LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Telefoniniams sukčiams vis dar pavyksta apgauti daugybę žmonių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugo Montvilo, net ir padiktavus sukčiams elektroninės bankininkystės duomenis, savo pinigus galima apsaugoti, jei reaguojama gana greitai.
LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ M. Montvilas aiškino, kad sukčių schemos iki šiol išlieka tos pačios. Dažniausiai paskambinę nusikaltėliai papasakoja apie nukentėjusį artimą žmogų, kuriam reikalingi pinigai, arba prisistato valstybės institucijų ar banko darbuotojais. Tuomet savo aukas tikina, kad iš jų sąskaitų buvo vykdomi neteisėti pinigų pervedimai, o, norint išsiaiškinti sukčius, reikalingi elektroninės bankininkystės duomenys. Statistika rodo, kad tokiomis apgaulėmis dažniausiai patiki vyresnio amžiaus moterys.
Norint iš anksto apsidrausti nuo sukčių ar bent sumažinti galimą žalą, patariama nustatyti mažas maksimalias mėnesio ar dienos išlaidų sumas. Klientui užsisakant internetinio banko paslaugą yra nustatomas standartinis limitas: dienos – 4 tūkst., mėnesio – 15 tūkst. litų. Šios sumos gali būti sumažintos iki norimos, to paprašius banko padalinyje ar netgi pačiam prisijungus prie savo internetinio banko. „Jeigu žmogus nesinaudoja tokiomis sumomis, t. y. pavedimus daro mažesnėmis pinigų sumomis, siūlyčiau iš karto banke, užsisakant internetinės bankininkystės paslaugą, paprašyti, kad limitas būtų mažesnis“, – sakė M. Montvilas, paaiškinęs, kad apsisaugojus tokiu būdu, jeigu sukčiai ir bandys pervesti pinigus iš Jūsų sąskaitos, bus pervesta tik maža suma.
Būdai apsisaugoti paprasti
Policijos atstovas Ramūnas Matonis tvirtino, kad vis dažniau sukčiai persikelia į elektroninę erdvę. Jie nesusitinka su savo aukomis. „Vis daugiau sukčiavimų įvyksta virtualioje erdvėje. Sukčiai neturi tiesioginio kontakto su nukentėjusiais asmenimis, o visi pinigai yra pervedami elektroninėmis priemonėmis. Jeigu kalbėtume apie statistiką, tai per aštuonis mėnesius sukčiavimo atvejų padaugėjo apie 10 proc., tačiau padidėjo ir ištyrimas. Apie 70 proc. tokių nusikaltimų yra ištiriama“, – teigė R. Matonis. Jis akcentavo, kad kartais žmonės tikisi, kad sukčiai bus sulaikyti, jei jų telefono numeris bus perduotas policijos pareigūnams. Tačiau tai dar nereiškia, kad taip įvyks. Nusikaltėliai dažnai naudoja išankstinio mokėjimo korteles, kurias dažnai keičia, todėl jokios informacijos apie numerio turėtoją policiją sužinoti negali.
„Sukčiai naudoja netikėtumo faktorių. Labai dažnai skambina naktį arba tamsiu paros metu, kai žmogus yra kietai įmigęs ir prabunda šoko būsenoje. Patarimai yra labai paprasti. Reiktų nusiraminti, ramiai suskaičiuoti nuo vieno iki dešimties. Pagalvoti, ar turite giminaitį, kuris galėjo nukentėti. Na, o pagrindinis dalykas – reikia paskambinti neva nukentėjusiam giminaičiui“, – būdus apsisaugoti, sulaukus sukčių skambučio, vardijo R. Matonis.
Jam antrino ir M. Montvilas, teigęs, kad jaunesnio amžiaus žmonės turi kalbėtis su savo tėvais ar seneliais ir jiems paaiškinti, kaip veikia sukčiai, ką daryti, sulaukus tokio skambučio. Pašnekovai taip pat priminė, kad asmeninių duomenų negalima niekam atskleisti. „Jūsų niekada niekas negali prašyti prisijungimo duomenų prie internetinio banko: nei bankas, nei policija, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nei kitos įstaigos. Tai yra jūsų informacija, ir jūs neturite jos niekam viešinti“, – sakė M. Montvilas.
Jei vis dėlto savo duomenis atskleidėte ir tik tuomet supratote, kad Jums paskambino sukčiai, kuo greičiau turite kreiptis į banką ir policijos pareigūnus. M. Montvilas nurodė, kad, jei klientas pakankamai greitai sureaguoja ir paskambina į banką, jo sąskaita ar ta, į kurią buvo pervesti pinigai, gali būti užblokuota. Tokiu būdu sukčių pinigai nepasieks arba jie jų negalės išimti iš sąskaitos.
