Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.
2012 metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų iš banko klientų sąskaitų suma buvo 4 450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2 400 litų. Iš viso SEB banko klientai dėl telefoninių sukčių per 9 šių metų mėnesius patyrė 360 489 Lt nuostolį.
„Norint paimti greitąjį kreditą, dažniausiai pakanka prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos, tad, atskleidus prisijungimo duomenis svetimiems asmenims, rizikuojama ne tik prarasti savo lėšas, bet ir įsiskolinti. Todėl gyventojams dar kartą norime priminti, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, net jei tai būtų policija ar kita teisėsaugos institucija – neturi teisės prašyti asmeninių duomenų ir slaptažodžių. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, iš karto prašome susisiekti su policija ir savo banku, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų“, – sako banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Pasak jo, jeigu asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems žmonėms atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra. „Tokiais atvejais, jei pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti visų kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita, arba kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, – sako A. Šapola.
SEB banko sausio–rugsėjo mėnesių statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra privatūs asmenys. Užfiksuotas pranešimas tik apie vieną atvejį, kai nukentėjo įmonė.
„Sukčiai tobulėja, o jų pasakojamos istorijos nuolat keičiamos. Gyventojus jau sunkiau apgauti prisistatant artimuoju, kuris pateko į nelaimę, ar jo draugu, todėl dabar nusikaltėliai neretai naudoja psichologinį spaudimą prisistatydami teisėsaugos pareigūnais. Gyventojams toks netikėtas skambutis sukelia stresą ir jie pamiršta pagalvoti apie galimą riziką“, – pastebi A. Šapola.
Sukčiai dažniausiai ieško asmenų, kurie prie bankų sistemų jungiasi naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus, retai pasitaiko lėšų vagysčių, jei asmuo naudojasi mobiliuoju parašu ar slaptažodžių generatoriumi. „Sukčiui reikia įdėti daugiau pastangų ir nusikaltimą vykdyti realiuoju laiku, kadangi generatoriaus sukurtas slaptažodis galioja jungiantis prie sistemos tik tą vieną kartą. Tokiu atveju pokalbis telefonu trunka kur kas ilgiau, o skambinantis asmuo gali sukelti daugiau įtarimų“, – pastebi A. Šapola.
Be to, pasak banko atstovo, svarbu kalbėti ne tik apie tokius skambučius organizuojančius asmenis, bet ir apie tuos, kurie padeda neteisėtai pasisavintas lėšas pasiimti iš bankomatų. „Tarpininkai, kurie „paskolina“ savo sąskaitas pinigų pervedimo operacijoms, taip pat yra nusikaltimo bendrininkai. Todėl bankai kalbasi su valstybės institucijomis, kad bankams Lietuvoje teisiškai būtų galima kaupti ir keistis duomenimis apie įtartinus asmenis, kurie bankuose atsidaro vis naujas sąskaitas ir kurie padeda nusikaltėliams realizuoti neteisėtai pasisavintas lėšas. Tai leidžiama daugelyje užsienio šalių ir veikia kaip puiki prevencinė priemonė“, – pastebi A. Šapola.
Per devynis šių metų mėnesius SEB bankas nustatė 93 asmenis, per kurių sąskaitas buvo nesąžiningai pasisavinti pinigai. Apie visus tokius asmenis bankas praneša policijai, o jų sąskaitos yra uždaromos.
