Vilniuje įvyko konferencija, skirta metus besitęsiančio projekto, „Gamtos mokslų
podoktorantūrinių stažuočių sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ tarpiniams rezultatams aptarti. Konferencijoje pranešimus skaitė ir savo įvairių mokslo sričių tyrimus pristatė 17 stažuotojų.
Pristatyti ir aptarti AdoMet analogų, potencialiai tinkančių biopolimerų žymėjimo sintezės, transgeninių šalčiui atsparių Brassica napus konstravimo, biomasės energetinės konversijos į biodujas proceso optimizavimo ir kiti moksliniai darbai, sakoma pranešime spaudai.
Renginio metu konferencijos moderatoriai, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. Eugenijus Butkus bei Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) pirmininkas dr. Tomas Žalandauskas pabrėžė, kad podoktorantūrinių stažuočių įvedimas ir sąlygų, pradedančių mokslininkų karjerai sudarymas yra svarbus žingsnis tobulinant Lietuvos mokslo ir studijų sistema.
Ambicingose ateities vizijose Lietuvos mokslininkai - tarp pasaulinio lygio mokslo elito.
Dr. T.Žalandauskas pripažįsta, kad sulaukta tik dalines sėkmės. „Nerimą kelia tai, kad nemaža dalis stažuotojų realiai nesiekia būti konkurencingais tarptautiniu mastu, publikuoti savo tyrimų rezultatus geriausiuose moksliniuose žurnaluose“, pasakojo LJMS pirmininkas.
Podoktorantūrinės stažuotės jauniems mokslininkams Lietuvoje rengiamos pirmą kartą. Jomis siekiama į mokslinę veiklą įtraukti universitetinių studijų trečiosios pakopos absolventus (daktarus) ir sudaryti jiems sąlygas pradėti savarankiškus mokslinius tyrimus.
Ilgalaikėje Lietuvos strategijoje yra nustatyti mokslo ir technologinės plėtros prioritetai, ypač orientuoti į intelektualiam darbui imlią pramonę, kurią plėtoti yra itin aktualu Lietuvai, neturinčiai gausių gamtos turtų. Pasaulyje vykdomi pripažintų prioritetinių krypčių tyrimai, kurie didina tarptautinį Lietuvos pramonės konkurencingumą, tarptautiniu lygiu pripažinti moksliniai tyrimai, atveriantys galimybę naudotis pasaulio mokslo laimėjimais, moksliniai tyrimai, vykdomi dalyvaujant tarptautinėse programose ar konkrečiuose projektuose ir padedantys integruotis į Europos mokslo sistemą. Tačiau realiame gyvenime mokslinių tyrimų sektorius susiduria su problemomis: nėra pakankamai jaunų mokslininkų, neužtikrinamas tyrėjų keitimasis žiniomis, nevykdomas konkursinis finansavimas.
Todėl šiuo projektu siekiama pakelti Lietuvos mokslinių tyrimų sektorių į naują kokybinį lygį. Podoktorantūrinių stažuočių įgyvendinimas bei keitimasis žiniomis tarp institucijų leis jauniems mokslininkams nuolat tobulėti, įgauti užsienio šalių patirties. Padidės gamtos mokslų, mokslinių tyrimų ir susijusių šakų institucijų bendradarbiavimas, jaunųjų mokslininkų mobilumas, institucijų vykdomų mokslinių tyrimų kokybė, sumažės jaunųjų mokslininkų „proto nutekėjimas“.
