tomas vytautas raskevičius

Seimo etikos sargai pripažino: skandalais pagarsėjęs parlamentaras Petras Gražulis per vieną Seimo posėdį balsavo už kitą Seimo narį šiam nematant. Už tai Gražuliui gresia apkalta ir parlamentaro mandato praradimas. Pats Gražulis sako, kad ar balsavo už Jonauską, ar ne – jis neatsimena, o nuo žurnalistų klausimų bando išsisukti juos puldamas. Seimo kolegų toks parlamentaro elgesys jau nebestebina, o dėl gresiančios apkaltos Seimo valdyba jam grūmoja šiemet nebe pirmą kartą.

Petrui Gražuliui – nauji nemalonumai Seime. Etikos sargams konstatavus, kad P, Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, jo gali gali laukti apkaltos procedūrą. Ją pradėti Seimo valdybos prašo Tomas Vytautas Raskevičius. „Norėčiau kreiptis į Seimo pirmininkę. Šios savaitės Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje komisija konstatavo, kad šių metų rugsėjo 15 d. Seimo narys Petras Gražulis balsavo už Seimo narį Liną Jonauską, tvirtinant Seimo rudens sesijos darbų programą.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Pasienio problemos nesibaigia. Nelegalius migrantus Baltarusijos pareigūnai toliau stumia į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad toks Lukšenkos režimo pavyzdys prasilenkia su žmogaus teisėmis. Tiesa, pačią Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti migrantų teisėmis ragina ir Lietuvoje veikiančių organizacijų savanoriai.

Laisvės partija didžiuojasi sustabdžiusi pridėtinės vertės mokesčio padidinimą šių metų viduryje maitinimo paslaugoms ir sužlugdžiusi automobilių taršos mokesčio įvedimą. Apie tai valdančiosios koalicijos atstovai prakalbo pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje reklamavo savo pasiekimus per dvejus metus būnant valdžioje.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Vilnius įžiebė pagrindinę savo miesto eglę. Tiesa, tik trumpam, kol buvo tikrinama apšvietimo sistema. Tačiau ir to užtekto, kad aplink sostinės žaliaskarę užvirtų aršios diskusijos ir pasipiltų kritikos lavina. Labiausiai žmonėms užkliuvo ant eglės pasirodžiusios vaivorykštės spalvos. Miesto puošėjai skuba raminti miestiečius: vaivorykštės ant žaliaskarės nebus. Vilniaus eglės puošimo darbai tęsiasi, tačiau diskusijos apie ją netyla.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius tikisi, kad valstybės pripažinimo siekiančios „Romuvos“ klausimą išspręs Seime paskutinę stadiją pasiekusios pataisos dėl religinių bendrijų. „Aš tikiuosi, kad iš pradžių sugebėsim priimti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, o tada atitinkamai procedūriškai bus sprendžiamas ir „Romuvos“ klausimas“, – BNS šią savaitę sakė T. V. Raskevičius.

Valdančioji Laisvės partija į Vilniaus merus kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą. „Surinkęs 75,5 proc. palaikymo Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus yra Tomas Vytautas Raskevičius“, – per partijos renginį šeštadienį paskelbė Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Laisvės partijos kandidatų į Vilniaus mero postą pirminiuose rinkimuose susirungs Tomas Vytautas Raskevičius, Donalda Meiželytė, Vincas Jurgutis ir Nerijus Vitkauskas. Apie savo kandidatūras jie pranešė kampanijos startui skirto renginio metu, rašoma pranešime spaudai. Kandidatu iškeltas Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius priimdamas nominaciją teigė sieksiantis, kad iš vakarietiškų vertybių forposto Vilnius po rinkimų netaptų tik dar vienu rytų Europos miestu, valdomu ūkvedžių.

Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija. Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Lietuvai valdant pernai Minsko režimo pradėtą neteisėtos migracijos krizę, laimėjo nacionalinio saugumo aspektas, o žmogaus teisių – pralaimėjo. „Esu įsitikinęs, kad instrumentalizuotos migracijos krizė turėjo dvi svarbias dedamąsias: nacionalinio saugumo dedamoji ir žmogaus teisių dedamoji.

Kai kurie parlamentarai, panašu, ir vėl prisidirbo. Parlamentaro Puidoko Seimo viešbučio bute gyvenantys ukrainiečiai, dar prieš pusmetį Seimo etikos ir procedūrų komisijai įskundę kaimyną – laisvietį Marių Matijošaitį – dėl neva naktimis rengiamų vakarėlių iki paryčių ir miegoti trukdančios garsios muzikos, skundą parašė pakartotinai. Esą vakarėliai nesiliauja, o parlamentaras pastabas ir prašymus pritildyti muziką ignoruoja. Tuo metu intrigos verda ir Seimo salėje.

Seimo narys, aktyvus LGBT+ bendruomenės aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius niekada nepraleidžia progos aptarti savo bendruomenės problemų. Savo patirtimi, ką reiškia būti tėvu sūnaus, kurį augina dvi mamos. Jautriu įrašu su nuotrauka vyras pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Didžiausi stebuklai įvyksta tada, kai mažiausiai to tikiesi. Niekada negalėjau įsivaizduoti savęs tėvu. Iš dalies dėl to, kad visuomenė isteriškai kartoja, kad tokie kaip aš tėvais nebūna.

Socialiniuose tinkluose LGBT aktyvistas, Laisvės partijos steigėjas Tomas Vytautas Raskevičius nustebino pasidalijęs nuotrauka. Vyras ryžosi pokyčiams ir po daugybės metų visiems įprastos išvaizdos, nusiskuto plaukus plikai. „Vasara!“, – po nuotrauka brūkštelėjo vyras. Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atvirai kalba apie savo orientaciją ir tai, ką jam teko patirti, kai visuomenei atskleidė, kad yra homoseksualus.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Lietuvoje šeštadaliu padaugėjo politikų milijonierių. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia turtingiausiųjų sąrašus, kurių šeimos deklaravo daugiausiai turtų. Kuris valstybės vadovas turtingiausias, kas Seime gali save vadinti milijonieriais, o kas neturi sukaupęs nė 6-ių tūkstančių eurų? Iš Valstybės vadovų turtingiausiojo titulu gali didžiuotis Gitanas Nausėda. Už 2021-uosius metus šalies Prezidento šeima deklaravo turto už 770 tūkstančių eurų.

Lietuva turi nedelsdama paleisti visus du su puse tūkstančio stovyklose tebelaikomų neteisėtų migrantų. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, esą Lietuvos pareigūnai migrantus žemino ir net kankino, pusnuoges moteris laikė lauke surištomis rankomis. Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad savo politikos Lietuva nekeis ir aiškina, kad ataskaita šališka. O Seimo salėje ir vėl pasigirdo įžeidžiančių replikų moterų atžvilgiu.

Šeštadienį Vilniuje vyks penktosios „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę ir taiką“. Prieš pat šias eitynes Seime surengta diskusija, kurios metu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kalbėjo, kad visos problemos dėl teisinės apsaugos LGBT bendruomenei prasideda nuo to, kad prieštaraujantieji juos mato „ne kaip žmones, o kaip problemą, kurią reikia išspręsti“. Apie tai, ką reiškia būti šios bendruomenės dalimi Lietuvoje arba už jos ribų, pasakojo ir savo patirtimis pasidalin...

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas. Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Prie Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro inicijuotos žmogaus teisių kampanijos „Aš nesu Sacharovas, bet...“ prisijungęs Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako: „Man Andrejus Sacharovas yra kovos prieš totalitarinę sistemą simbolis. Bet kovos ne su ginklais, granatomis, o su intelektu, apsiskaitymu, humanizmu. Pagarba žmogaus teisėm, pagarba individui, individo pirmumas prieš valstybę yra esminiai dalykai.

Į Seimą sugrįžo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ klausimas. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį inicijavo diskusiją dėl valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai, kurį 2019 metais atsisakė suteikti parlamentas. Pagal įstatymus bendruomenė vėl kreiptis dėl pripažinimo gali tik po dešimtmečio. Tačiau teisininkai teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Konstitucijos.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime, Partnerystės įstatymo vėliavnešys Tomas Vytautas Raskevičius akcentuoja, kad gyvenančių kartu, bet nesusituokusių porų teisinis reglamentavimas Lietuvoje neegzistuoja. Todėl jis, siekdamas bent dalimi palengvinti tokių asmenų gyvenimus, siūlo teises ir pareigas dėl mirusiojo laidojimo suteikti ir ne tik šeimos nariams, bet ir partneriams.

Seime – aršios diskusijos dėl Partnerystės įstatymo. Aktyviai prieš vienos lyties partnerystę pasisakanti Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą išbraukti projektą iš Seimo pavasario sesijos darbų sąrašo. Jos teigimu, įstatymo svarstymas Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje didintų susipriešinimą Lietuvos visuomenėje. Visgi antradienį parlamentas šį siūlymą atmetė, o projekto iniciatoriai kartojo, kad išsakyti teiginiai – nepagrįsti.

Seime – aistros dėl Partnerystės įstatymo likimo. Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo siūlymą iš pavasario sesijos darbų sąrašo išbraukti šį projektą, esą jis Rusijos invazicijos į Ukrainą akivaizdoje tik didintų susiskaldymą tarp Lietuvos piliečių. Visgi pats projekto iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad šitaip pati parlamentarė siekia nukreipti visuomenės dėmesį nuo karo.

Seimo pavasario sesijoje į darbų programą grįžo Partnerystės įstatymas. Regis, jis ir toliau kaitina atmosferą parlamente – Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą išbraukti Partnerystės įstatymą programos.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Antradienį prieš Seimo posėdį politikas, LGBT aktyvistas, Laisvės partijos steigėjas Tomas Vytautas Raskevičius nustebino pasirodęs su nauju įvaizdžiu. Vyras ryžosi pokyčiams ir po daugybės metų visiems įprastos išvaizdos, užsiaugino ūsus. Prieš kameras pasirodęs ir komentarus žurnalistams dalijęs vyras atrodė pasikeitęs.  Anksčiau vyras buvo užsiauginęs barzdą, tačiau su ūsais ji matyti neįprasta.

Protestuotojai vis dažniau sulaukia prezidentūros dėmesio. Dar gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas tradicinei šeimai sulaukė tūkstantinės minios plojimų, o po mėnesio pastarieji palydėjo ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio padėkas protestuotojams „už aktyvumą“. Rudenį protestuotojams atsivėrė ir prezidentūros durys – penkios mamos turėjo galimybę išdėstyti nuogąstavimus dėl savo vaikų gerovės.

Aistros dėl bausmių už narkotikų vartojimą švelninimo verda ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų. Seimo opozicija tikina esą Laisvės partija dėl narkotikų klausimo iškėlė konservatoriams ultimatumą ir grasina koalicijos subyrėjimu. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Laisvės partijai stumiant narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, dalis seimūnų susikrimtę regi narkotikų liūne skendinčią Lietuvą ir dėl to kaltina Laisvės partijos narius.

Prezidentas Gitanas Nausėda atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą su valdančiaisiais aptartų tuomet, kai šis bus įregistruotas ir atsidurs Seime.  Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius antradienį pranešė raštu įteikęs prezidentui kvietimą aptarti atnaujintą Partnerystės įstatymo projektą. Kol kas projektas nėra įregistruotas ir pristatytas Seimui.

Grasinimų susidoroti sulaukia vis daugiau politikų. Visai neseniai į teisėsaugą kreipėsi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sakydamas, kad grėsmingo pobūdžio žinučių sulaukia ir jo vaikai. Tiesa, kai kurie grasinimų sulaukiantys Seimo nariai sako, kad stipriausias ginklas prieš tokius nusikaltimus yra viešumas.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pripažįsta, kad neturi tvarkos, kaip identifikuoti galimai pažeidžiamų asmenų grupei priklausančius neteisėtus migrantus pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tokios tvarkos nereikia, tačiau su tuo nesutinka kai kurie Seimo nariai ir Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį Seime aptarė neteisėtų migrantų teisių klausimus. Tarp jų išryškėjo migrantų apgręžimo problematika.

Praėjusią savaitę žinia apie Ruklos pabėgėlių priėmimo (RPPC) centre gyvenusio sergančio migrantų vaiko mirtį atvėrė gilią žaizdą. Mirus berniukui paaiškėjo, kad didžioji dalis migrantų priklauso pažeidžiamoms grupėms ir todėl, anot Žmogaus komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, „privalome skirti papildomo dėmesio identifikuojant Lietuvoje esančių migrantų specialiuosius poreikius ir užtikrinant medicininę priežiūrą“. Žmogaus teises stebintys ekspertai čia ir vėl įgel...

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) iš naujo teks nutarimo projektą dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ pripažinimo. „Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė poreikiui pakartotinai teikti nutarimą dėl pripažinimo suteikimo „Romuvos“ religinei bendrijai, atsižvelgiant tiek į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, tiek į Konstitucinio Teismo sprendimą, tą aspektą, kad 2019 metais svarstydamas tą klausimą Seimas neturėjo objektyvių priežasčių to pripažinimo nesuteikti“, –...

Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai trečiadienį lankėsi Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad šiuo metu Lietuva susiduria su iššūkiu, kaip užtikrinti Lietuvoje esančių migrantų bazinius poreikius. Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.

Laisvės partija dar gegužę Vilniui padovanojo vaivorykštės spalvomis nudažytą suoliuką. Trečiadienį Laisvės partija socialiniuose tinkluose pasidalino liūdna žinia: kelis mėnesius Rotušės aikštėje sostinėje stovėjęs suoliukas dingo. Radusiems žadama atsilyginti. Skelbimu apie dingusį suoliuką Laisvės partija dalinasi savo Facebook paskyroje.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija su Prezidentūros atstovais šiandien aptarė siūlymą suvienodinti paralimpinių žaidynių prizininkams skiriamas premijas.

Pavasarį pakankamai palaikymo balsų Seime nesulaukęs Partnerystės įstatymas jau rudens sesijoje grįš į parlamentą. Jo iniciatorius Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius patikina, kad patobulintas įstatymo variantas bus maksimaliai panašus į savo pirmtaką. Vis dėlto parlamentarai žada įsiklausyti į pavasarį išsakytą kritiką ir dėl projekto tartis ir su Prezidentūra, ir su religinėmis bendruomenėmis. Rugsėjo 10-ąją Seimas susiburs į rudens sesijoje.

Tomas Vytautas Raskevičius dalyvaus pirmą kartą rengiamose homoseksualų eitynėse Kaune, tačiau pasisakyti jose neketina. Politikas tikina, kad tam turi Seimo tribūną, o svarbiausias jo prioritetas – Partnerystės įstatymas, kuris, kaip tikisi T. V. Raskevičius, bus priimtas iki kitų metų pabaigos. Laisvės partijos atstovas tikina, kad dalis politikų deda dideles pastangas, kad LGBT bendruomenės teisės nebūtų svarstomos politiškai, tarp jų – ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Rugsėjo 4 dieną Kaune vyks pirmosios LGBTQ+ bendruomenės eitynės. Nors daugelis mano, kad Kaunas tokiam renginiui dar nėra pasiruošęs, žinomas kaunietis Andrius Užkalnis teigė, kad Kaune gyvena lygiai tokie patys žmonės, tačiau įžvelgia ir kelias problemas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybę leisti vykti „Kaunas Pride“ eitynėms ir iki penktadienio vakaro suderinti eisenos maršrutą. „Apeliacinis skundas atmestas.

Šeštadienį Kaune įvyks pirmosios homoseksualų eitynės Laikinojoje sostinėje – „Kaunas Pride“. Ko galime tikėtis iš šio renginio? Ar dėl jo mūsų visuomenėje padaugės tolerancijos ar kaip tik susiskaldymo? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Pirmąjį šių metų pusmetį daug audrų ir kalbų Seime bei visuomenėje kėlusi Stambulo konvencija į Seimą rudenį, panašu, negrįš. Užuot ratifikavus konvenciją, nuo smurto artimoje aplinkoje ketinama apsaugoti tobulinant jau egzistuojančius įstatymus. Konvenciją palaikantys Seimo nariai bei žmogaus teisių specialistai tvirtina, kad vien egzistuojančių įstatymų tobulinimo spręsti smurto problemą nepakanka.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Ketvirtadienį Vydeniuose apsilankęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsivėlė į ginčą su čia apgyvendintais migrantais. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad dėl tokio koalicijos partnerio elgesio jam nuoširdžiai gėda.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį vizito migrantų stovykloje Vydeniuose metu įsivėlė į aštrų konfliktą su migrantais. Parlamentaras ėmė rėkti ant migrantų, bandė juos įkalbėti grįžti namo. Parlamentaras sako, kad jis migrantams tiesiog paaiškino esamą situaciją, tačiau dalis jų ėmė grūmoti pirštais. Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas ketvirtadienį lankė Vydenių stovykloje apgyvendintus neteisėtus migrantus.

Seime antradienio vakarą įkaltinti Seimo nariai smerkia riaušes sukėlusius protestuotojus. Dalies parlamentarų teigimu mitinguotojai peržengė ribas, prie Seimo atsiveždami kartuves, apsirengdami holokausto aukomis, taip pat žemindami ir grasindami Seimo nariams. Apie 5 tūkst. žmonių antradienį buvo susirinkę prie Seimo Vilniuje išreikšti nepritarimą Vyriausybės planuojamiems ribojimams, skirtiems imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Antradienio vakarą ne visi Seimo nariai išvyko po posėdžio namo. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Jurgis Razma, jis eiti niekur neketina ir lauks žinių iš lauke riaušes valdančių pareigūnų. Kiek po 23 val. jis patikino, kad Seime yra ir daugiau parlamentarų, tačiau kiek tiksliai pasakyti negalėjo. Pasak J. Razmos, daugiausia likusių Seime politikų yra tie, kurie į parlamentą atvyko su automobiliais, nes atėję pėsčiomis iš jo galėjo išeiti anksčiau.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius įvertino sprendimą leisti pasieniečiams apgręžti į Lietuvą plūstančius nelegalius migrantus. Politiko teigimu, šioje situacijoje Lietuva vaikšto plonu ledu, o pareigūnų ir valdžios veiksmai turi būti skaidrūs it krištolas. „Vakar vidaus reikalų ministrė anonsavo, kad neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kertantys migrantai bus apgręžiami ir grąžinami į kaimyninės valstybės teritoriją.