tomas vytautas raskevičius

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigiamai įvertino prezidento poziciją kol kas nekomentuoti Civilinės sąjungos įstatymo. Politikas taip pat šmaikščiai pakomentavo A. Širinskienės iniciatyvą nukelti įstatymo įsigaliojimo datą, jei šis būtų priimtas. Prezidento patarė Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad kai G. Nausėda pamatys galutinė Civilinės sąjungos įstatymo variantą, tada ir spręs dėl jo pasirašymo.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Petrui Gražuliui vėl rimtai pakvipo apkalta. Su teismo ekspertais ištyrusi vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kad Gražulis galimai balsavo už savo salės kaimyną Liną Jonauską, specialioji Seimo komisija nusprendė, kad pagrindas pradėti apkaltą yra. Gražulis tai vadina politiniu susidorojimu ir neatsimena, spaudė mygtuką, ar ne. O detektyvas tuo nesibaigia. Komisija apkaltino Andrių Palionį galimai davus melagingus parodymus ir skundžia jį prokurorams.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kritikuoja Vyriausybės planus atsisakyti išimties dėl migrantų apgręžimo pasienyje.

Seimas neseniai įtvirtino migrantų apgręžimo politiką Lietuvos pasienyje įstatymo lygmeniu, iki šiol ši praktika buvo vykdoma pagal vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymą. Praktika rodo, kad mūsų valstybė įsileidžia sieną nelegaliai kertančius Rusijos ar Baltarusijos piliečius, bet kitų šalių gyventojai yra apsukami atgal į Baltarusiją, nors bendras srautas šiuo metu nėra didelis, o Lietuva yra pasistačiusi fizinį barjerą.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Laisvės partijos galimo nepotizmo skandalas įsisiūbavo. Kilus triukšmui dėl geležinkeliuose su keturių tūkstančių eurų alga į rankas įdarbintos partijos valdybos nario žmonos, prisipažinti suskubo kita Armonaitės viceministrė Eglė Markevičiūtė. Ji pranešė, kad yra Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės pusseserė. Vaiciukevičiūtė yra ir pačios Armonaitės klasiokė. Kai kurie Laisvės partijos nariai jau dabar sako, kad jiems klijuojama bebrų etiketė yra pagrįsta.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių niekinęs vyras nepripažintas kaltu dėl kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl seksualinės orientacijos. Pirmosios instancijos Pakruojo teismas gruodį nuteisė vyrą dėl viešo homoseksualaus parlamentaro niekinimo, skyrė jam 2750 eurų dydžio baudą, tačiau dėl kurstymo išteisino, ir būtent pastarąją nuosprendžio dalį prokuratūra apskundė.

Sulaukus kaltinimų nepotizmu paskirta „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktorė Agnė Belickaitė turėtų pareigų atsisakyti, sako parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius. Apie tai ketvirtadienio rytą jis parašė savo „Facebook“ puslapyje. „Nesu komunikacijos ar viešųjų ryšių specialistas, bet suprantu, kad viešų ir privačių interesų konflikto regimybė politikoje yra ne ką mažesnė blogybė nei pats konfliktas.

Parlamentarai ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kad religinės bendrijos pripažinimo klausimas nebegalėtų likti pakibęs ore, o Seimas būtų įpareigotas priimti vienokį ar kitokį nutarimą. „Įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą nustatomos aiškios procedūros, kaip Seimas elgiasi, kai nusprendžia suteikti arba nesuteikti valstybės pripažinimą netradicinei religinei bendrijai“, – BNS sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Tomas Vytautas Raskevičius bando iš Seimo išmesti Petrą Gražulį. Jis surinko parašus, o valdantieji Seimo salėje nubalsavo, kad būtų sudaryta speciali komisija – ji aiškinsis, ar už suolo draugą, socdemą Liną Jonauską balsavęs Gražulis nesulaužė Konstitucijos.

Seime žengtas pirmas žingsnis link apkaltos Petrui Gražuliui. Parlamentarai nusprendė sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Seimas antradienį ketina svarstyti siūlymą pradėti apkaltos procesą parlamentarui Petrui Gražuliui dėl to, kad jis balsavo už kitą parlamentarą. Visgi gali būti, kad virš P. Gražulio po kelių mėnesių pakibs ir antros apkaltos grėsmė. Pirmiausia bus sprendžiama, ar sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad palaikys komisijos sudarymą.

Vidurnaktį lyg pasakoje, su šampanu ir mylimosios bučiniais patekimą į antrąjį turą šventęs Artūras Zuokas ryte galėjo pasijusti lyg pelenė – priešingai, nei tikėjosi, jis liko antras, o atotrūkis nuo lyderiaujančio konservatoriaus Valdo Benkunsko liko didelis. Nors aštrios strėlės tarp dviejų likusių kandidatų pradėjo skraidyti iš karto, didžiausią smūgį patyrė Laisvės partija su Raskevičiumi ir Šimašiumi priešakyje.

Laisvės partija turės antrą didžiausią frakciją Vilniaus taryboje, sako partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, vertindamas turimus balsavimo vietos valdžios rinkimuose rezultatus. „Iš visų rezultatų, kurie yra partijų balsavime, aš manau, mes galime daryti prielaidą, kad Laisvės frakcija bus antra didžiausia taryboje“, – žurnalistams partijos būstinėje Vilniuje sekmadienį sakė V. Mitalas.

Lietuviai jau renka būsimus merus ir tarybų narius – prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldos rinkimuose. Iš pat ryto prie balsadėžių patraukė ne tik eiliniai rinkėjai, bet ir patys kandidatai, kaip visada, įsitikinę savo pergale. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prabil,o apie verslą Rusijoje ir neatsakė į klausimą, kam priklauso Krymas. Artūras Zuokas atskleidė, kurių varžovų tikisi antrajame ture, o prezidentas Nausėda pareiškė, kad pasirinkti, kurį merą rinks Vilniuje, jam lengva.

Antradienį startavo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų, merų rinkimuose. Nuo ankstyvo ryto savo valią pareikšti renkasi, tie kurie neturės galimybės atvykti prie balsadėžių sekmadienį. Vienas pirmųjų balsavusiųjų – Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus Tomas Vytautas Raskevičius. „Balsavau už Vilniaus ateitį, ir sprendimas buvo tikrai nesunkus“, – savo balsą savivaldos rinkimuose atidavęs sakė T.V. Raskevičius.

Kovo pradžioje dėl Vilniaus miesto mero posto varžysis ne vienas kandidatas, kurių biografijos puslapiuose – nusišnekėjimai, skandalai, vairavimas išgėrus, įtarimai korupcija ir savo pavaldinių persekiojimu. Naujienų portalas tv3.lt pristato antrąjį straipsnį kandidatų į sostinės merus nuodėmes, skandalus ir juos lydėjusius nesusipratimus. Apie likusių kandidatų nuodėmes ir skandalus galite skaityti pirmojoje dalyje.

Šiemet kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir mero rinkimai. Naujienų portalas „Made In Vilnius“ visą mėnesį iki pat rinkimų publikuos straipsnius aktualiausiais miesto klausimais, atsakymus į kuriuos pateikia kandidatai į Vilniaus mero postą. Klausimai buvo užduoti kandidatams, kurie paskutinių apklausų metu peržengė 5 proc. rinkėjų balsų ribą.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo informacijos apie pedofilijos bylą nutekinimo Kristijonui Bartoševičiui. Esą, net jeigu jo pavardė ir buvo įvardyta anksčiau laiko, tokie duomenys negalėjo padaryti žalos tyrimui, todėl ir tirti nėra ką. Bet žibalo į skandalo ugnį šliūkštelėjo profesorius Vytautas Landsbergis. Jis atviraudamas naujienų portalui tv3.lt pasisakė, kad tarp homoseksualų ir pedofilų yra tam tikras ryšys.

2020-ųjų Seimo rinkimų netikėtumas – Laisvės partija. Savivaldos rinkimuose politikos naujokė deleguoja 6 kandidatus į merus skirtinguose Lietuvos miestuose ir rajonuose. O jų šansus ekspertai iškovoti pergales rinkimuose vertina su pesimizmo nuotaikomis. Jų teigimu, kandidatams gali pakišti koją tai, kad didžiajai daliai rinkėjų nepriimtinos liberaliosios vertybės ir idėjos. Vilniuje į merus Laisvės partija kelia Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.

Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad sostinė turi vakarietišką potencialą, kuris vis dar užrakintas sovietinėje infrastruktūroje. Politikas teigia, kad mėgstamiausia jo knyga – karo strategijos traktatas, o vaikystės svajonė – vaidinti teatre. Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą.

Parašai, reikalingi parlamentaro Petro Gražulio apkaltai pradėti, buvo surinkti, praneša Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Apie tai jis sekmadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Reikalingi Seimo narių parašai Petro Gražulio apkaltai Seime pradėti surinkti!“ – teigia jis.

Vilniaus mero rinkimų netikėtumu tapo Mykolas Majauskas. Jam paskelbus apie savo kandidatūrą, konservatorių rinkėjams teks labai pagalvoti už ką balsuoti. Tuo labiau, kai pats politikas skelbiasi, kad už jį balsuotų daugiau rinkėjų nei už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Valdą Benkunską. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mykolas Majauskas – antrą kartą laimę tapti Vilniaus meru bandantis Seimo narys.

Jau mažiau nei už dviejų mėnesių gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems tinkamiausius kandidatus į merus ir savivaldos tarybas. Didžiausia intriga Vilniuje, kur aršiausios kandidatų diskusijos vyksta dėl Remigijaus Šimašiaus sprendimo siaurinti gatves. Dauguma kandidatuotų kritikuoja šį dabartinio mero sprendimą ir teigia planuojantys jį atšaukti, o štai bendrapartietis Tomas Vytautas Raskevičius žada tęsti didžiausiu gyventojų skauduliu tapusius gatvių siaurinimo darbus.

Iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko vos 7 savaitės, o viena didžiausių intrigų sukasi aplink Lietuvos sostinės merą – kas užims jo vietą? TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia apie tai pasikalbėti keturis kandidatus – Artūrą Zuoką, Mykolą Majauską, Valdą Benkunską ir Tomą Vytautą Raskevičių. Visą laidą „Karštai su tv3.lt“ galite stebėti tiesioginėje transliacijoje, esančioje straipsnio pradžioje, arba TV3 Televizijos eteryje.

Iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko vos 7 savaitės, o viena didžiausių intrigų sukasi aplink Lietuvos sostinės merą – kas užims jo vietą? Jau šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies apie tai pasikalbėti keturis kandidatus – Artūrą Zuoką, Mykolą Majauską, Valdą Benkunską ir Tomą Vytautą Raskevičių. Dabartiniam sostinės merui Remigijui Šimašiui nusprendus daugiau nebebandyti tapti Vilniaus vadovu, netrukus atsirado kitų kandidatų.

Vilniaus miestui šiuo metu vadovaujanti Laisvės partija po savivaldybių tarybų rinkimų tikisi turėti didžiausią frakciją sostinės taryboje. „Tikiuosi, kad Laisvės frakcija bus pati didžiausia ateinančios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje“, – per partijos programos Vilniui pristatymą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pirmadienį sakė kandidatas į merus, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kvietė rinkėjus palaikyti jos politinės jėgos kandidatus tam, kad Lietuva „būtų arčiau Vakarų“. Partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad jis yra vienintelis kandidatas, kuriam patinka gyventi sostinėje, o dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie Vilniaus panašumą su Londonu ar Niujorku.

Seimas baigė rudens sesiją. Prieš išsiskirstydami parlamentarai sveikina vieni kitus ir dalijasi planais, kaip švęs Kūčias ir Kalėdas. Tautos išrinktieji sako, kad šias šventes sutiks Lietuvoje su šeimos nariais ir artimaisiais bei dalijasi, ką gamins ir valgys per šventes. Artėjančių švenčių proga, ir valdantieji, ir opozicijos atstovai vieni kitiems linki sutarimo ir mažiau pyktis.

Seimo etikos sargai pripažino: skandalais pagarsėjęs parlamentaras Petras Gražulis per vieną Seimo posėdį balsavo už kitą Seimo narį šiam nematant. Už tai Gražuliui gresia apkalta ir parlamentaro mandato praradimas. Pats Gražulis sako, kad ar balsavo už Jonauską, ar ne – jis neatsimena, o nuo žurnalistų klausimų bando išsisukti juos puldamas. Seimo kolegų toks parlamentaro elgesys jau nebestebina, o dėl gresiančios apkaltos Seimo valdyba jam grūmoja šiemet nebe pirmą kartą.

Petrui Gražuliui – nauji nemalonumai Seime. Etikos sargams konstatavus, kad P, Gražulis balsavo už kitą Seimo narį, jo gali gali laukti apkaltos procedūrą. Ją pradėti Seimo valdybos prašo Tomas Vytautas Raskevičius. „Norėčiau kreiptis į Seimo pirmininkę. Šios savaitės Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje komisija konstatavo, kad šių metų rugsėjo 15 d. Seimo narys Petras Gražulis balsavo už Seimo narį Liną Jonauską, tvirtinant Seimo rudens sesijos darbų programą.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Pasienio problemos nesibaigia. Nelegalius migrantus Baltarusijos pareigūnai toliau stumia į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad toks Lukšenkos režimo pavyzdys prasilenkia su žmogaus teisėmis. Tiesa, pačią Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti migrantų teisėmis ragina ir Lietuvoje veikiančių organizacijų savanoriai.

Laisvės partija didžiuojasi sustabdžiusi pridėtinės vertės mokesčio padidinimą šių metų viduryje maitinimo paslaugoms ir sužlugdžiusi automobilių taršos mokesčio įvedimą. Apie tai valdančiosios koalicijos atstovai prakalbo pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje reklamavo savo pasiekimus per dvejus metus būnant valdžioje.

Po audringų diskusijų Seime, parlamentarai tik iš trečio karto pateikė valstybės tarnybos reformą. Jei įstatymų pakeitimai toliau sėkmingai skinsis kelią Seime, keisis ne tik valstybės tarnautojų darbo sąlygos, bet ir darbo užmokestis: beveik dvigubai išaugusiais atlyginimais nuo kitos kadencijos galės džiaugtis Seimo nariai, ministrai, dalies valstybinių įstaigų vadovai.

Vilnius įžiebė pagrindinę savo miesto eglę. Tiesa, tik trumpam, kol buvo tikrinama apšvietimo sistema. Tačiau ir to užtekto, kad aplink sostinės žaliaskarę užvirtų aršios diskusijos ir pasipiltų kritikos lavina. Labiausiai žmonėms užkliuvo ant eglės pasirodžiusios vaivorykštės spalvos. Miesto puošėjai skuba raminti miestiečius: vaivorykštės ant žaliaskarės nebus. Vilniaus eglės puošimo darbai tęsiasi, tačiau diskusijos apie ją netyla.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius tikisi, kad valstybės pripažinimo siekiančios „Romuvos“ klausimą išspręs Seime paskutinę stadiją pasiekusios pataisos dėl religinių bendrijų. „Aš tikiuosi, kad iš pradžių sugebėsim priimti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, o tada atitinkamai procedūriškai bus sprendžiamas ir „Romuvos“ klausimas“, – BNS šią savaitę sakė T. V. Raskevičius.

Valdančioji Laisvės partija į Vilniaus merus kelia parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą. „Surinkęs 75,5 proc. palaikymo Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus yra Tomas Vytautas Raskevičius“, – per partijos renginį šeštadienį paskelbė Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Laisvės partijos kandidatų į Vilniaus mero postą pirminiuose rinkimuose susirungs Tomas Vytautas Raskevičius, Donalda Meiželytė, Vincas Jurgutis ir Nerijus Vitkauskas. Apie savo kandidatūras jie pranešė kampanijos startui skirto renginio metu, rašoma pranešime spaudai. Kandidatu iškeltas Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius priimdamas nominaciją teigė sieksiantis, kad iš vakarietiškų vertybių forposto Vilnius po rinkimų netaptų tik dar vienu rytų Europos miestu, valdomu ūkvedžių.

Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija. Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad Lietuvai valdant pernai Minsko režimo pradėtą neteisėtos migracijos krizę, laimėjo nacionalinio saugumo aspektas, o žmogaus teisių – pralaimėjo. „Esu įsitikinęs, kad instrumentalizuotos migracijos krizė turėjo dvi svarbias dedamąsias: nacionalinio saugumo dedamoji ir žmogaus teisių dedamoji.

Kai kurie parlamentarai, panašu, ir vėl prisidirbo. Parlamentaro Puidoko Seimo viešbučio bute gyvenantys ukrainiečiai, dar prieš pusmetį Seimo etikos ir procedūrų komisijai įskundę kaimyną – laisvietį Marių Matijošaitį – dėl neva naktimis rengiamų vakarėlių iki paryčių ir miegoti trukdančios garsios muzikos, skundą parašė pakartotinai. Esą vakarėliai nesiliauja, o parlamentaras pastabas ir prašymus pritildyti muziką ignoruoja. Tuo metu intrigos verda ir Seimo salėje.

Seimo narys, aktyvus LGBT+ bendruomenės aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius niekada nepraleidžia progos aptarti savo bendruomenės problemų. Savo patirtimi, ką reiškia būti tėvu sūnaus, kurį augina dvi mamos. Jautriu įrašu su nuotrauka vyras pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Didžiausi stebuklai įvyksta tada, kai mažiausiai to tikiesi. Niekada negalėjau įsivaizduoti savęs tėvu. Iš dalies dėl to, kad visuomenė isteriškai kartoja, kad tokie kaip aš tėvais nebūna.

Socialiniuose tinkluose LGBT aktyvistas, Laisvės partijos steigėjas Tomas Vytautas Raskevičius nustebino pasidalijęs nuotrauka. Vyras ryžosi pokyčiams ir po daugybės metų visiems įprastos išvaizdos, nusiskuto plaukus plikai. „Vasara!“, – po nuotrauka brūkštelėjo vyras. Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atvirai kalba apie savo orientaciją ir tai, ką jam teko patirti, kai visuomenei atskleidė, kad yra homoseksualus.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Lietuvoje šeštadaliu padaugėjo politikų milijonierių. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia turtingiausiųjų sąrašus, kurių šeimos deklaravo daugiausiai turtų. Kuris valstybės vadovas turtingiausias, kas Seime gali save vadinti milijonieriais, o kas neturi sukaupęs nė 6-ių tūkstančių eurų? Iš Valstybės vadovų turtingiausiojo titulu gali didžiuotis Gitanas Nausėda. Už 2021-uosius metus šalies Prezidento šeima deklaravo turto už 770 tūkstančių eurų.

Lietuva turi nedelsdama paleisti visus du su puse tūkstančio stovyklose tebelaikomų neteisėtų migrantų. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, esą Lietuvos pareigūnai migrantus žemino ir net kankino, pusnuoges moteris laikė lauke surištomis rankomis. Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad savo politikos Lietuva nekeis ir aiškina, kad ataskaita šališka. O Seimo salėje ir vėl pasigirdo įžeidžiančių replikų moterų atžvilgiu.