Internetinis dokumentų registravimas, išaugusi profesinių mokyklų paklausa ir didelis socialinių mokslų populiarumas. Tokie pagrindiniai šių metų studentų priėmimo bruožai. Apie viską – išsamiai.2010 – pokyčių metai
Prieš du metais startavusi aukštojo mokslo reforma iškėlė naujus priėmimo į studijas tikslus. Sistemos skaidrumas ir objektyvumas, efektyvumas, studijų prieinamumas, abiturientų motyvacija mokytis – visa tai buvo siekta įgyvendinti šiemet pritaikius įvairias sistemos naujoves. Pats didžiausias pokytis įvyko dokumentų teikimo srityje. Šiemet galutinai atsisakyta „popierinio“ stojimo dokumentų registravimo bei teikimo, visa tai abiturientai galėjo atlikti internetiniame portale lamabpo.lt .
Taip pat atsisakyta atskirų stojimų ciklų į universitetus bei kolegijas, teikdami dokumentus internetu jaunuoliai tuo pat metu galėjo pareikšti, kur jie nori studijuoti. Be dviejų pagrindinių priėmimo etapų niekur neįstojusiems buvo pasiūlytas papildomas priėmimas, tačiau jame dalyvauti galėjo tik dalyvavę pagrindiniame priėmime.
Dar vienas svarbus pokytis – nustatytas minimalus privalomų laikyti brandos egzaminų kiekis (į universitetus mažiausiai 3 egzaminai, menų studijoms 2 brandos egzaminai ir stojamasis). Šiais metais ženkliai sumažėjo konkursinių balų atotrūkis tarp universitetų ir kolegijų, pastarosiose konkursinis balas pakilo nuo 3 iki 10 balų.
Priėmimas internetu. Už ir prieš.
Dokumentų tvarkymas internetu gerokai palengvino stojimo procesą, abiturientams nebereikėjo stovėti eilėse su atestatais ir kitais formaliais dokumentais. Taip pat prisijungę prie savo internetinio profilio abiturientai galėjo iki tam tikro termino koreguoti savo pasirinkimus, rasti visą informaciją apie studijas, stebėti savo galimybes įstoti į pasirinktas specialybes bet kur, kur tik yra interneto prieiga. Sumažinti duomenų perdavimo ištekliai, viskas atlikta greičiau, nebereikėjo iš naujo suvedinėti duomenų, jie elektroniniu būdu buvo perduodami iš profesinių mokyklų, Nacionalinio egzaminų centro, aukštųjų mokyklų bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemos. Visa tai padėjo užtikrinti visišką priėmimo skaidrumą.
Tačiau neišvengta ir klaidų bei kliūčių, kurios trukdė programos sklandumą. Ne visa informacija apie tai, kaip reikia naudotis sistema, buvo pateikta aiškiai ir tiksliai, todėl daugelis abiturientų klydo pildydami prašymus, ne visus duomenis į LAMA BPO sistemą įvedė ir bendrojo lavinimo mokyklos. Tikslinant brandos atestatų duomenis nebeliko laiko elektroninei sistemai išbandyti, tad kilo daug nesklandumų ją paleidžiant – duomenų perkrovos neleido abiturientams prisijungti prie savo profilio, jie buvo blokuojami. Atsakingi asmenys bandė klaidas taisyti dar priėmimo metu: per individualius atvejus ištaisyti sisteminiai sutrikimai, teigiama, kad išnagrinėtas kiekvieno abituriento, kuris kreipėsi į Švietimo ministeriją, atvejis.
Kitais metais, norint išvengti nesklandumų, bus siekiama teisiškai reglamentuoti, iki kada turi būti išduodami brandos atestatai bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams, iki kada jų duomenys turi patekti į informacinę sistemą. Mokyklos bus skatinamos pereiti prie elektroninio dienyno sistemos. LAMA BPO pasižadėjo stiprinti savo administracinius ir komunikacinius gebėjimus. Svarbiausia – bus siekiama patobulinti abiturientų informavimo tvarką. Žadama, jog prieš prasidedant priėmimui, jie gaus aiškią ir operatyvią informaciją.
Valstybės finansavimas –beveik pusei pretendentų.
Šiais metais studentams buvo pasiūlyta 19 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Iš jų 9,7 tūkst. – universitetuose ir 9,2 tūkst. kolegijose. Prašymus studijuoti aukštosose mokyklose padavė 37,5 tūkst. jaunuolių iš jų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamas vietas gavo 17,8 tūkst. moksleivių – daugiau negu pusė įstojusiųjų. Po praėjusių metų priėmimų nepanaudotos koleginių krepšelių lėšos buvo skiriamos technologinių specialybių populiarinimui. Tai davė apčiuopiamų rezultatų – šios srities specialybėse po pirmojo priėmimo etapo nebeliko laisvų vietų.
Nepaisant teigiamų pasiekimų nepavyko išspręsti nerentabilių studijų programų problemos. Šių programų Vilniaus, Kauno bei kitose regioninėse aukštosiose mokyklose šiemet buvo 59 (pernai – 51). Dauguma šių programų neatlaikė vidinės konkurencijos su joms giminingomis studijų programomis. Ši bėda labiausiai liečia pačias aukštasias mokyklas, kurios turėtų rimčiau atsižvelgti į valstybės poreikius, atnaujinti studijų programas, jomis sudominti stojančiuosius.
Auga profesinių mokyklų autoritetas
Naujiems mokslo metams profesinės mokyklos priėmė tūkstančiu moksleivių daugiau, negu buvo planuota. Profesinių kvalifikacijų šiemet sieks 19,6 tūkst. jaunuolių. 46 proc. stojusiųjų jau buvo įgiję brandos atestatus. Tai pusantro karto daugiau, lyginant su 2008 metais.Toks profesinio mokymo autoriteto išaugimas nėra stebėtinas dalykas. Jaunuoliams patrauklus trumpas mokymosi periodas – jau baigę vidurines mokyklas moksleiviai profesiją įgyja per 1-1,5 metų, norintieji gauti ir vidurinį išsilavinimą – per 3 metus. Greitai įgiję specialybę jie gali susirasti darbą ir tęsti mokslus universitetuose ar kolegijose. Profesinė kvalifikacija stojančiajam į kolegiją prie stojamojo balo prideda 2 papildomus taškus, universitetuose – vieną, o baigiamojo kvalifikacinio egzamino įvertinimas atstoja vieną brandos egzaminą.
Nereikia pamiršti ir šiuolaikinės darbo rinkos, kurioje labiausiai paklausūs darbuotojai, greta universitetinio diplomo turintys ir profesinę kvalifikaciją. Darbo Biržos duomenimis, daugiausia laisvų darbo vietų (apie 52 proc.) yra skirtos specialistams, turintiems profesinį išsilavinimą. Palyginimui – laisvų darbo vietų specialistams su aukštuoju išsilavinimu tik 15 proc., su aukštesniuoju – 10 proc.
„Šimtukininkai“ rinkosi Lietuvą
Šiemet 100 balų brandos egzaminų įvertinimus gavo 864 abiturientai. Nors populiari nuomonė, kad geriausieji abiturientai išvažiuoja į užsienį, į Lietuvos aukštasias mokyklas įstojo 771 „šimtukininkas“ taigi beveik 80 proc. visų geriausiųjų moksleivių. Šių jaunuolių pasirinktos specialybės buvo įvairios. Pirmaujančiųjų gretose – medicina, ekonomika, politikos bei teisės mokslai. „Šimtukininkai“ rinkosi ne tik universitetus, bet ir kolegijas.Dauguma olimpiadų bei sporto varžybų dalyvių ir nugalėtojų taip pat liko Lietuvoje. Papildomus taškus už dalykines olimpiadas šiais metais gavo 252 stojantieji, 222 iš jų pasirašė studijų sutartis Lietuvoje. Už sportinius pasiekimus papildomų balų gavo 125 abiturientai, sutartis pasirašė 107.
Visgi, teigti, kad „geriausieji liko Lietuvoje“ (tokios pozicijos laikosi Švietimo Ministerija), atsižvelgus vien į „šimtukininkų“ pasirinkimus yra neteisinga. Jaunuoliai, iš anksto nusprendę studijuoti užsienyje, nebuvo suinteresuoti gauti aukščiausius balus brandos egzaminuose, nes stojant į užsienio universitetus jie nesudaro galutinio balo. Jie dėmesį skyrė kitiems dalykams – tarptautiniams kalbos egzaminams, motyvacijos testams.
Ieva Mikalkevičiūtė
