Tiesa, Liberalų sąjūdžio atstovaujamai Aplinkos ministerijai iškilo netikėta kliūtis. Klausimas dar kelsis į Seimą, o čia savo charakterį nusprendė pademonstruoti neseniai per balsavimus partnerių išduota Laisvės partija. Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad įvedus šį mokestį reikėtų mažinti kitus mokesčius.
Susisiekimo ministras tikina, kad pasiekęs Seimo salę taršos įstatymas keisis. O vairuotojų netrukus laukia ir didesni akcizai dyzelinui.
Baltą dūmą į orą meta automobilis, kokį gatvėse pamatysi jau labai retai. Pavyzdžiui, 1985-ų metų „Volkswageną“ kai kurie vadintų klasika. „Tik pilk benziną ir važiuok. Variklis baisiai geras“, – tikina pasvalietis Aloyzas.
15 metų šią mašiną vairuojantis pasvalietis Aloyzas jau žino, kad už ją greitai gali tekti pakloti apvalią sumą – valdžia svarsto taršos mokestį. „Kitiems gal pasijaus, bet kai pensijas gaunam, išsimokėsim kaip nors“, – sako jis.
Visgi pensininkas pripažįsta – su senutėle mašina jau nori atsisveikinti. „Aš galvoju pirkti naują, tik nesugalvoju, kokią – vokišką, japonišką. Žinokit, nusibodo, vairas be stiprintuvo, posūkyje suki, suki“, – pasakoja jis.
Net keturis iš penkių automobilių savininkų paveiksiantis taršos įstatymas trečiadienį pasiekė Vyriausybę. Nors daug vairuotojų tikina, kad mokestis blogas, nes nuskriaus tuos, kurie neišgali naujesnės mašinos:
„Jeigu aš „Teslos“ neįperku, 55 tūkst., ir važiuosiu. – Reikia ir maisto, ir vaistų.“
„Kiekvienas norėtume nusipirkti naują automobilį, bet ne kiekvienas norim lįsti į kreditus.“
„Aš už laisvę vairuoti ką nori.
Įstatymo iniciatorius aplinkos ministras tikina, kad mokestis tikslingas ir privers dalį žmonių galingus automobilius keisti į mažalitrius.
„Taršos, o ne turto mokestis, nes jo tikrai galima išvengti perkant ekologiškesnį automobilį. Tarša turi kainuoti, nes ji sukelia ligas, klimato pasekmes, kainuoja visuomenei ir kaina turi būti. Tarša neturi būti nemokama“, – kalba aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Neseniai ministerija paskelbė, kad naikina vienkartinį automobilių registracijos mokestį ir nuo 2023-iųjų įveda metinį taršos mokestį. Kol kas jį mokėtų tik tie, kurių transporto priemonė į aplinką išmeta daugiau kaip 130 gramų anglies dioksido kilometrui. Kasmet ketverius metus ši riba mažėtų ir 2026-aisiais susimokėti tektų ir už šimtą gramų anglies dioksido kilometrui išmetančią mašiną. Vidutiniškai vienam savininkui per metus tai kainuotų 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų. O kas tada?
„2026 m. galim tikėtis, kad elektromobilių kaina susivienodins su vidaus degimo variklių kaina, o tai reiškia, kad prasidės visiškai ekologiško transporto era“, – sako ministras.
Tačiau panašu, kad Liberalų sąjūdžio ministrui nebus taip paprasta, kaip tikėjosi. Nors Vyriausybė projektui pritarė ir jis keliaus į Seimą, maištauti nusiteikusi Laisvės partija. Kaip tik neseniai ji pasijuto išduota koalicijos partnerių, kai šie nepalaikė narkotikų dekriminalizavimo įstatymo. Dabar Laisvės partija gali atsigriebti.
„Norėtųsi matyti ir mokestinės naštos mažėjimo iniciatyvų, pvz., GPM ar „Sodros“ mokesčių mažinimą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Paklausta, ar Laisvės partija balsuos už taršos įstatymą, Armonaitė sako nežinanti.
„Šitas mokestis yra siūlomas remiantis įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijomis pereiti prie mažiau ekonomikos augimui žalingų mokesčių. Tai kol kas ne pereinama, o naujas siūlomas“, – priduria ji.
Jai antrina ir kitas Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis: „Žmogui, uždirbančiam vidutines pajamas, kuris turi vaikų, vaikus reikia nuvežti į mokyklą, darželį, būrelius skirtingose miesto vietose, nes mokyklų neužtenka ir pačiame Vilniuje. Be automobilio čia nieko nepadarysi, reikia didesnio automobilio. Aš net neabejoju, kad Seime tie klausimai ir mokesčio dizainas keisis.“
Kai kurie vairuotojai pripažįsta, kad mokestis priverstų ieškotis mažiau teršiančios transporto priemonės.
Ekonomistas Algirdas Bartkus nemano, kad dešimtis ar kelis šimtus eurų per metus sieksiantis mokestis nuskurdins žmones. Visgi priekaištų projektui jis turi.
„Tarša – tai ne tik CO2. Tai ir anglies monoksidas, ir azoto oksidai, kietosios dalelės. Pats mokestis neturi būti selektyvus degalų rūšims. Turi būti ne degalų rūšis, o emisijų klasė“, – tikina ekonomistas Algirdas Bartkus.
Be to, ekonomistui keistai atrodo planas vis daugiau apmokestinti mažiau taršias, tik per šimtą gramų anglies dioksido kilometrui išskiriančias mašinas.
„Jiems su metais mokesčiai augs. Tuo metu tie, kurie valdo labai taršias transporto priemones, kur emisijos siekia 200–300 g, jie kaip mokės tą patį mokestį, taip mokės“, – tęsia jis.
„Pati kryptis adekvati, skaičiavimo būdas adekvatus. Reikia suprasti, ko mes norim. Jei norim išsivalyti šiukšlyną ir švaresnių automobilių – kažkam turi kainuoti“, – teigia automobilių ekspertas Vitoldas Milius.
Visgi greito automobilių parko atsinaujinimo automobilių ekspertas Vitoldas Milius neprognozuoja.
„Šiai dienai nėra patogios alternatyvos – gero miesto transporto. Jeigu tikrai bus mesti tie didžiuliai pinigai, apie kuriuos kalba Aplinkos ministerija, daliai žmonių net ir neapsimokės apskritai tą automobilį turėti“, – įsitikinęs V. Milius.
Iš mokesčio ministerija tikisi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų. Vyriausybė šiandien taip pat pritarė planui nuo 2023 metų didinti akcizą dyzelinui. Kasmet jis brangtų 3–4 centais ir ilgainiui susilygintų su benzino akcizu. Taip valdantieji irgi nori mažinti taršių dyzelinių mašinų patrauklumą, bet tam irgi reikės Seimo pritarimo.
