Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį Seime aptarė neteisėtų migrantų teisių klausimus. Tarp jų išryškėjo migrantų apgręžimo problematika. Žmogaus teises stebinčios Lietuvos organizacijos nerimauja, kad pasienyje gali būti apgręžimi pažeidžiamų asmenų grupei priklausantys asmenys.
Pasieniečiai ne visada gali identifikuoti, kurie migrantai pažeidžiami
Valstybės sienos apsaugos tarnyba saugo sieną nuo neteisėtų migrantų ir vykdo apgręžimo procedūras. Tarnyba komitete sulaukė klausimo, ar turi konkrečią tvarką, kaip identifikuoti galimai pažeidžiamus asmenis, kurie neturėtų būti apgręžti nuo sienos.
„Jeigu tai yra vaikai ir nepilnamečiai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, akivaizdu, kad tai yra vaikai ir galimai pretenduoja į pažeidžiamų asmenų statusą. Bet patys susidūrėme su situacija, kada pakankamai sudėtinga yra nustatyti tą amžių nepilnamečių. Tas identifikavimas pasidaro problemiškas šioje vietoje.
Pareigūnai yra visiškai supažindinti su tvarka ir pažeidžiamumo vertinimu. Tai šioje vietoje nekelia problemų be to, ką jau minėjau. Ką pareigūnas gali įvertinti, būdamas vietoje vizualiai. Jeigu tam reikia papildomų žinių, tam reikia psichologo dalyvavimo ir panašiai, vertinimas darosi sudėtingas ir įvertinti pareigūnai einamuoju metu nesugebėtų“, – posėdyje sakė VSAT atstovas Rimantas Petrauskas.
Tačiau Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius pastebėjo, kad VSAT vadas Rustamas Liubajevas įstaigai raštu yra patvirtinęs, kad atskira pažeidžiamumo identifikavimo tvarka neegzistuoja.
„VSAT vadas mums atsakė, kad tvarkos identifikavimo nėra, tas parašyta raštu. Tai jau trečias kartas, kai girdžiu kitokią informaciją. Tai yra tvarka identifikavimo pasienyje ar jos nėra? Nes turime raštišką atsakymą, kad tvarkos nėra“, – R. Petrausko teiravosi V. Valentinavičius.
Į tai VSAT atstovas atsakė, kad pasienio pareigūnai, nustatydami migrantų pažeidžiamumą, vadovaujasi Užsieniečių registracijos centre naudojama tvarka.
„Iš esmės ji kai kuriose vietose suteikia galimybę identifikuoti pažeidžiamus asmenis. Bet, kas liečia identifikavimą prie valstybės sienos ir valstybės juostoje, tokios tvarkos nėra valstybėje“, – pripažino R. Petrauskas.
Čia pat V. Valentinavičius sakė iš R. Liubajevo žinantis, kad „tvarka yra tik vienintelė, kuri galioja Užsieniečių registracijos centre. Tačiau ji galioja tik Užsieniečių registracijos centre. Kitos tvarkos nėra“.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrės patarėjas Raimundas Kalesnykas patikino, kad atskiros identifikavimo tvarkos nereikia.
„Dėl identifikavimo reikia atskirti dvi procedūras. Yra procedūros tiems asmenims, kurie neteisėtai sulaikomi ir pristatomi į pasienio kontrolės punktus, jie vykdomi pagal užsieniečių registravimo procedūras ir panašiai.
Tie, kurie apgręžiami, jie ir yra apgręžiami, įvertinus tam tikrus atvejus dėl humanitarinių tikslų. Tą pareigūnai puikiai suvokia ir puikiai taiko. Kažkokios papildomos identifikavimo tvarkos gal ir nereikia“, – posėdyje sakė ministrės patarėjas.
Su tuo nesutiko Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Man nesusieina. Jeigu VSAT parašo, kad apgręžiamų asmenų demografinių charakteristikų nerenka, o po to teikia ataskaitą, tai ką mes toje ataskaitoje svarstome, jeigu nežinome, su kokiais asmenimis Lietuvos Respublikos pasienyje susiduriame? Tai, man atrodo, iškeltas poreikis dėl labai konkrečios apgręžimo taikymo tvarkos praktikos algoritmo ar gairių yra labai aktualus“, – sakė Seimo narys.
Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.
