taršos mokestis

Dėl aplinkosaugininkų planuojamų mašinų taršos patikrų sulaukę vairuotojų pasipiktinimo lavinos, valdantieji jau ruošiasi keisti patikrų tvarką. Už padidintą oro taršą siūlo leisti mašiną susitvarkyti ne per 2 paras, o per visą mėnesį. Paskelbęs kovą taršiems automobiliams aplinkos ministras ilgesniam techninės pažiūros galiojimui neprieštarauja, tačiau Susisiekimo ministerijos valdininkai kraipo galvas, kad aplinkosaugininkams jau pasiruošus tikrinimams, politikai ima tvarką keisti.

Kiekvienais metais Lietuvoje automobilių mokestis arba motorinių transporto priemonių registracijos mokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė prekių ir paslaugų kainos šalyje. Kadangi toliau viskas brango, didėja ir automobilių mokestis. Palyginti su dabartiniu, perskaičiuotas  transporto priemonių registracijos mokestis didėja maždaug 1,26 proc.

Kaune jau veikia sistema, identifikuojanti automobilių numerius ir leidžianti nustatyti transporto priemonės taršumą. Ateityje ši sistema bus naudojama taršos mokesčiams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Martusevičiaus teigimu, šiuo metu sistema testuojama, renkami duomenys, kurie vėliau bus naudojami sprendžiant taršos mokesčių dydį. „Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui siūlant Vyriausybei įvertinti galimybę iki 600 litrų apriboti vilkikų bakuose įvežamo kuro kiekį, vežėjai nepritaria tokiai idėjai, kuro pardavėjai įspėja apie išaugsiančius taršos mokesčius, o muitininkai – apie tai, kad kuro bakų tikrinimas paskatins eiles.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad yra nemažai argumentų, kodėl Lietuva turėtų svarstyti kuro bakuose ribojimą. Pasak jo, tai pagerintų vežėjų konkurencines sąlygas.

Jau po kelerių metų Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėtų būti taikomas naujas taršos mokestis. Juo bus apmokestinamas anglies dvideginį išskiriantis kuras ir degalai, naudojami namams šildyti ar automobilių varikliams varyti. Europos Parlamentas (EP) antradienį patvirtino ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir naują Socialinį klimato fondą, rašoma EP pranešime.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Netvarkingų taršių automobilių savininkai artimiausiu metu gali būti įpareigoti pakartotinai atlikti techninę apžiūrą. Kaip antradienį Seime sakė ministras Simonas Gentvilas, sprendimus žadama priimti vėliausiai kitų metų pradžioje.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas. Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių.

Šiltnamio efektą sukelia ir mūsų planetą kaitina ne tik šildant namus ar važiuojant automobiliu susidarantis anglies dvideginis. Gerokai didesnį poveikį daro metanas, kurio itin daug susidaro žemės ūkyje auginant gyvulius. Siekiant jį mažinti kai kurios šalys apmokestina karves ir avis. Ar toks mokestis pasiteisintų ir Lietuvoje? Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį.