Dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios sukčiavimo schemos yra bandymas apgauti skambinant telefonu, siunčiant SMS žinutes, taip pat investicinis sukčiavimas ir sukčiavimas pasinaudojant elektronine prekyba, rodo spalį „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Jos duomenimis 55 proc. žmonių Lietuvoje per pastaruosius metus sulaukė sukčių skambučių, o 48 proc. respondentų turi asmeninės patirties su sukčiavimu SMS žinutėmis.
„Mobilusis telefonas yra neatskiriamas mūsų palydovas, tad sukčiai naudojasi nuolatiniu mūsų prieinamumu. Apklausoje vyresnio amžiaus žmonės dažniau mini susidūrę su sukčių skambučiais, o jaunesni nurodė patyrę daugiau jų atakų SMS žinutėmis“ – sako „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Sukčiai dažniausiai kalba rusiškai
Ekspertas pažymi, kad nusikaltėliai nesnaudžia – kuria vis labiau įtikinamus tekstus, piešia tikroviškai atrodančias interneto svetainių klastotes ir atlieka kitus namų darbus tam, kad kuo efektyviau išviliotų mūsų duomenis.
„Kadangi mes esame kone nuolatos prieinami, tikimybė, kad sulauksime apgaulingo skambučio ar žinutės yra labai didelė,“ – priduria L. Sadeckas.
Saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad patyrusieji bandymus apgauti sako, jog sukčiai dažniausiai kalba rusų kalba.
Palyginimui pažvelgus į sukčiavimo ypatybes trijose Baltijos šalyse, Latvija išsiskiria sukčių skambučių gausa – net 71 proc. latvių per metus yra sulaukę bent vieno sukčių skambučio. Tačiau Latvijoje sukčiavimo SMS žinutėmis pasitaikė kiek mažiau (35 proc.) nei Lietuvoje (48 proc.) ir Estijoje (44 proc.). Savo ruožtu, Lietuvoje 27 proc. žmonių patyrė investicinių sukčių bandymą juos apgauti, kitose Baltijos šalyse tokių atvejų mažiau – Estijoje juos nurodė 20 proc., ir Latvijoje – 16 proc. apklaustųjų.
Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.
Kibernetinė ataka japonišku vardu – kuo ji pavojinga?
Telekomunikacijų ekspertai įspėja, kad šiais metais padaugėjo sukčiavimo telefonu atvejų, kai pelnomasi iš perskambinimo didelio tarifo (dažniausiai užsienietišku) numeriu.
Šiemet Lietuvoje netikėtai į viršų vėl šovė „Wangiri“ tipo sukčiavimų skaičius, rodo naujausia „Telia“ statistika. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Telia“ užblokavo beveik 150 tūkst. tokio sukčiavimo atvejų. Ekspertai dėl to pavojaus varpais dar neskambina, tačiau pabrėžia, jog išlaikyti budrumą privalome nuolat, rašoma „Telia“ pranešime.
„Wangiri“ – tai sukčiavimo schema, kai pelnomasi iš perskambinimo didelio tarifo numeriu. „Wangiri“ sukčiavimo pavadinimas kilo iš japoniško termino, kuris reiškia „vieną signalą“. Įvairių verteivų plačiai visame pasaulyje naudojama schema veikia taip: automatinio skambinimo sistema vieną po kito renka atsitiktinius įvairių šalių numerius ir po vieno ar dviejų signalų padeda ragelį, numerio savininkui taip ir nespėjus atsiliepti. Tokie „švyturėliai“ gali būti kartojami kelis kartus.
Gavote skambutį iš Azijos ar Afrikos? Sukluskite
„Vieno signalo“ skambučiai įprastai atliekami iš užsienio numerių, o šių sukčių tikslas – sulaukti perskambinimo, mat tokiu atveju jau skambinantysis moka tarptautinio skambučio sujungimo mokestį, kurio dalį įprastai gauna ir pats sukčius.
Šių mokesčių dydis gali būti labai įvairus ir svyruoti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų, priklausomai nuo šalies. Pirmoje 2023 m. pusėje tarp valstybių, iš kurių buvo daugiausiai tokiais skambučiais buvo taikomasi į lietuvius, dominavo Jungtiniai Arabų Emyratai, Haitis, Madagaskaras ir Kongo Demokratinė Respublika.
Dėl to kai kurie operatoriai, tarp jų ir „Telia“ įdiegė specialius filtrus, skirtus blokuoti galimus sukčių numerius.
„Mūsų turimas sprendimas leidžia identifikuoti „Wangiri“ skambučių srautą ir jį automatiškai jį užblokuoti be jokio vartotojo įsikišimo – skambutis kliento telefono paprasčiausiai nepasiekia“, – aiškina Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius.
Per pirmąjį metų pusmetį „Telia“ užblokavo 148 tūkst. tokių skambučių. Tai yra 17,4 proc. daugiau, nei per panašų laikotarpį pernai.
„Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad ši sistema nėra šimtaprocentinė – augant bendram „Wangiri“ srautui, didėja tikimybė, jog sukčių skambučiai išvengs filtrų ir pasieks adresatą“, – komentuoja A. Šemeškevičius.
Šiukštu neperskambinkite
Pasak eksperto, geriausias būdas išvengti šio sukčiavimo būdo pasekmių – niekada neperskambinti užsienietiškiems telefono numeriams, ypač jei jie prasideda +2, +5, +9 arba +6, kas dažniausiai žymi jų kilmę iš Afrikos, Pietų Amerikos arba Azijos šalių.
„Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad atsiliepus į skambutį iš užsienio, už jį reikės sumokėti didesniu tarifu. Panašu, kad žmonės tai maišo su roamingo paslauga, kai išvykus į užsienį ir priėmus skambutį yra taikomas didesnis mokestis. Jei Lietuvoje atsiliepiate į skambutį iš užsienio, tai jums už jį mokėti nereikės. Svarbiausia, tik jokiu būdu jiems neperskambinti“, – akcentuoja jis.
Nuo lapkričio blokuos kai kuriuos skambučius
Nuo lapkričio 1 d. operatoriams įsigalioja naujas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje.
Operatoriai taip pat privalės blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams.
„Turės būti blokuojami ir užsienyje inicijuoti mobiliojo ryšio numeriai, jeigu jų abonentai nėra fiziškai išvykę iš Lietuvos teritorijos“, – pranešime cituojamas RRT pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Pasak jo, dar vienas RRT priimtas sprendimas – operatorių įpareigojimas įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kurios vartotojus įspėtų apie tai, kad gauta SMS žinutė galimai įtartina ar būtų imtasi veiksmų užkardyti jų gavimą.
Apie parinktas prevencijos priemones operatoriai turi informuoti RRT iki gruodžio.
Iškart pokalbis baigiasi kažkodėl...
