telefoniniai sukčiai

Rekordinę sumą – daugiau nei 700 tūkstančių eurų – sukčiams pavyko išvilioti iš kauniečio, kuris kelis mėnesius siuntė pinigus neegzistuojančiai investicijų įmonei. Sukčiai, pasinaudodami ne tik įvairiomis technologijomis, bet ir žmonių patiklumu, pažadėjo tautiečiui greitus pinigus, tačiau galiausiai paliko jį be nieko. Ir tokių atvejų daugybė: šiomis dienomis iš vilniečio sukčiai išviliojo 110 tūkst., iš marijampoliečio – 50 tūkst., įtikindami juos investuoti į internetinę platformą.

Ant sukčių atsiųstos nuorodos paspaudusi marijampolietė prarado daugiau nei 7 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, ketvirtadienį, apie 10 val. 43 min., Marijampolėje buvo gautas 59 metų moters pareiškimas. Ji pareigūnams nurodė, kad gavo žinutę su nuoroda, kurią atidariusi įvedė savo asmeninius duomenis ir taip iš savo banko sąskaitos prarado 7 tūkst. 279 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Alytiškė nustėro iš visiškai nepažįstamo vyro gavusi nepadorią žinutę. Atidarius ją – pasigirdo gašlios vyriškio dejonės, dūsavimai, daugybė intymių pasisakymų. Moteris teigia, kad yra ištekėjusi, turi vaikų, šeimą, ir atkreipia dėmesį, jog tokio turinio atsitiktinai atsiųstos žinutės kai kada gali sukelti ir aibę problemų. „Atsidariau žinutę pasiklausyti, ką čia tas asmuo man atsiuntė.

Mažeikių rajone sukčiai iš vyro išviliojo beveik 11 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas Penktadienį 17 val. 23 min. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 1967 metais gimusio vyro pranešimą, kad sausio 3–5 dienomis jam telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Vyras jiems suteikė prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų, pastarieji pasisavino 10 tūkst. 990 eurų.

Prasidėjusi kalėdinių dovanų karštinė ir itin išaugę siuntų kiekiai gali virsti tikru lobiu sukčiams. Šiuo laikotarpiu Lietuvos gyventojai dažniau nei įprastai sulaukia sukčių siunčiamų SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose bandoma išvilioti jautrią informaciją ar papildomai susimokėti už neva nepavykusį siuntos pristatymą.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Nelaimė vaikui ar eilinė apgavystė – tokias abejones daugeliui pasėjo šią savaitę Lietuvoje praūžusi SMS ataka. Atžalomis prisistatantys sukčiai tautiečių telefonus netikėtai pasiekusiose žinutėse prašė išsisaugoti naują telefono numerį, kartodami užsienyje plačiai paplitusią pasipelnymo schemą. „Telia“ ekspertai perspėja jokiu būdu neužkibti ant šio aferistų kabliuko ir pasakoja, ką daryti gavus tokio tipo SMS pranešimą.

Telefoniniai sukčiai niekur nedingo ir randa naujų būdų apsukti aplink pirštą lietuvius – tai rodo ir gyventojų apklausos, ir nesibaigiantys piliečių nusiskundimai internete. Siekdama apsaugoti nuo kibernetinių atakų, Ryšių reguliavimo tarnyba nuo lapkričio 1 d. ėmė blokuoti dalį skambučių.

Internete toliau siaučia sukčiai. Per 3 mėnesius jie iš patiklių Lietuvos gyventojų sugebėjo išvilioti pustrečio milijono eurų. Ekspertai pastebi, kad vidutiniai patirti gyventojų nuostoliai mažėja, tačiau sukčiavimo atvejų skaičius auga. Piktavaliai savo naivioms aukoms suvilioti pasitelkia net dirbtinį intelektą, o kriptovaliutų brokeriais apsimetę investiciniai sukčiai iš vieno gyventojo vidutiniškai sugeba išvilioti 11 tūkstančių eurų.

Per praėjusius metus romantiškų jausmų vedami lietuviai sukčiams atidavė daugiau kaip 0,5 mln. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Pasak psichologės Jonės Piekuraitės-Dudėnės, apgautas žmogus praranda ne tik pinigus – romantinis sukčiavimas skaudžiai atsiliepia ir emociškai.

Telefoniniai sukčiai siautėja ir toliau. Apsimetę banko darbuotojais iš senolio Klaipėdoje išviliojo iš per 11 tūkst. eurų. Penktadienį apie 12.51 val. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą  kreipėsi 1956 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad rugsėjo 9 d. Klaipėdoje, Liepų g., būnant namuose, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino banko darbuotojais prisistatę asmenys bei apgaulės būdu išviliojo 11 200 eurų.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Neįtikėtina, bet tiesa – taikydami tą patį sukčiavimo modelį nusikaltėliai toliau tuština patiklių lietuvių banko sąskaitas. Tam pakanka atsiųsti SMS žinutę. Žinučių turinys praktiškai visada būna identiškas. Vieniems pranešama apie tariamai užblokuotą banko sąskaitą. Kitiems – dėl neva apribotos banko sąskaitos. SMS žinutėje būna pateikta nuoroda. Ją paspaudus žmonės dar suveda prisijungimo duomenis ir į sukčių rankas įteikia savo santaupas.

Telefoniniai sukčiai sugebėjo įtikinti Rusijos federalinės mokesčių tarnybos direktoriaus pavaduotoją pervesti jiems 1,2 mln. rublių, remiantis šaltiniais teisėsaugoje skelbiama TASS.

Policija ir Lietuvoje veikiantys bankai perspėja, kad elektroniniai ar telefoniniai sukčiai smarkiai suaktyvėjo. Iš žmonių išvilioja įspūdingas sumas. Viena Šakių gyventoja prarado pusantro šimto tūkstančių eurų, nes patikėjo greitu ir dideliu pelnu iš investicijų į kriptovaliutą. „Milijoną laimėjau. Vieną sykį iš banko, atseit, skambino. Prisijungimų, vienu žodžiu.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

Lietuvoje tikrąja žodžio prasme siaučia telefoniniai sukčiai. Jau visą mėnesį banko darbuotojais prisistatantys apgavikai iš naivių lietuvių išvilioja tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų. Bankai pakraupę – sukčiavimo mastai išaugo kartais. Policija ragina nė nesivelti į kalbas su įtartinais asmenimis, kurie dažniausiai bando užkalbinti rusų kalba: – Klausau. Laba diena. – Laba diena, gerbiamas Vytautas? – Taip… – Čia Andrejus Viktorovas skambina iš jūsų banko.

Nusikaltimus nuosavybei tiriantys Klaipėdos policininkai uostamiestyje operatyviai sulaikė du asmenis, įtariamus sukčiaujant pasisavinus iš klaipėdietės 800 eurų. Antradienį, apie 16 val., 80-metė moteris sulaukė skambučio telefonu išnepažįstamojo – vyras prisistatė gydytoju traumatologu ir nurodė, jog moters giminaitė galbūt sužalojo vaiką. Tam, jog nebūtų pranešta policijai senjorė turinti sumokėti 800 eurų.

Jau daugiau kaip mėnesį iš Lietuvos žmonių tūkstantines sumas išviliojantys, įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys, telefoniniai sukčiai nemažina apsukų. Maža to, jie apgaulei pasitelkia ne tik skambučius, bet ir SMS žinutes. Vien praėjusią parą Lietuvoje trys žmonės neteko pinigų, kai paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą. Vieno nukentėjusiųjų nuostoliai siekė net 9,9 tūkst. eurų. Kiti prarado mažesnes sumas – 1,3 tūkst. ir 605 eurų.

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvos žmones terorizuoja įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai. Nors kasdien pranešama apie rusakalbių sukčių iš žmonių išviliojamas tūkstantines sumas, tačiau nukentėjusiųjų skaičiai vis auga. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Julija, kuri pasidalijo savo bei kolegų patirtimi bei atsiuntė garso įrašą, kuriame sukčius nesėkmingai bandė apmulkinti jos bendradarbę.

Pernai buvo registruota 2264 sukčiavimo nusikaltimų. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Teisingumo ministerija siekia stiprinti nuteistųjų sukčiavimo prevenciją ir sumažinti nusikalstamumą įkalinimo įstaigose, todėl kviečia teisėsaugos institucijas ir telekomunikacijų bendroves kartu ieškoti būdų kovoje su telefoniniu sukčiavimu.

Penktadienį gautas pranešimas, kad policijos tyrėju prisistatęs asmuo apgavo 40-metę moterį ir pasisavino didelę sumą pinigų. Pranešta, kad apie 17 val. 36 min. Jurbarko r. sav. gyventojai (gim. 1980 m.) paskambino asmuo, prisistatęs policijos tyrėju, ir paaiškinęs, kad yra sulaikyti asmenys, kurie turi įmonės, kurioje ji dirba, dokumentus, paprašė padiktuoti įmonės sąskaitų prisijungimo duomenis, kad galėtų užblokuoti sąskaitas.

Trečiadienį Vilniaus policija sulaukė pranešimo, kad policijos pareigūnu prisistatęs telefoninis sukčius iš įmonės sąskaitos pasisavino 48 tūkst. eurų.  Policijos departamento duomenimis, 1963 metais gimęs vyras pranešė, kad nepažįstamas asmuo į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino antradienį popiet.  Apgaule sukčius iš vyro išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pasisavino bendrovės sąskaitoje buvusius pinigus.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Panevėžyje nuteista grupė panevėžiečių, kurie apgaulės būdu vežė tautiečius į užsienį dirbti telefoninių sukčių „kojomis“. Vyrai apgaudinėti ruošėsi rusakalbius vokiečius, kur, klonavę lietuviams iki skausmo žinomą kalinių telefoninio sukčiavimo schemą, iš patiklių užsieniečių išviliojo dešimtūkstantines sumas pinigų ir net aukso dirbinių. Į teisiamųjų suolą Panevėžyje sėdasi 3 vyrai, kurie yra kaltinami prekybos žmonėmis byloje.

Telefoniniai sukčiai atrado naują aukso gyslą. Į lietuvių telefonus ėmė masiškai siųsti SMS žinutes apsimesdami banko darbuotojais. Iš patiklių žmonių išgavę elektroninius prisijungimo kodus, sukčiai jau pavogė mažiausiai 60 tūkst. eurų, kurių žmonės nebeatgaus. Dar tiek pat neteisėtų pervedimų bankininkai tvirtina suspėję sustabdyti. „Aš nežinojau, kas čia vyksta, paspaudžiau ant linko. Iš to linko atsidarė visiškai identiškas SEB puslapis, liepė susivesti savo visus duomenis.

Šiaulių prokuratūra teismui perdavė dešimties telefoninių sukčių bylą, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Byloje kaltinimai pareikšti dešimčiai asmenų – devyniems vyrams ir vienai moteriai. Beveik visi kaltinamieji yra teisti, kai kurie – net dešimtis kartų, didžioji dalis jų šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmes.

FNTT perspėja netikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens duomentų ir banko sąskaitos numerių asmenims, prašantiems tokių duomenų Tarnybos vardu. FNTT pareigūnai nei skambina gyventojams, nei kitu būdu prašo padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus ar atskleisti kitą asmeninę informaciją, praneša Tarnyba.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu. Vyras radęs pasiūlymą investuoti į kriptovaliutą bei į savo kompiuterį įdiegęs programinę įrangą, per tris kartus pervedė 74 250 eurų. Pareigūnai nori įspėti gyventojus ir dalijasi informacija, kaip netapti sukčių aukomis.

Valanda pokalbio ir 1300 eurų aptirpusi sąskaita banke. Tokioje situacijoje atsidūrė išradingų telefoninių sukčių ataką patyrusi tv3.lt skaitytoja. Ji teigia, kad suprasti apgavystę jai po pokalbio padėjusi tik draugė. Apie susidūrimą su apgavikais papasakojusi mergina tikina, kad pastarųjų taktika tikrai paveiki – savo užduodamais klausimais gali užmigdyti daugelio budrumą. Paskyrė susitikimą komisariate Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past.

Lietuviams gerai žinomų sukčių istorijų apie tariamai giminaičių padarytas avarijas ir nelaimingus įvykius, per kuriuos buvo sužaloti žmonės, daugiau nei metus klausėsi ir Izraelio piliečiai. Septyni jau nuteisti Pasakas apie nukentėjusius giminaičius jiems pasakojo Marijampolės pataisos namuose bausmes atliekantys kaliniai. Jiems talkino Izraelyje esantys jų bendrai laisvėje, kurie jau nuteisti. Apie tai pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai.

Penktadienį po pietų Kaune, Kęstučio gatvėje, 1939 m. gimmo moteriai į namų laidinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatęs kriminalinės policijos pareigūnu. Jis pareiškė, kad moteris galimai turi padirbtų kupiūrų, kurias reikia patikrinti. Tą pačią dieną apie 15 val. į namus atėjusiems dviems vyriškiams kaunietė atidavė 19 980 eurų.

Savaitgalį feisbuke pasipylė pranešimai apie siaučiančius telefoninius sukčius. Lietuviai masiškai susidūrė su perskambinti prašančiais ar tiesiog įkyriai skambinančiais užsienio šalių piliečiais. Svarbiausia tokiais atvejais yra neperskambinti neaiškiais ir nežinomais numeriais be svarbios priežasties. Sekmadienio vakare apie problemas vartotojams keliančius apgavikus prabilo ir „Tele 2“ atstovas Andrius Baranauskas.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiais metais padaugėjo skambučių, kuomet gyventojai viliojami pelningais investavimo pasiūlymais. Šie skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies, o pašnekovo dėmesį bandoma patraukti itin pelningu investavimo pasiūlymu. Investuoti žmogus kviečiamas, pervedant atitinkamą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą arba suteikiant skambinančiajam prisijungimo duomenis prie interneto banko paskyros.

Rusijos sostinės policija tiria stambaus sukčiavimo atvejį, kuriame nukentėjo 70-metė Maskvos gyventoja. Moterį sukčiai įtikino įsigyti įprastų sulčių už vieną milijoną rublių, paaiškinę jai, kad tai yra stebuklingi vaistai, kurie išgydys nukentėjusiąją nuo išsigalvoto onkologinio susirgimo, rašoma „Newsru“. Tyrimo metu policija sulaikė du atvykėlius. Vienas anksčiau jau buvo teistas.

 Kaune policijai paskambinusi moteris pranešė apie telefoninius sukčius, kurie bando iš jos šeimos išvilioti pinigus. Į nurodytą vietą Garliavoje atvykę pareigūnai pasislėpė netoliese ir laukė aferistų, kurie turėjo ateiti pasiimti 5000 eurų. Kad viskas atrodytų rimčiau, sukčiai reikalavo surašyti pinigų perdavimo aktą, remiantis civiliniu kodeksu. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera.  Laukdami sukčių, policijos patruliai sukūrė veikimo strategiją.

Telefoninių sukčių skambučiai Lietuvoje netyla, o jų išradingumas į pinkles įvilioja ir mobiliųjų, ir fiksuotos linijos telefonų savininkus. Vien pernai „Telia“ užblokavo 800 sukčių telefonų ir SIM kortelių – bemaž penktadaliu daugiau negu prieš metus. Naują pilotinį prevencijos būdą Lietuvoje prieš sukčius pasiūlė Utenos policija – su „Telia“ sąskaitomis už fiksuoto ryšio paslaugas Utenos mieste ir rajone bus išsiųsta tūkstančiai specialių lipdukų.

Penktadienį telefoniniai sukčiai išviliojo pinigų iš dviejų garbaus amžiaus vilniečių. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad apgautos dvi 1938 metais gimusios moterys. Apie 14 val. paskambinęs Antakalnio gatvėje gyvenančiai M. M. sukčius prisistatė policijos tyrėju ir neva už moters sūnaus padarytą avariją, kurios metu nukentėjo besilaukianti moteris, išviliojo 320 eurų. 16 val.30 min.

 Gruodžio 7-osios popietę sostinės gyventojai susilaukė ypač daug „telefoninių“ sukčių skambučių ir išgirdo banalius, jau metų metais pasakojamus pramanus apie sužalotą giminaitį, numatomos apgavystės aukos banko sąskaitą neva plaunamus pinigus, išsipirkti nuo atsakomybės būtinus pinigus ir panašiai. Deja, bet sukčiai dar vis sugeba įtikinti ir pasipelnyti, o pastaruoju metu tokių sukčiavimų Vilniaus apskrityje yra padaugėję.

 Telefoniniai sukčiai iš vilniečių išviliojo per 4 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policija informavo, kad trečiadienį, 20 val. Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvėje telefoniniai sukčiai iš moters, gimusios 1933 metais, apgaule išviliojo 1 850 eurų, kuriuos atidavė atėjusiam jų pasiimti nepažįstamam jaunuoliui. Ketvirtadienį, apie 16 val. 30 min. Ateities gatvėje telefoniniai sukčiai iš 1940 metais gimusios moters apgaule išviliojo 2,4 tūkst.

 Klaipėdos apskrities policijos kriminalistai atskleidė kaip sukčiavimą telefonu prasidėjusį, bet plėšimu tapusį ir kvalifikuojamą nusikaltimą Kretingoje, kurio metu garbaus amžiaus moteris neteko net 14 tūkstančių eurų, maža to – nukentėjo ir pati: buvo stebima ligoninėje dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo. Spalio 1 d., apie 18 val., į kretingiškės namus po skambučio telefonu atvyko policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis.

 Vilniuje telefoniniai sukčiai garbaus amžiaus moterį apgavo du kartus. Sekmadienį apie 16 val. Šešuolių gatvėje, telefoniniai sukčiai iš 81 metų moters apgaule išviliojo 1000 eurų. Pinigus netrukus paėmė į namus atvykęs ir policijos pareigūnu prisistatęs nepažįstamas vyras. Kitą dieną, pirmadienį, apie 14 val., telefoniniai sukčiai iš nukentėjusiosios apgaule išviliojo 3000 eurų. Juos netrukus paėmė į namus atvykęs tas pats nepažįstamas vyras. Nuostolis – 4000 eurų, pranešė policija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komsiariato pareigūnai pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo telefoninių sukčių bandymų išgauti elektroninės bankininkystės duomenis iš įmonių, ir bendrovių atstovų ir pasisavinti jų lėšas. Neretai tokie bandymai būna sėkmingi. Vien tik vakar, rugpjūčio 17 d., išgavus prisijungimo prie bankų sąskaitos duomenis, iš dviejų bendrovių sąskaitų buvo pavogta 2 500 ir 8 000 eurų.

Beveik kiekvieną dieną policija sulaukia pranešimų, kai gyventojai praranda pinigus užkibę ant telefoninių sukčių kabliuko. Lengviausiai apgaunami vyresnio amžiaus žmonės, tačiau ne kartą į tokias pinkles įkliuvo ir jaunesni gyventojai. Viena šiauliečių šeima policijai atsiuntė įrašą, kaip sukčiai bandė apgauti jų mamą.

Kai liepos 18-osios popietę Šiauliuose, Vytauto g., gyvenantis vyras išgirdo savo sutuoktinės pokalbį fiksuoto ryšio telefonu, iš karto sukluso. Žmona kalbėjosi su dukra apie pastarąją ištikusią nelaimę - griūdama sužalojo mergaitę ir jai reikalingi pinigai sužalotosios gydymo išlaidoms padengti. Pokalbio fabula atitiko telefoninių sukčių naudojamą scenarijų.

Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos pareigūnai, bendradarbiaudami su kitų teisėsaugos institucijų pareigūnais, nustatė asmenis dėl kurių nusikalstamos veikos nukentėjo daugiau nei 10 Minsko gyventojų, kurių nuostolis vertinamas apie 20 tūkst. JAV dolerių (apie 18 tūkst. eurų). Iš viso iš asmenų bandyta išvilioti apie 60 tūkst. JAV dolerių (apie 54 tūkst.

Gydytoju apsimetęs sukčius iš panevėžietės išviliojo 700 eurų. Trečiadienį 79 metų moteris policijai pranešė, kad vidurdienį telefonu jai paskambino vyras. Jis prisistatė gydytoju ir pasakė, kad moters sūnus sužalojo mergaitę. Apgaulės būdu sukčius išviliojo pinigus.

Nepažįstami asmenys įtariami apgaule iš moters Vilniuje išvilioję 6,6 tūkst. eurų. Policija pranešė, kad penktadienį Olimpiečių gatvėje 1970 metais gimusiai moteriai iš nežinomo telefono paskambino nepažįstamieji ir apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Vėliau jie galimai savo naudai iš pranešėjos sąskaitos pervedė jos pinigus. Padaryta turtinė žala siekia 6,6 tūkst. eurų.

 Vilniaus policijai nepavyko įtikinti vilniečių šeimos, kad jų šeimos narė susidūrė su telefoniniais sukčiais. Dideliam sukčiavimui kelias taip ir nebuvo užkirstas, nors vilnietei norėjo padėti ir banko darbuotojai – 51 tūkst. eurų pateko į sukčių rankas. Vasario 13 dieną apie 13 val. Vilniuje, Pilaitės rajone, Papilėnų gatvėje gyvenančiai 57 metų moteriai paskambino banko „Swedbank“ darbuotoju prisistatęs nepažįstamas vyras.