Paskyrė susitikimą komisariate
Kaip pasakoja vilnietė Agnė (red. past. vardas skaitytojos prašymu pakeistas), netikėto skambučio iš nežinomo telefono numerio ji sulaukusi sausio pradžioje, vienos darbo dienos pabaigoje, apie penktą valandą vakaro.
„Kaip tik buvau susitikusi su draugėmis. Paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu – tyrėju iš kažkurio Vilniaus komisariato. Pasakė, kad suėmė žmogų, kuris turėjo mano asmeninį dokumentą ir sutarties su banku kopijas. Tada ilgai klausinėjo, ar aš to žmogaus nepažįstu, ar jis nėra mano giminaitis ar darbuotojas“, – apie pokalbio pradžią pasakojo mergina. Ji pabrėžia, kad jai skambinę sukčiai jau žinojo jos vardą ir pavardę.
Anot Agnės, pokalbis trukęs gana ilgai, apie valandą. Su tariamu policininku mergina kalbėjusi iki dvidešimties minučių, o vėliau buvo sujungta su, kaip jai buvo pasakyta, „Swedbank“ konsultantu.
„Tas „policininkas“ viską detaliai pasakojo apie neva suimtą žmogų. Jis net paskyrė man laiką kitą dieną atvykti į komisariatą, kur turėjau duoti parodymus. Taip pat paklausė, ar aš vakar bandžiau daryti pavedimą vienai moteriai, kurios vardas ir pavardė man buvo sudiktuoti.
Paneigiau tai ir tuomet man buvo paaiškinta apie egzistuojančią tikimybę esą kažkas turėjo prieigą prie manosios elektroninės bankininkystės. Pasakė: „Dabar sujungsime jus su banku. Tam, kad galėtumėte užblokuoti savąją interneto bankininkystę“, – sakė pašnekovė.
Prabilo ir apie greitąjį kreditą
Agnė pabrėžė, kad jungiant su „banko specialistu“, telefone skambėjo specialiai parinkta muzika, o ir „Swedbank“ konsultantu prisistatęs jau kitas, jaunesnio balso vaikinas nesukėlė įtarimų.
„Iš pradžių jis paklausė mano vardo ir pavardės, taip pat paprašė naudotojo ID. Dabar kai jau galvoju, suprantu, kad niekas žodžiu gi jo neprašo pasakyti. Bet tada man nekilo jokia bloga mintis, nes patikėjau, kad man skambino policininkas, kuris ir nukreipė į banką“, – prisimena į sukčių žabangas pakliuvusi mergina.
Agnė teigia, kad telefoniniai apgavikai pokalbį tempė pasakodami detales apie neva jos dokumentus pavogusį asmenį, jo bandymus pasinaudoti merginos internetine bankininkyste. Vienu metu sukčiai net pareiškė, kad jos vardu buvo esą bandyta imti net ir greitąjį kreditą.
„Kai tai pasakė, man visai išmušė saugiklius“, – tikino mergina.
Apsišaukėlis banko konsultantas Agnei pasiūlęs užblokuoti jos internetinės bankininkystės paskyrą, bet pridūrė, kad tam reikia į jos telefoną ateisiančio kodo patvirtinimo mobiliuoju parašu.
„Praėjus dar kiek laiko man pasakė, kad norint atšaukti iš internetinės sąskaitos bandytą atlikti nelegalų pavedimą, mobiliojo parašo kodą reiks įvesti dar sykį. Pabaigoje galiausiai pasakė, kad internetinė bankininkystė buvo užblokuota, net padėkojo „Swedbank“ vardu, kad naudojuosi jų paslaugomis. Jau tuomet ir pati pasiteiravau, ar galime galiausiai baigti pokalbį“, – prisimena Agnė.
Žinoma schema
Pasak merginos, suvokimo, kad kažkas šioje situacijoje ne taip, akimirka atėjusi grįžus į kitą kambarį, kur buvo keletas draugių. Viena jų, išgirdusi ką Agnė kalba, nedelsiant liepė jai kreiptis į banką, nes tai galėję būti sukčiai.
„Banke papasakojau situaciją, ir konsultantė iš karto pasakė, kad blokuos elektroninę bankininkystę. Užblokavusi man pasakė, kad dabar būtina kreiptis į policiją. Kadangi bankininkystė buvo užblokuota, teko eiti į bankomatą pasitikrinti, kiek pinigų likę sąskaitoje. Pamačiau, kad netekau 1300 eurų.
Tada skambinau dar kartą į banką, paklausiau, ar jie gali sustabdyti pavedimus, bet tie konsultantai į diskusijas nesivėlė, man tik pasakė kreiptis į policiją. Ir tada paskambinau jai 112 telefonu, viską papasakojau, jie užregistravo įvykį ir viskas. Kitą dieną nuėjau į banką, klausiau kas bus su pinigais, bet jie nieko nepasakė, tik kad turiu eiti į policiją rašyti pareiškimo“, – tikina vilnietė.
Agnė sako, kad jokio konkretaus pažado, per kiek laiko gali tikėtis kokių nors rezultatų, negavusi. O tiek policija, tiek bankas esą stebėjosi, kad kaip ji negalėjusi žinoti tokios žinomos sukčiavimo schemos.
„Jeigu tai tokia žinoma schema, tai ir jie turėtų turėti schemą, kaip su ja tvarkytis“, – teigia Agnė.
Įspėjo būti greitiems
Tai, kad bankai reguliariai perspėja apie tokio pobūdžio telefoninių sukčių pavojus, aiškino ir „Swedbank“ atstovas.
„Kiekvienas sukčiavimo atvejis yra individualus, tačiau visais atvejais bankas deda visas pastangas, kad klientas nepatirtų finansinių nuostolių. Jei įvykį tiria policija, bankas suteikia visą įmanomą informaciją, kad tyrimas būtų kuo detalesnis ir išsamesnis“, – sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Anot jo, bankas gyventojus nuolat įspėja, kad nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai ar specialiųjų tarnybų (FNTT, STT) atstovai neskambina gyventojams ir neprašo atskleisti duomenų, reikalingų prisijungti prie jų asmeninės interneto banko paskyros.
„Jei sulaukėte skambučio su tokiu prašymu, žinokite, jog kitame laido gale yra sukčius. Kad ir kaip įtikinamai su jumis kalbėtų tariamas „banko darbuotojas“ ar „policininkas“, rekomenduojame nedelsiant nutraukti pokalbį“, – teigė S. Abraškevičius.
Pasak „Swedbank“ atstovo, tokiu atveju, jei sukčiui buvo atskleista asmeninė prisijungimo informacija, būtina kuo skubiau informuoti savo banką ir policiją. Kuo operatyviau informuojamas bankas, tuo daugiau galimybių išvengti realių nuostolių.
