telefoniniai sukčiai

Telefoniniai sukčiai nesnaudžia ir toliau bando apgauti Lietuvos gyventojus. Mobiliųjų ryšių operatoriai praneša praeitais metais blokavę šimtus asmenų. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ 2016-aisiais blokavo 344 telefoninių sukčių SIM korteles, naudotas įkalinimo įstaigose. Sukčių ryšio priemones bendrovė blokuoja bendradarbiaudama su Lietuvos policijos departamentu. Bendrovės analizė atskleidė, kad 92 proc. tokių kortelių buvo aktyvuotos ne seniau kaip prieš tris mėnesius.

Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė apeliacinį skundą ir prašo griežčiau nubausti telefoninius sukčius. Kauno apygardos teismo prašoma iš naujo įvertinti 18 sukčių veiksmus.

Ketvirtadienį sukčiais patikėjusi Akmenės rajono Ventos miestelio gyventoja atidavė jiems 2,1 tūkst. eurų. 84 metų moteriai į laidinį telefoną paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad jos sūnui neva įvyko nelaimė, todėl reikia pinigų. Į senolės namus atvykęs vyras iš jos apgaulės būdu paėmė 2,1 tūkst. eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos liepos mėnesį sulaukė sukčių skambučių, kuriais bandyta išgauti banko sąskaitos prisijungimo duomenis. Pastatų administravimo specialistai ragina namų bendrijų atstovus būti budriais ir pašaliniams asmenims neatskleisti ne tik su finansais susijusios, bet ir jokios kitos informacijos. Liepos mėn.

Pareigūnai perspėja, jog pastaruoju metu telefoniniai sukčiai suranda vis išradingesnių būdų nei gąsdinti žmones neva jų artimiesiems nutikusioms nelaimėmis. Tobulinamos ir sukčių schemos – šie, apgaulės būdu gavę žmonių elektroninės bankininkystės duomenis, bankų kortelių kodus ar pačias korteles sugeba išsisukti, keisdami savo išvaizdą, įtraukdami į savo veiklą ir nieko dėtus žmones.

Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Žydrūnas Kungys Alytaus apylinkės teismui perdavė nagrinėti bylą, kurioje 38 asmenys kaltinami dėl galbūt telefoninių sukčių padarytos nusikalstamos veiklos.

Telefoniniai sukčiai iš vyresnio amžiaus kaunietės išviliojo beveik 18 tūkst. eurų. Į Kauno policijos pareigūnus 1939-aisiais gimusi moteris kreipėsi pirmadienio vakarą, pranešė Policijos departamentas. Moteris informavo, jog tą pačią dieną apie 11 val. Kaune, Partizanų gatvėje jai į namų telefoną paskambinęs asmuo, kuris prisistatė prokuratūros darbuotoju, pareiškė, jog banko darbuotojos ketina pasisavinti jos pinigus, todėl būtina iš banko sąskaitų iki 15 val. paimti pinigus.

Skaitytojai pranešė, kad mobiliojo ryšio vartotojų kišenes patuštinti bando sukčiai. Aptikę praleistą telefono numerį ir perskambinę juo – žmonės gali papildyti sukčių kišenes. Šis sukčiavimo modelis buvo paplitęs 2010 metais tuomet telefoniniai sukčiai skambino iš numerio +88213860033. Tačiau paskutiniais keturi skaičiai galėjo skirtis. Dabar tv3.lt skaitytojai praneša, kad sulaukė praleistų skambučių iš telefono numerio +88213555259, kuriems perskambinus sąskaita patuštėja nemaža suma pinigų.

Nors ir laikraščiuose rašoma, ir per televiziją rodomi reportažai apie telefoninius sukčius, tačiau jų nemažėja, nes lengvatikių, atiduodančių sunkiai uždirbtus pinigus, vis dar atsiranda.

 Nauja telefoninių sukčių pasakaitė patikliems senjorams: neva šie parduotuvėje sumokėjo padirbtais eurais ir dabar policija jų namuose turi patikrinti visus turimus pinigus. Viena patikli klaipėdietė prarado visą pensiją, o kiti apsukrūs senjorai, pasitelkę į pagalbą kaimyną, ne tik išsaugojo santaupas, bet ir į policininkų rankas perdavė tariamą šių kolegą – pinigų tikrinti atėjusį sukčių. Apsimetėlių policininkų skambučio 86-erių klaipėdietė sulaukė sekmadienį priešpiet.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo apeliacinius skundus neeilinėje telefoninių sukčių baudžiamojoje byloje. Joje buvo nuteista 10 asmenų, iš garbaus amžiaus Klaipėdos gyventojos apgaule išviliojusių beveik 29 tūkst. eurų (100 tūkst. litų). Pergalę gali švęsti apeliacinį skundą parašęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Romas Jasevičius.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai ir Šiaulių apylinkės prokurorė po įtempto ir kruopštaus darbo, surinkę pakankamai įrodymų, į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimų, kuriuos dar tarpusavyje profesine kalba kriminalistai vadina – telefoninių sukčių nusikaltimais „Alio mama“. Daugiau kaip metus vykdyto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šešių asmenų grupė, iš kurių trys dar n...

 Net įvedus naują valiutą Radviliškyje telefoniniai sukčiai ir toliau apgaudinėja gyventojus, kurie turėtų būti itin budrūs. Garbaus amžiaus moteris buvo apgauta ketvirtadienio popietę. Radviliškietei nepažįstamas vyras prisistatė policijos pareigūnu. Apgavikas sukurpė iki skausmo pažįstamą istoriją, kad jos dukra pateko į eismo įvykį, kai nukentėjo moteris ir jai gydyti reikalingi pinigai. Paimti pinigų į namus atėjusiam nepažįstamam vyriškiui moteris atidavė 1 900 eurų.

Lietuvoje įsigalėjus eurui, sukčiai bando apgaudinėti žmones ne itin išmoningais, bet pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo keturis pranešimus apie policijos pareigūnais prisistatančių telefonionių sukčių skambučius. Nusikaltėliai panaudojo kiek naujas įprastai naudojamų pramanų variacijas.

 Telefoniniams sukčiams vis sunkiau sekasi pinigus išvilioti iš gyventojų, tačiau sulaukiama vis daugiau pranešimų apie bandymus apgauti įmonių vadovus ar finansininkus. SEB banko duomenimis, pernai kiekvieną mėnesį vidutiniškai sulaukta po du įmonių pranešimus apie sukčių bandymus telefonu išgauti konfidencialius duomenis, kurie būtini norint naudotis įmonių sąskaitomis elektroninėje erdvėje. Ankstesniais metais tokių pranešimų bankas sulaukdavo vos vieno kito per metus.

Sausio 1 d. apie 18 val. Klaipėdoje, Naujakiemio g., 87-erių metų senolei būnant namuose, į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė esąs gydytojas ir paaiškino, kad jos dukra sužalojo vaiką ir reikalingi pinigai jo operacijai. Pokalbio metu į namus atėjusiam vyriškiui moteris atidavė 15 000 litų. Materialinis nuostolis – 15 000 litų.

Šiaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai lapkričio 27 d. sučiupo ir į areštinę uždarė du jaunuolius, kurie įtariami apgaudinėję senolius ir iš jų vilioję pinigus.

Telefoniniai sukčiai iš kaunietės išviliojo beveik 52 tūkst. litų. Pasak pareigūnų, 44-erių metų moteriai stacionariniu telefonu į namus paskambino vyriškis, prisistatęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotoju. Jis teigė, kad per moters sąskaitą yra plaunami pinigai. Kaunienei padiktavus banko prisijungimo kodus, iš sąskaitos buvo išgryninti beveik 52 tūkst. litų.

 Šiaulių rajono, Naisių kaimo, gyventojas buvo apgautas telefoninių sukčių ir patyrė turtinių nuostolių. Lapkričio 2 dieną 16.33 val. 56 metų vyras fiksuoto ryšio telefonu sulaukė nepažįstamų asmenų skambučio. Policijos pareigūnu ir banko darbuotoju prisistatę asmenys pranešė, kad jo sąskaita neva naudojama neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti.

Radviliškio r. sav., Baisogalos mstl., Taikos g. gyvenanti 80-ies metų moteris pakliuvo į telefoninių sukčių pinkles. Vakar apie 14 val. į fiksuoto ryšio telefoną iš mobilaus ryšio telefono paskambino moteris, kuri prisistatė giminaite ir pranešė, kad įvykdė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę ir susižalojo pati, todėl reikia pinigų nuostoliams padengti. Apie 18 val.

 SEB banko statistika rodo, kad gyventojai tampa nebe tokie patiklūs ir gerokai rečiau patenka į telefoninių sukčių pinkles. Per devynis šių metų mėnesius į banką kreipėsi 43 asmenys, nepažįstamiems padiktavę savo interneto banko prieigos duomenis ir patyrę nuostolių. Tai yra 5 kartus mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai nukentėjusiųjų buvo daugiau kaip 220. Lygiai tiek pat sumažėjo ir sukčių grobis. Remiantis banko statistika, šiemet neteisėtai pasisavinti 192 tūkst.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Telefoniniams sukčiams vis dar pavyksta apgauti daugybę žmonių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugo Montvilo, net ir padiktavus sukčiams elektroninės bankininkystės duomenis, savo pinigus galima apsaugoti, jei reaguojama gana greitai. LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ M. Montvilas aiškino, kad sukčių schemos iki šiol išlieka tos pačios.

Žinių radijas Per pirmąjį šių metų pusmetį į SEB banką kreipėsi 20 nuo telefoninių sukčių nukentėjusių gyventojų – tai šešis kartus mažiau, negu tuo pačiu metu pernai. Banko specialistai pastebi, kad nors sukčiavimo mastas mažėja, atsargumo prarasti nereikėtų, nes telefoniniai sukčiai randa naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų.

Telefoniniai sukčiai – neišgyvendinama problema. Teismai skelbia gana griežtas bausmes nusikaltėliams, telefonu apgaudinėjusiems patiklius žmones ir taip praturtėjusiems, o patiklūs nelaimėliai vis sulaukia naujų skambučių ir toliau dosniai dovanoja apgavikams savo pinigus.

LRT.lt Antradienį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje devyni asmenys (iš jų – trys asmenys bausmę atliekantys Marijampolės pataisos namuose) buvo kaltinami dėl sukčiavimų, rengimosi padaryti sukčiavimus, pasikėsinimo įvykdyti sukčiavimus organizuotoje grupėje, vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo.

Pirmą šių metų ketvirtį į SEB banką kreipėsi 16 gyventojų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Per 2013 metų pirmą ketvirtį – 74. Banko duomenimis, bendras jų patirtas nuostolis buvo 73 tūkst. litų – beveik 4 kartus mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai ši suma siekė 285 tūkst. litų. Vis dėlto bankas perspėja, kad sukčiai kuria vis sudėtingesnius nusikaltimų scenarijus, greitai prisitaiko prie ekonominių aktualijų ir jau naudojasi galimu euro įvedimu Lietuvoje.

„Paskambink man, prašome, tai labai svarbu“, – dažnas, sulaukęs tokios žinutės iš nepažįstamo numerio, jau žino, kad jį atakuoja telefoniniai sukčiai. Tačiau lietuvius tokios žinutės pasiekia jau net iš tolimojo Somalio. Minėto turinio žinutę su nurodytu telefono numeriu pirmadienį gavo viena balsas.lt portalo darbuotoja. Moteris minėjo, kad tokią pat žinutę yra gavusi ir anksčiau – kovo 5-ąją.

Rugpjūčio mėnesį Vilniuje itin suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Dėl šių nusikalstamų veikų iš viso pradėta 40 ikiteisminių tyrimų. Tiesa, rezultatais policijos pareigūnai pasigirti negali, mat tokie tyrimai užtrunka net keletą mėnesių ir yra itin sudėtingi. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus pasakojo, kad išviliojamos pinigų sumos svyruoja nuo 1 iki 10 tūkst. litų. „Turėjome ir gerokai didesnių sumų.

Telefoninių sukčių padaryta žala pernai viršijo tris milijonus litų, bandytas apgauti kas ketvirtas šalies gyventojas. Kol kas ryžtingų priemonių kovai su šia paplitusia sukčiavimo forma nesiimta, tačiau svarstoma į pagalbą pasitelkti algoritmus. Anonimiškumą sukčiams leidžia išlaikyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Vienas elementariausių būdų užkirsti kelią sukčiams anonimiškai pirkti tokias korteles – registruoti perkančiųjų asmens duomenis.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ teigimu, telefoninių sukčiavimo atvejų sumažėtų, jei būtų įvesta išankstinio mokėjimo kortelių pirkėjų registracija. Iniciatyvai pritaria ir policijos pareigūnai, kurie šiuos duomenis galėtų pasitelkti ir kitų nusikaltimų tyrimams. „Bitė“ vienintelė iš operatorių pasisako už tokią nusikaltimų mažinimo formą. „Sukčiavimo telefonu mastai ir skambučių kiekiai netoleruojami.

2012 metais į SEB banką kreipėsi 97 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Šie žmonės nepažįstamiems asmenims padiktavo savo prisijungimo prie paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado beveik 428 tūkst. litų, iš jų maždaug 144 tūkst. litų apgautųjų vardu paimta greitųjų kreditų. Absoliuti dauguma apgautųjų (94 proc.) yra moterys, kurių amžiaus vidurkis – 54 metai. Neteisėtai sukčių pervestoms piniginėms lėšoms paimti buvo panaudotos 112 asmenų sąskaitos.

Klaipėdietė įkliuvo į telefoninių sukčių pinkles ir atidavė jiems 24 tūkst. 300 litų. Sekmadienio vakarą į policiją kreipėsi 58-erių metų moteris, kuri papasakojo, kad jai į namus fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis pranešė, jog jos sūnus sužalojo merginą ir šios merginos artimiesiems reikia atlyginti padarytą žalą. Pranešėja pas ją į namus atėjusiam asmeniui perdavė 4 tūkst. 200 eurų ir 2 tūkst. JAV dolerių.

Patikliuosius sukčiai mulkina ne tik telefonu ar internetu, bet ir gyvu žodžiu. Neseniai išplatinta informacija apie palangiškę senutę, kurios visas santaupas išnešė „Sodros“ darbuotoja prisistačiusi ir gyvenimą palengvinti žadėjusi moteris. Tokios „geradarės“ jau pasibeldžia ir į panevėžiečių namus. Domėjosi viskuo Garbaus amžiaus panevėžietė, laukdama ateinančios giminaitės, pro buto duris žvilgtelėjo į laiptinę. Ją tuoj užkalbino ten stovėjusi aukšta šviesiu paltu vilkinti moteris.

„Alio, ma­ma, aš pa­kliu­vau į ne­lai­mę, rei­kia ta­vo pa­gal­bos“ kei­čia „Alio, FNTT, ti­ria­me nu­si­kal­ti­mą, per jū­sų są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai“. Te­le­fo­ni­niai suk­čiai tam­pa vis iš­ra­din­ges­ni ir įžū­les­ni - pri­sis­ta­to net tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais.

Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje užfiksuota 3876 sukčiavimų atvejų, pernai per tą patį laikotarpį buvo 4140, rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios merginos išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Kauno policija praneša, kad ketvirtadienį apie 14 val. Pakalnės gatvėje gyvenančiai 27-erių metų merginai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo. Jis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Vėliau mergina pastebėjo, jog pasinaudojant jais paimta 2 tūkst. 200 litų paskola.

Naujienų portalo Balsas.lt redakciją pasiekė keli susirūpinusių skaitytojų laiškai, kurie teigė sulaukę trumpųjų SMS žinučių iš adresato „Pareigūnai“. Žmonės pabrėžė, kad prisiminus visus sukčiavimo atvejus, kai pareigūnais apsimetę sukčiai išviliodavo pinigus, pasidarė nesmagu. Žinutėje buvo rašoma: „Primename, jei dar nesumokėjote PZU gyvybės draudimo įmokos, tai galite padaryti iki 08-02. Laiku nesumokėjus, draudimas bus nutrauktas. Pirmininkas T. Vaitkunskas.

Liūd­nų kal­bų apie tė­čio ne­lai­mę su­jau­din­tas 10-me­tis su­kčiui ati­da­vė ma­mos ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius ir ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį. Ne­pa­žįs­ta­mas as­muo į kur­šė­niš­kių na­mus fik­suo­to­jo ry­šio te­le­fo­nu pa­skam­bi­no bir­že­lio 27-osios po­pie­tę, apie 14 va­lan­dą. At­si­lie­pu­siam ma­ža­me­čiui ne­pa­žįs­ta­ma­sis pri­si­sta­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nu ir pa­sa­kė, kad jo tė­tis, ku­ris šiuo me­tu yra Nor­ve­gi­jo­je, pa­da­rė į ava­ri­ją.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti asmenį, kuris įtariamas iš Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės apgaulės būdu išviliojęs internetinės bankininkystės kodus ir taip pasisavinęs pinigus. Suimtasis daug kartų teistas ir šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Jam pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.

Nusikaltėlio aukomis tapo pagyvenę žmonės ir mažamečiai vaikai, kuriems jis privalės atlyginti 67 tūkstančius litų neturtinės žalos. Penktadienį Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje keturis kartus teistas Vadimas Bondarevas kaltinamas devynis kartus išviliojęs iš senukų ir mažamečių vaikų pinigus ir kitus daiktus.

Į policiją kreipėsi 77 metų moteris, kuri pranešė apie vagystę. Ketvirtadienį apie 13 val. į Kauno policiją kreipėsi 77 metų N. J. S.  kuri pareiškė, kad laikotarpyje nuo gegužės 9 d. iki gegužės 24 d. asmenys, apgaulės būdu pasinaudojant jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais, iš asmeninės banko sąskaitos pasisavino 57 019 litų. Įvykis tiriamas. Manoma, jog moteris pati pranešė sukčiams elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Telefoniniams sukčiams pavyksta apmulkinti ne tik paprastus žmones. Elektroninės bankininkystės kodus jiems padiktavusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė neteko 21 tūkstančio litų, rašo „Lietuvos rytas“. iostinės policija Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėjo dar praėjusią savaitę, kai gavo 68 metų Seimo narės M. A. Pavilionienės pareiškimą. Paskambinusiems žmonėms politikė padiktavo savo elektroninės bankininkystės kodus.

Šią savaitę padaugėjo skambinančių ir atvykstančių į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) gyventojų, sulaukusių melagingų telefono skambučių, kuriais jie kviečiami atvykti į apklausas. Telefoniniai sukčiai į FNTT nurodo atvykti dėl esą per interesantų banko sąskaitas plaunamų pinigų, praneša tarnyba. FNTT dar kartą įspėja, kad gyventojai nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Lietuvos atstovus Europos Parlamente dėl prevencinių priemonių taikymo kovoje su telefoniniais sukčiais. Politikas paprašė inicijuoti atitinkamus teisės aktus, įtvirtinančius privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registraciją visose Europos Sąjungos valstybėse. „Dar prieš mėnesį kreipiausi į Ryšių reguliavimo tarnybą siūlydamas SIM korteles susieti su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

Besidomintys kriminogenine situacija Alytaus mieste ir rajone, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos įvykių suvestines, kuriose gausu pranešimų apie telefoninius sukčius. Šį kartą aukomis pasirinkti asmenys, kurie naudojasi AB TEO telefono ryšiu.

Besidomintys kriminogenine situacija Alytaus mieste ir rajone, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos įvykių suvestines, kuriose gausu pranešimų apie telefoninius sukčius. Šį kartą aukomis pasirinkti asmenys, kurie naudojasi AB TEO telefono ryšiu.