Naujienų portalas tv3.lt pristato antrąjį straipsnį kandidatų į sostinės merus nuodėmes, skandalus ir juos lydėjusius nesusipratimus. Apie likusių kandidatų nuodėmes ir skandalus galite skaityti pirmojoje dalyje.
EGLĖ RADVILĖ
Liberalų sąjūdžio kandidatė Eglė Radvilė sulaukė kritikos po savo įrašo socialiniuose tinkluose. Po to, kai buvo pranešta apie įtarimus Kritijonui Bartoševičiui dėl nepilnamečių ir mažamečių tvirkinimo, E. Radvilė teigė nenorinti, kad konservatoriai artintųsi prie Vilniaus mokyklų.
„Jei Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi savo vertybinę sistemą, kodėl nepilnamečių tvirkinimas jų gretose jau tampa norma?
<...> Ar tai pirmas pedofilijos skandalas pakratęs konservatorių gretas? Ne. Prisiminkime 2018 m. Mykolo Majausko viešus atsiprašinėjimus žmonai. Už tai, kad priekabiavo prie nepilnamečių. Netikiu, kad tą kartą skandalas užglaistytas be konservatorių pastangų ir pinigų.
<...> Ir nors Mykolo Majausko šeimos reikalai neturėtų būti mūsų reikalas, vilniečiams, prieš atiduodant balsą, visgi derėtų pasidomėti, kas jo genuose užkoduota. Bent man tikrai įdomu, kaip Majausko broliui sekasi aiškintis su devintokės tėvais?
<...> Šlykštu. Nenoriu, kad mano vaikai augtų mieste, kurio politinė valdžia turi reikalų su pedfilija. Nenoriu, kad Majauskas ar bet kuris kitas konservatorius artintųsi prie Vilniaus mokyklų“, – feisbuke rašė Liberalų sąjūdžio kandidatė.
Vėliau šį įrašą E. Radvilė ištrynė.
TOMAS VYTAUTAS RASKEVIČIUS
Laisvės partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius prieš kelis metus apkaltintas priekabiavimu, mobingu ir netinkamu elgesiu prieš pavaldinį. Tokį kaltinimą dabartiniams Seimo nariui metė buvęs jo pavaldinys Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje Mindaugas Kluonis.
M. Kluonis dėstė, kad problemos darbe prasidėjo, kai T. V. Raskevičius jo neišleido į Europos socialistų partijos kongresą. Vėliau, anot M. Kluonio, iš T. V. Raskevičiaus pusės prasidėjo mobingas, persekiojimas, T. V. Raskevičius pradėjo rašyti melagingus tarnybinius pranešimus M. Kluonio atžvilgiu, pradėti nepagrįsti tarnybiniai patikrinimai.
M. Kluonis galiausiai apskundė T. V. Raskevičių dėl priekabiavimo. Po tyrimo nustatyta, kad T. V. Raskevičius pasakė netinkamą frazę. Kai jis M. Kluonio pareikalavo informuoti apie nebuvimą darbe, o šis tą atsisakė padaryti. T. V. Raskevičius pareiškė: „Jei padarysi, rankos nenukris“.
Tą patį mėnesį po šio patikrinimo M. Kluonis buvo atleistas iš pareigų, panaikinus jo etatą.
Vėliau teismas nustatė, kad M. Kluonis buvo atleistas neteisėtai, buvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas, nes M. Kluonis tarnyboje buvo vienintelis, neišleistas papildomų atostogų.
LUKAS SAVICKAS
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidato į sostinės merus Luko Savicko pavardė linksniuota tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo.
2020 m. rugsėjį tuomet Vyriausybės pirmojo vicekanclerio pareigas ėjusiam L. Savickui suteiktas specialiojo liudytojo statusas, jis apklaustas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT).
Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo liudijo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima jam pareikšti įtarimus.
LRT paskelbtas tyrimas atskleidė, kad Vyriausybei greituosius testus siūliusi bendrovė „Profarma“ neturėjo tvirtų sutarčių su tiekėjais. Susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijos parodė, kad pavedimas sudaryti sutartį su bendrove atėjo iš L. Savicko.
Sutartis su „Profarma“ buvo sudaryta, jos vertė siekė kiek daugiau, nei 6 mln. eurų, vieno testo kaina – 12 eurų. Tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.
Valstybės „Profarmai“ sumokėti pinigai nukeliavo į naujai įsteigtą bendrovę „Bona diagnosis“, o per ją, įtariama, kitoms bendrovėms, privatiems asmenims ir ofšorinei kompanijai.
L. Savickas tuomet tvirtino, kad sprendimus dėl greitųjų testų pirkimo priėmė ministras Aurelijus Veryga. Opozicija ir prezidentūra tuomet siūlė L. Savickui prisiimti atsakomybę ir palikti Vyriausybės vicekanclerio pareigas.
Pareigas paliko piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus kaltinama sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.
2022 m. duodama parodymus teismui ji tvirtino, kad įmonės „Profarma“ kontaktus jai davė L. Savickas.
VYTAUTAS SINICA
Nacionalinio susivienijimo į rinkimus deleguojamas Vytautas Sinica 2016 m. buvo priverstas pasitraukti iš Seimo narės Agnės Bilotaitės padėjėjo pareigų. Konservatorė teigė, kad V. Sinicą atleidžia dėl to, kad šis viešai reiškia su ja nesuderintą nuomonę apie TS-LKD.
„Viskas susiję su jo išsakyta pozicija. Kadangi jis yra politologas ir nepriklausomas žmogus, nėra partijos žmogus, išsakė savo poziciją partijos atžvilgiu, kuri visiškai nesutampa su mano. Kadangi žmogus dirba pas mane, su manimi, tai jo pozicija tapatinama su mano“, – portalui delfi.lt tuomet komentavo A. Bilotaitė.
V. Sinica parašė komentarą „Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus“, kuriame buvo kritikuojamas TS-LKD atsinaujinimas ir partijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Pasitraukimą komentavęs V. Sinica tuomet sakė, kad dirbdamas pas A. Bilotaitę stengėsi nekomentuoti konservatorių veiksmų, tačiau, pasibaigus rinkimams, parašyti apie TS-LKD vadovybės klaidas jam atrodė svarbu.
WALDEMAR TOMASZEWSKI
Vėl Vilniaus miesto mero posto siekiantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis į skandalus dažniausiai pakliūva dėl savo prokremliško požiūrio.
2013 m. spalį Valstybės saugumo departamentas (VSD) paviešino informaciją, kurioje nurodoma, kad 2012 m. Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi LLRA-KŠS bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Taip pat minima, kad valdybos atstovai galėjo turėti kontaktų ir su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais, tačiau jos konkrečiai nenurodomos.
Pats W. Tomaszewskis neigė informaciją apie partijos narių vizitą į Rusiją ir tvirtino, kad ji atsirado dėl VSD nekompetencijos. Politikas tai vadino dezinformacija.
Tuomet 2014 m. kovą VSD bandė įspėti W. Tomaszewskį, kad per jį gali būti bandoma vykdyti priešišką Lietuvai veiklą. Tačiau jis atsisakė šiuo klausimu susitikti ir kalbėtis su VSD pareigūnu.
2014 m. tuometis Seimo narys W. Tomaszewskis patraukė žiniasklaidos akį, nes gegužės 9 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse vykusiame Pergalės dienos minėjime į švarko atlapą buvo įsisegęs Georgijaus juostelę.
15min.lt portalo žurnalistų paklaustas, kodėl šalia Georgijaus juostelės segi Lenkijos vėliavos spalvų juostelę, bet ne lietuvišką trispalvę, politikas sakė: „Tai yra tam tikras simbolis, o jūs, ką, už fašistus? Už Hitlerį? Jūs manote, kad čia buvo labai bloga diena, kai mes visi kartu nugalėjome Hitlerį? Lenkai, rusai, serbai...“
Po ketverių metų Seime bandant uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juostas, W. Tomaszewskis piktinosi konservatorių iniciatyva, sakydamas: „[Konservatoriai] nežino, kas yra Georgijaus juostelė. Jie bando uždrausti šventojo simbolį“.
„Žiniasklaidos atstovai, aš manau, kad ir visuomenė, neturi šios informacijos, kad šventojo Jurgio juostelė yra pozityvus simbolis. Šventojo simbolis negali būti negatyvus“, – pridūrė W. Tomaszewskis.
2014 m. Ukrainoje prasidėjus Maidano įvykiams, W. Tomaszewskis tvirtino, kad politiniai vadovai neturėtų būti renkami naudojant Molotovo kokteilius. Politikas protestus Ukrainoje lygino su bolševikų revoliucija 1917 m.
Jis taip pat viešai kritikavo naująją, Vakarų remiamą, bet Maskvos nepripažintą, Ukrainos Vyriausybę, kuri, anot politiko, netinkamai elgėsi tautinių mažumų atžvilgiu.
W. Tomaszewskis sakė, kad nors bet kokie ginkluotų pajėgų veiksmai yra smerktini, bet „reikia pasakyti tiesą apie konflikto ištakas“.
Vėliau LLRA-KŠS lyderis Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ Maidano protestus vadino „didžiausiu blogiu“.
Tame pačiame interviu jis piktinosi sprendimais Lietuvoje išjunginėti Rusijos televizijų kanalus dėl agresyvios antilietuviškos propagandos.
Praėjusiais metais W. Tomaszewskis pateko į skandalą, kai susitiko su Vilniuje apsilankiusiu Rusijos ideologo Aleksandro Dugino bendražygiu, nacionalbolševikų organizacijos „Falanga“ lyderiu Bartošu Bekieriu.
Po bendra nuotrauka A. Dugino bendražygis rašė: „Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovu ir Lenkų sąjungos pirmininku, Europos Parlamento nariu Waldemaru Tomaszewskiu. Kova už lenkų švietimą tęsiasi, Lietuvos Respublikos valdžia pažeidinėja savo sutartinius įsipareigojimus, uždaro lenkiškas mokyklas, gąsdina mokytojus. Valdemaras Tomaševskis skelbia atkaklią ir principingą kovą už Lietuvos lenkų teises“.
Naujienų portalui tv3.lt W. Tomaszewskis teigė, kad vykusiame ansamblio „Wilenka“ koncerte, dalyvavo daug žmonių, o tarp jų buvo ir žurnalistais prisistačiusių asmenų. Tiesa, jis patikino nė su vienu, paprašiusiu pakalbėti jo interviu, nesusipažinęs ir darbo pažymėjimų neprašęs.
„[Koncerte] susirinko 500 žmonių, dalyvavo 160 atlikėjų. Ir čia dalyvavo daug žmonių iš užsienio – Lenkijos, JAV, Norvegijos, taip pat ir tie, kurie turėjo kameras ir norėjo interviu paimti. Tai šiame koncerte aš tris interviu turėjau“, – nurodė W. Tomaszewskis.
Tačiau B. Bekierio jis teigia nepažinojęs ir apie jį negirdėjęs: „Tai vienas pokalbis buvo su šiuo minėtu ponu. <…> Prisistatė esantis iš portalo. Turėjo kamerą, pasikalbėjome apie 10 minučių. O po to paprašė nuotraukos.
Naujienų portalui tv3.lt užsiminus, kad ekspertai B. Bekierį įvardija kaip žmogų, keliantį grėsmę Lietuvos saugumui ir paklausus, ar su šia informacija W. Tomaszewskis yra susipažinęs, LLRA-KŠA pirmininkas tvirtino, kad neva „čia kažkokie juokai“.
„Aš esu laisvas žmogus. Susitikinėsiu su žmonėmis, jeigu jie legaliai įvažiavo į mūsų šalį. Kelsiu lenkų tautinės mažumos diskriminacines problemas visuose lygiuose. Ir neprašysiu [žurnalistų] pažymėjimų. Čia užduotis komentatoriams, kurie turi etatus saugume ir nieko nedaro. Tegul jie savo darbą atlieka. Aš esu laisvas žmogus ir neturiu aiškintis, su kuo aš kalbėjau ar nekalbėjau. Juo labiau, koncerte“, – naujienų portalui tv3.lt sakė W. Tomaszewskis.
VALDAS TUTKUS
Lietuvos regionų partijos kandidatas į Vilniaus merus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus kelis kartus buvo pagautas neblaivus už vairo.
Pirmą kartą V.Tutkus įkliuvo 2012 m. Vilniaus pakraštyje. Tuomet buvęs kariuomenės vadas įpūtė 1,71 promilės. Teismas tuomet V. Tutkui paskyrė 2,2 tūkst. litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti.
Dar kartą V. Tutkus pagautas 2018 m. Molėtų plente sustabdytas buvęs kariuomenės vadas į alkotesterį pripūtė 1,55 promilės. Teismas jį pripažino kaltu, jam buvo uždrausta dvejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, taip pat konfiskuotas jo automobilis „Subaru Legacy“, jis buvo įgytas su teise išsipirkti.
Kaltinamasis teismui pasakojo, kad dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholį. Kitą dieną nutarė pavažiuoti iki parduotuvės, ji yra už 500 metrų nuo jo namų. V. Tutkus teismui aiškino, kad dėl sveikatos problemų negalėjo eiti, manė, jog nesudarys problemų. Alkoholį buvo vartojęs dar tą pačią dieną apie 12 val., išgėrė apie 200–250 gramų, nesijautė išgėręs. Apie dvejus metus nevartojo alkoholio.
Po sulaikymo balandį V.Tutkus teigė dalyvaujantis „Caritas“ programoje „Aš esu“. Po įvykio jis pats kreipėsi į „Caritą“. Vairuotoją sulaikę policininkai liudijo, kad iš jo burnos sklido labai stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Du pareigūnai matė vairuotojo išvaizdą bei važiavimo būdą – tai yra stabteli ir vėl važiuoja, todėl įtarė, kad vairuotojas yra gali būti neblaivus.
„Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V.Tutkus charakterizuojamas teigiamai, pelnęs daug apdovanojimų už nuopelnus Lietuvos valstybei, tačiau pasikartojantis šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – vairavimas neblaiviam – negali būti eliminuojamas nuo atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę, už kurio pažeidimą dabartinis teisinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę“, – rašoma teismo nuosprendyje.
2022 m. spalį V. Tutkus dalyvavo Šeimų sąjūdžio proteste Katedros aikštėje.
„Moralinėje krizėje mes esame šiandien. <...> Mūsų Vyriausybė paskelbė, kad turi eilinį planą, tačiau man po to, kai girdžiu, jog valdantieji turi planą, darosi baisu. Todėl, kad pradžioje turėjome planą nuo kovido, bet niekas jo nematė – kovidas kaip buvo, taip yra. Paskui turėjome planą prieš migrantus, niekas jo nematė – migrantai kaip buvo, taip yra. Dabar turime planą, kaip nugalėsime ekonomiką ir sumažinsime kainas, tik nematyti, kad būtų“, – nuo scenos kalbėjo jis.
Į šį V. Tutkaus pasisakymą sureagavo buvusi krašto apsaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė.
„Šitas žmogus, kurį girtą po nakties skrydžio į Afganistaną „Spartanu“ reikėjo kęsti Herate, kai mus sutiko Italijos generolas, kalba apie moralinę krizę?
Na, netylėsiu, Dievaž. Tai, kokias korupcines schemas radau 2008 metais per jo vadovavimą kariuomenei, man baisu ir prisimint. Sovietinė šmėkla prieš Helloweeną, ne kitaip“, – feisbuke rašė buvusi ministrė.
ARTŪRAS ZUOKAS
Artūras Zuokas Vilniaus miesto mero pareigas su pertrauka ėjo tris kadencijas: 2000–2007 m. ir 2011–2015 m.
2003 m. A. Zuokas per „Rubicon group“ valdybos pirmininką Andrių Janukonį ir įmonės atstovą Darių Leščinską bandė daryti įtaką sostinės tarybos deputatui, A. Zuoko bendrapartiečiui Vilmantui Drėmai. Verslininkai ir A. Zuokas siekė, kad V. Drėma per Vilniaus mero rinkimus balsuotų už jį.
Galop nuspręsta A. Drėmą pagrobti, kad oponentai negalėtų jo pervilioti, todėl deputatas birželio 10 dieną išvežtas į sodybą Molėtų rajone, dar jam duotas 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų) kyšis, užmaskuotas kaip stambaus užsakymo avansas. Mįslingai dingusio V. Drėmos net ieškojo policija. Kitą dieną V. Drėma atvežtas į Vilniaus tarybos posėdį, kur ir turėjo būti renkamas meras. Galiausiai meru A. Zuokas išrinktas tik po ketvirto bandymo birželio 25 dieną.
2008 m. teismas A. Zuoką pripažino kaltu bandžius papirkti V. Drėmą. Politikui skirta 13 tūkst. litų (apie 3,8 tūkst. eurų) bauda, bet atlikus bausmę teismas teistumą po metų panaikino. Pats A. Zuokas šį teistumą yra pavadinęs teistumu už „gerus darbus“.
2004 m. prokuratūros dėmesio sulaukė „Rubicon group“ įmonių buhalterija. Įtarta, kad „Rubicon group“ už įmonei naudingus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus 2001–2003 m. mokėjo Abonentu vadinamam asmeniui. Žiniasklaidoje teigta, kad po Abonento slapyvardžiu slypėjo A. Zuoko vardas.
Seimo laikino tyrimo komisija 2005 m. paskelbė, kad koncerno „Rubicon“ juodojoje buhalterijoje bei telefoniniuose pokalbiuose minimas Abonentas ir yra A. Zuokas. Už prilipdytą daugeliui žinomą Abonento pravardę A. Zuokas šmeižtu apkaltino konservatorių Kęstutį Masiulį, bet teismas 2006 m. A. Zuoko kaltinimus atmetė.
Kai kuriuos A. Zuoko darbus savo metiniame pranešime 2014 m. kovą kritikavo ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų. Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams“.
Primename, kad A. Zuoko vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002 m. sausį priimtu sprendimu 15 metų išnuomojo akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei veiklą t. y. šilumos, karšto vandens ir elektros energijos gamybą, perdavimą ir pardavimą privačiai Prancūzijos bendrovei „Dalkia“.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 5 d.
