tomas žalandauskas

Dešimtį tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsaujančių iš arčiau pažinti mokslo virtuvę pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet vyks rugsėjo 26-ąją. Šiemet dešimties metų jubiliejų pasitinkantis mokslo populiarinimo daugiau kaip 250 nemokamų renginių didžiuosiuose šalies miestuose ir regionuose pristatys Tądien pabendrauti su mokslininkais ir jų darbo aplinkoje pajusti atradimų džiaugsmą jau dešimtą kartą bus galima Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtų astronominėje observatorijoje ir ki...

Šiųmetė „Tyrėjų naktis“ ypač traukė dalyvauti pačius jauniausius mokslo entuziastus – vaikus ir paauglius. Anot renginio organizatorių, mažuosius smalsuolius lydėję tėvai ypač pasigenda tokio pobūdžio renginių jų atžaloms, o patys vaikai itin entuziastingai kibo bandyti mokslo atradimus. „Džiaugiuosi, kad į renginius tėvai atveda ir pačius mažiausius – sužadinę jų domėjimąsi mokslu ateityje turėsime naujų ir itin gerų atradimų įvykdysiančia kartą.

Daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis” šiemet kvies į daugiau kaip 100 renginių, vyksiančių penktadienį, rugsėjo 27 dieną Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Šiųmetė mokslo ir atradimų naktis kvies pasidomėti, ką iš tikrųjų veikia mokslininkai už laboratorijų ribų ir kokiais mokslo atradimais naudojamės dažniausiai mūsų kasdieniame gyvenime.

Lietuvos mokslo centrai, įmonių asociacijos, aukštosios mokyklos ir kitos su mokslu dirbančios organizacijos kviečiamos teikti paraiškas mokslo ir technologijų populiarinimo renginių finansavimui. Tai jau antrasis renginių rėmimo ciklas Socialinių inovacijų instituto kartu su partneriais įgyvendinamame projekte, kuriuo siekiama didinti visuomenės susidomėjimą Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais ir gerinti mokslininkų gebėjimus pristatyti savo tiriamuosius darbus.

Nuvilnijusi aštuntoji „Tyrėjų naktis" pritraukė daugiau nei dešimt tūkstančių mokslo entuziastų. Didžiausio dėmesio, pasak organizatorių, sulaukė tiesioginę naudą siūlę įvykiai ir mokslininkai, kurie į mokslo pažinimo šventę kvietė viešose miesto erdvėse. Visoje Lietuvoje vykusiuose renginiuose įdomybių atrado ir vaikai, ir senjorai, o beveik 100 mokyklų surengė „Tyrėjų naktį" po savo stogu.

Jau rytoj, rugsėjo 28-ąją, visoje Lietuvoje vyks daugiau kaip dvylikos valandų mokslo renginių maratonas. Duris atvers dešimtys aukštųjų mokyklų fakultetų ir laboratorijų, kur „Tyrėjų nakties“ dalyviams bus pristatomos dažnai nežinomos mokslo pasaulio paslaptys ir atradimai. Aštuntą kartą vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ šiemet dar daugiau renginių vyks viešose, netradicinėse mokslui miesto erdvėse, kurios praeitais metais sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo.

Kitą penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laboratorijų ir aukštųjų mokyklų fakultetų, kurie „Tyrėjų nakties“ dalyviams pristatys dažnai nežinomas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus. Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas intriguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro, sakoma rengėjų pranešime.

Nepaisant žemos Lietuvos pozicijos Europos Komisijos paskelbtoje Inovacijų sąjungos švieslentėje, Lietuvos valstybės institucijos ją pasitiko gana optimistiškai – esą dabar taikomos skatinimo priemonės pagerins Lietuvos poziciją ateityje. Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS), verta pripažinti, kad inovacijos nuo 2009 metų skatinamos pastebimai intensyviau, tačiau itin gerų rezultatų neleidžia tikėtis politikos priemones įgyvendinančių agentūrų darbo kokybė ir efektyvumas.

Sausio 26 – 27 dienomis Vilniuje susirinkę Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai tarptautinėje konferencijoje aptars mokslo tarpdiscipliniškumo teikiamas galimybes ir iššūkius, pranešė  Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). Šioje LJMS organizuojamoje konferencijoje dalyvaus politikai ir mokslo politiką įgyvendinančių institucijų atstovai, skirtingų tyrimų sričių mokslininkai.

Įsisiūbavus diskusijoms ir sprendimų paieškai dėl kitų metų biudžeto, tampa akivaizdu, kad deklaruojami prioritetai taip ir lieka tik deklaruojamais, o tikros krypties ir konkretaus kelio mūsų valstybė per du dešimtmečius kol kas taip ir nesugebėjo pasirinkti, teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). LJMS pranešime su nusivylimu akcentuodama, jog sunkmetis ir lėšų trūkumas tik dar labiau išryškino, kad savosios valstybės intelektinio potencialo, investicijų į mokslą ir technologijas...

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) pranešė rytoj, rugsėjo 20 d. Vilniuje rengianti konnferenciją, kurioje Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkai kalbės apie aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą, jos taikymo praktinius aspektus.

Septintoji „Tyrėjų naktis“ šiais metais vyks rugsėjo 23 d., kai krepšinio arenos dar nebus atvėsusios, o sporto turistai dar ne visi palikę Lietuvą. Kuo šios mokslo atvirų durų dienos išskirtinės pasakojo „Tyrėjų nakties“ organizatoriai – Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai dr. Vilmantė Pakalniškienė ir dr. Tomas Žalandauskas. – „Tyrėjų naktis“ šiemet vyks jau septintąjį kartą. Kuo šie metai kitokie? – Tomas: O, šie metai tikrai ypatingi.

Rugsėjo 23 dieną, temstant, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose traukos centrais taps mokslo laboratorijos bei tyrimų centrai. Tyrėjų naktyje Lietuvos mokslininkai visiems norintiems – nuo vaikų iki senjorų – atvers duris į erdves, kurios paprastai nėra prieinamos plačiajai visuomenei.

Kiek lietuvaičių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek iš jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo  per 7 tūks.

Valdžia atsisako įrašyti Mokslų akademiją į Mokslo ir studijų įstatymą kaip vieną svarbiausių šalies mokslo institucijų, atliekančių ekspertinį vaidmenį. 56 proc. sumažintas šios institucijos biudžetas.

Valdžia atsisako įrašyti Mokslų akademiją į Mokslo ir studijų įstatymą kaip vieną svarbiausių šalies mokslo institucijų, atliekančių ekspertinį vaidmenį. 56 proc. sumažintas šios institucijos biudžetas.

Dalyje šalies aukštųjų mokyklų veikiančios studentų mokslo draugijos brandina būsimus mokslininkus. Tačiau jos skundžiasi, kad veiklą tenka apriboti, nes valstybė jaunųjų šalies mokslininkų nefinansuoja.Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad lėšų yra, tik jos studentų nepasiekia dėl pačių universitetų aplaidumo, praneša LTV „Panorama“.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslinės draugijos studentai atlieka laboratorinius darbus, įvairius tyrimus, gilina per paskaitas gautas žinias.

Akademinės bendruomenės atstovai apgailestauja, kad Lietuvos universitetai tampant diplomų „kalvėmis“, o vietos tikrai mokslinei veiklai ten lieka vis mažiau. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad studentai nelinkę dalyvauti mokslinių draugijų veikloje. „Dauguma draugijų sukurtos tik formaliai, o realiai veikia tik keliuose šalies universitetuose. Be to, joms priklauso tik 0,5 proc.

Lapkričio 19 dieną vykusio ekspertinio vertinimo metu nuspręsta finansuoti dar 37 užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų paraiškas trumpalaikiams vizitams atvykti į Lietuvos studijų ir mokslo centrus. „Džiaugiamės didėjančiu Lietuvos mokslo institucijų aktyvumu. Tikiu, kad tokios iniciatyvos kaip ši, gali paskatinti aktyvesnį bendravimą tarp Lietuvos institucijų ir išvykusių mokslininkų.

Vilniuje įvyko konferencija, skirta metus besitęsiančio projekto, „Gamtos mokslų podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ tarpiniams rezultatams aptarti. Konferencijoje pranešimus skaitė ir savo įvairių mokslo sričių tyrimus pristatė 17 stažuotojų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Švietimo ir mokslo ministerija šiandien apdovanoja Lietuvos mokslininkus, mokslo populiarinimo darbų nugalėtojus. Dvi pirmosios premijos šiemet skirtos Lietuvių kalbos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Ritai Miliūnaitei už darbų ciklą „Apie lietuvių kalbą visiems – nuo knygos iki interneto“ ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui habil. dr.

Siekdamas aktyvesnio užsienyje dirbančių tautiečių mokslininkų bei Lietuvos mokslo centrų bendradarbiavimo, pasinaudojant trumpalaikių mokslinių vizitų galimybėmis, Užsienio lietuvių rėmimo centras pratęsia paraiškų priėmimo laikotarpį, sakoma centro išplatintame pranešime.

Šiandien aukštajam mokslui būtina esminga, sistemiška ir nuosekli reforma, kurios dėka mokytis linkę jaunuoliai geriausiomis sąlygomis gautų kokybiškas studijas, talentingi dėstytojai – modernių tyrimų ir oraus pragyvenimo sąlygas, o Lietuva – visuomenės ir ūkio klestėjimo laidą.

Ar dar ilgai Lietuvos universitetai gyvens „viduramžių dvasia“, kai į pilietiškai nebrandžios akademinės bendruomenės rankas atiduota visa aukštojo mokslo ateitis? Ar dar ilgai aukštosios mokyklos liks visuomenės atžvilgiu autonomiškomis studijų tvirtovėmis? Tačiau ar didėjantis išorinis universitetų veiklos reglamentavimas yra tas pats kas siekiama atskaitomybė visuomenei? Kaip rasti vidurio kelią tarp akademinės laisvės ir visuomeninės kontrolės? Tai klausimai, kurie vėl iškyla vertinant vyk...