Raskevičius apie LGBT eitynes šeštadienį: renginys yra labai svarbus

Pokalbis su Seimo nariu – TV3 žinių „Dienos komentare“.

Kaip manote, ar eitynės nepriešina visuomenės?

Aš labai gerai pamenu 2010-ųjų eitynes. Tai buvo pirmosios eitynės Vilniuje. Aš tada, dar besimokydamas universitete, neturėjau drąsos eitynėse dalyvauti, bet dalyvavau žiūrovų minioje. Atsimenu, dvi vyresnio amžiaus moteris, kurios, laukdamos renginio, kalbėjo tarpusavyje ir viena kitai sakė: „mes dabar pamatysime, mes dabar jau pamatysime...“. Kita klausė: „tai ką mes čia pamatysime?“ ir antra moteris atsakė: „pamatysime, kaip tie gėjai atrodo“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šabat Šalom, aš žydų balabosta!

Nepalo LGBTIQ bendruomenė sveikina Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl santuokų

Policija perspėja vilniečius: bus sustiprintos pajėgos, kai kur apribotas eismas – nedarykite šių klaidų

Tai man atrodo, kad toks renginys yra labai svarbus, nes leidžia žmonėms pamatyti bendruomenės narius, išgirsti jų lūkesčius, jų matymą, kaip jie turėtų gyventi šioje visuomenėje, ir galbūt griauti tam tikras baimes ir stereotipus, kurių mūsų visuomenėje šios socialinės grupės atžvilgiu vis dar yra daug.

Renginio dalyviai turi tokius reikalavimus, kaip teisinės ar medicininės tranzicijos prieinamumas, galimybė vienos lyties poroms įvaikinti, santuokos galimybė. Jūs šiems reikalavimams, kaip įvaikinimas arba tranzicijos apmokėjimas, pritariate?

Aš pradėsiu nuo to, kad daugelis žmonių įsivaizduoja, jog LGBT bendruomenė yra kaip savotiška masonų ložė, kur visi turi vienodus reikalavimus, visi žmonės yra vienodi. Bet esmė yra tokia, kad bendruomenė susideda iš labai skirtingų žmonių. Ji susideda iš tokių žmonių, kaip aš, kurie yra privilegijuoti ir šiuo metu yra galios pozicijoje, yra politikoje, taip pat susideda iš jaunų ir labai pažeidžiamų žmonių, kurie, tarkime, gyvena regionuose.

Tai akivaizdu, kad bendruomenėje gali būti labai skirtingų reikalavimų, verta į juos įsiklausyti ir apie juos diskutuoti. Net neabejoju, kad kaip visuomenė ateityje apie tai kalbėsimės, bet šiandien mano, kaip politiko, pagrindinis siūlomas teisinis reguliavimas yra civilinės sąjungos įstatymas, kuris apie įsivaikinimo galimybę šitame etape Lietuvos visuomenėje nekalba.

O dėl lyties keitimo? Jūsų manymu, ar turėtų valstybė finansuoti tokias operacijas?

Kalbant apie lyties keitimą, yra du skirtingi dalykai – teisinis pripažinimas ir medicininis lyties keitimas. Ne visi translyčiai žmonės pageidauja medicininio lyties keitimo, jiems yra svarbiausia, kad valstybė jiems išduotų tokios lyties dokumentus, kokios jie mato save. Tokia galimybė Lietuvoje šiandien egzistuoja, tik žmonės turi su valstybe bylinėtis teismuose, bet praktiškai visais atvejais teismai tokius reikalavimus tenkina, jeigu žmogus įrodo, kad jis būtent taip ir jaučiasi.

O medicininis lyties keitimas irgi yra daugialypis. Tai apima įvairias procedūras – nuo psichiatro ir psichologo konsultacijų, hormonų terapijos ir iki tam tikrų chirurginių intervencijų. Praeitais metais Sveikatos apsaugos ministerija įgalino tokių paslaugų teikimą, būtent per psichiatro konsultacijas ir pakaitinę hormonų terapiją, o chirurgija išlieka ateities diskusijų objektas.

Renginio dalyviai sako, kad jų balsai vis dar negirdimi ir jiems neužtikrinama visavertė apsauga nuo diskriminacijos. Ar jūs, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, pripažįstate, kad negirdite jų balsų ir blogai saugote tuos žmones nuo diskriminacijos?

Kad aš negirdžiu tų balsų, pasakyti negalėčiau, nes aš ir esu išrinktas didžiąja dalimi ant šitos platformos, kaip LGBT bendruomenės narys, bet jeigu pasižiūrėtume į objektyvius faktus, tai tuose teiginiuose yra tiesos. Pavyzdžiui, paskutinis teisės aktas, kuris kaip nors saugo LGBT bendruomenės narius, yra 2003 metais priimtas lygių galimybių įstatymas, kuris įtvirtino diskriminacijos draudimą.

Tai praktiškai 20 metų mūsų įstatymų leidėjas niekaip nesusitarė dėl to, ką galėtume padaryti įsiklausydami į tuos reikalavimus. Man atrodo, kad tiek mano, tiek Laisvės frakcijos veikimas Seime yra bandymas tuos argumentus artikuliuoti ir tą teisinę apsaugą didinti.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.