. Nors teisininkai ir akademinės bendruomenės nariai šią situaciją vertina gana atsargiai, pripažįstama, kad ši byla gali tapti paskata ateityje studentams kur kas aktyviau ginti savo interesus.
Skirtingi statutai – skirtingos galimybės?
Į klausimą, ar dažnai kreipiasi studentai, norėdami imtis teisinių veiksmų, teisininkas Kęstutis Čilinskas tikino, kad tokių atvejų pasitaiko labai retai. Komentuodamas situaciją, kai studentas nesutinka su baigiamojo darbo vertinimu, nors jis pagal aukštosios mokyklos nuostatus yra neskundžiamas, K. Čilinskas sakė: „Prieš porą metų man teko ginti moksleivių interesus, kai buvo paviešintos brandos egzaminų užduotys ir grubiai pažeista tuo metu galiojusi tvarka. Administracinis teismas nagrinėja ir sprendžia ginčus tik dėl teisės, jis nesprendžia ginčų dėl ekonominio ar juo labiau mokslinio tikslingumo. Moksleivių atveju į teismą buvo kreiptasi dėl to, kad buvo pažeista teisinė tvarka ir dėl to moksleiviai nukentėjo. Šiuo atveju, kai kalbama apie baigiamojo įvertinimą, tokios teisminės praktikos Lietuvoje nėra.“
Šalies aukštosios mokyklos vadovaujasi skirtingais statutais, kuriuose numatoma ar nenumatoma studentų teisė skųsti baigiamojo darbo vertinimą. Apie tai, ar tokios skirtingos sąlygos nepažeidžia studentų teisių, nes vienų aukštųjų mokyklų studentai gali skųsti baigiamojo darbo ar egzamino vertinimą, o kiti to padaryti negali, teisininkas sakė: „Tam tikra prasme čia siekiama sukurti precedentą. Jeigu apeliacija teisės akte nėra numatyta, o studentui atrodo, kad apeliacija yra būtina, tuomet jis gali skųsti teismui statutą ir įstatymo nuostatą bei aiškintis, ar įstatymas yra teisingas nenumatydamas apeliacijos galimybės.“
Įvertinimo apskųsti negalima
Teisininko teigimu, konkrečių egzamino rezultato skundimas nėra pakankamas pagrindas teisiniam ginčui, bet, jei būtų suabejota aukštosios mokyklos statuto teisiniu objektyvumu ir, kol šis klausimas būtų sprendžiamas, būtų stabdomos jo studijos, ar jų rezultatų, t.y. baigiamojo darbo vertinimas, studentas turėtų galimybę dar kartą būti išklausytas teismo.
„Apeliacijos teisė numatyta konstitucijoje, o statutas, kuriame tokia teisė nenumatoma, jai prieštarauja, tuomet konstitucinis teismas turėtų svartyti statuto taisymą, o tai padarius suteikti galimybę teikti apeliaciją,“ – kalbėjo teisininkas.
K. Čilinsko teigimu, ateityje aukštųjų mokyklų statutai taip pat kels nemažai klausimų, nes tikėtina, kad atsiras tam tikrų teisinių spragų juos interpretuojant. „Žmogus renkasi aukštąją mokyklą pagal tai, kur jis nori studijuoti. Žinoma, Kostitucinis teismas gali pareikšti, kad kokią aukštąją mokyklą pasirinkai, tokiam statutui teks paklusti, bet jei būtų įrodoma, kad apeliacijos teisę turi garantuoti konstitucija, ši galimybė turėtų būti numatyta visuose statutuose. Kai statutai skiriasi, studentai gali bandyti inicijuoti teisinį procesą. Tokie ginčai turi perspektyvą ir gali lemti studentų ateitį ne tik šiuo, bet ir kitais klausimais,“ – kalbėjo teisininkas.
Galimybė teikti apeliaciją – retenybė
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė, paklausta, ar tiesa, kad ne visose šalies aukštosiose mokyklose suteikiama galimybė skųsti baigiamojo studijų darbo įvertinimą, sakė: „Taip, tiesa. Atlikto tyrimo dėl baigiamųjų darbų skundų ir apeliacijų teikimo duomenys parodė, kad daugumoje aukštųjų mokyklų galima pateikti skundą dėl baigiamojo darbo tik tuo atveju, jei pažeista darbo gynimo tvarka, o dėl paties vertinimo pateikti skundo galimybės dažniausiai nėra.“
Į klausimą, ar daug atsiranda studentų, kurie ryžtasi kreiptis į teismą, pašnekovė sakė: „Ne, tokie atvejai tikrai nedažni, nes studentai paprastai įvertina, kad pats teismo procesas truks gana ilgai ir pareikalaus tam tikrų išlaidų. Iš esmės, šį atvejį galima laikyti precedentu, kadangi žmogui aukštojoje mokykloje nebuvo sudarytos sąlygos apginti savo interesų, tai jis ryžosi padaryti teisme. Tai proga aukštosioms mokykloms pagalvoti, ar ateityje nereikėtų suteikti studentams galimybės nesutikti su baigiamojo darbo įvertinimu.“
Universitetai nenori išgirsti nepatenkintų studentų?
Į klausimą, ar negalėjimas skųsti baigiamojo darbo įvertinimo nepažeidžia studento teisių, I. Dičmonaitė sakė: „Pačios aukštosios mokyklos nustato vidaus tvarką, ar gali būti skundžiamas baigiamojo darbo įvertinimas. Studentai paprastai informuojami, kad kitos galimybės neturi. Studentas turi teisę kreiptis į tam tikras institucijas dėl įvertinimo ir siekti galimybės iš naujo persiginti darbą arba reikalauti, kad darbas būtų iš naujo įvertintas.“
Dar viena galima priežastis, kodėl šalies aukštųjų mokyklų statutai numato skirtingas galimybes studentams apskųsti baigiamojo darbo vertininimą – pačių mokslo institucijų nenoras suteikti studentams daugiau laisvės. „Dažnai aukštosios mokyklos savo nenorą įteisinti baigiamųjų darbų vertinimo apeliacijos galimybę motyvuoja tuo, kad baigiamieji darbai paprastai ginami prieš komisiją. Vadinasi, jei studentui būtų iš naujo sudaroma galimybė gintis darbą, tuomet reiktų iš naujo sudarinėti komisiją ir tuomet tam reikia skirti papildomų lėšų bei laiko.“
Trūksta atsakingų institucijų
Neseniai Seimui buvo teiktas pasiūlymas dėl akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus įstaigos steigimo, bet šis pasiūlymas buvo atmestas. „Tokia institucija yra reikalinga, nes nėra sudarytos tinkamos sąlygos studentams ar dėstytojams kreiptis į tam tikras institucijas dėl plagiatų, baigiamųjų darbų gynimų ar mokslinių laipsnių suteikimo klausimais. Yra buvę plagiato atvejų, kai kildavo klausimas dėl paties mokslinio laipsnio, bet šios problemos nebuvo išspręstos iš esmės, o jei būtų institucija, kuri reguliuotų šiuos dalykus, būtų paprasčiau nubausti sukčiaujančius ir išspręsti kitas problemas,“ – kalbėjo I. Dičmonaitė.
