swedbank

Nors daugeliui pensija nesulaukus 40-ies skamba veikiau kaip anekdotas nei reali galimybė, Lietuvoje yra žmonių, kurie į tai žiūri visiškai rimtai. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino Vilniuje gyvenantį 26-erių tinklaraštininką. Jo siekis – per ateinančius dešimt metų sukaupti tiek pinigų, kad galėtų mažiau dirbti ir daryti tik tai, kas jam iš tikrųjų patinka.

Ketvirtadienio popietę trumpam buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko ir mobiliosios programėlės veikla – sutrikimai pašalinti per valandą.  „Veikla šiuo metu yra be trikdžių, viskas veikia. Vienu metu fiksavome trumpalaikius sutrikimus interneto banke ir išmaniojoje programėlėje, klientai turėjo sunkumų jungtis prie funkcijų“, – BNS sakė banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. Ketvirtadieno popietę gyventojai pastebėjo, kad negali prisijungti prie „Swedbank“ interneto banko.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto, rašoma pranešime žiniasklaidai.   „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.

Pastarosiomis savaitėmis pradėjus itin sparčiai augti Covid-19 užsikrėtusiųjų skaičiui šalyje, gyventojų išlaidų įpročiai kol kas keičiasi minimaliai. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, nuo rudens pradžios mokėjimų kortelėmis apimtys krito tik su turizmu susijusiuose sektoriuose. Kituose sektoriuose nerimo ženklų šiuo metu mažai – juose mokėjimų apyvartos gerokai lenkia praėjusių metų apimtis.

„Swedbank“ perspėja įmones ir gyventojus dėl banko vardu siuntinėjamų melagingų el. laiškų, kuriais informuojama apie neva atliktą paramos mokėjimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtoje byloje, kuri iš tiesų yra kenksmingas programinis kodas. Banko saugumo specialistai perspėja tokių prisegtų bylų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiško siuntėjas nurodomas kaip SwedBank (postmaster@swedbank.

Stebint „Brexit“ derybas neapleidžia jausmas, kad prieš akis jau matytas filmas. Ir vėl artėjant rudens viduriui vieną bevaisį derybų ratą seka kitas, o derybų žlugimo tikimybė tik auga. Tam, kad valstybės sugebėtų ratifikuoti susitarimą iki šių metų galo, kai baigsis pereinamasis laikotarpis Jungtinės karalystei palikti ES, derybas reikėtų užbaigti jau iki spalio vidurio.

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų.  „Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas.

Būdamas aktyvus vietos kapitalo rinkų dalyvis, „Swedbank“ per savo valdomus pensijų fondus Baltijos šalių rinkoje yra investavęs apie 200 mln. eurų. Šios investicijos yra nukreiptos į vietos bendrovių veiklą, taip prisidedant prie Baltijos šalių regiono augimo. Tačiau vis svarbesnis tampa ir investicijų tvarumo veiksnys. Kodėl investuotojus tai domina ir ką jie gali patarti verslui? Kalbėdami apie tvarias investicijas, investuotojai dažnai naudoja trumpinį ESG (angl.

Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis pasaulio valstybių patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo nematytą ekonominį šoką, kurį sukėlė pandemija bei jai stabdyti pasitelktos karantino priemonės. Kai kurių pandemijos smarkiau pažeistų bei nuo turizmo labiau priklausomų valstybių, tokių kaip Italija ar Ispanija, ekonomikos antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė penktadaliu.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų, galinčių įkvėpti tolesnį akcijų rinkų kilimą, neraminančios naujienos ima viršų. Nesklandumai kuriant vakciną nuo koronaviruso, įsiplieskusi įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir neatsigaunanti naftos paklausa prisidėjo prie prastesnių investuotojų lūkesčių.

Rudenį sparčiai pradėjęs augti koronaviruso atvejų skaičius daugeliui sukėlė deja vu jausmą ir priminė nežinomybę bei finansines baimes, kurias atnešė pavasarį šalyje įvestas karantinas. Jei viruso nesiseks suvaldyti, tikėtina, kad bus imtasi vis griežtesnių priemonių jo plitimui apriboti. Norisi manyti, kad per karantiną išmoktos finansinės pamokos panašius netikėtumus padės mums pasitikti geriau pasiruošus.

Dar neseniai kova su klimato kaita apsiribojo tokiais simboliniais veiksmais, kaip šviesos išjungimas vienai valandai minint Žemės dieną. Šiandien jau turime kur kas rimtesnių priemonių, kurios tvarumą versle paverčia strateginiu prioritetu, ir ES ambicijos dėl kovos su klimato kaita išties yra labai rimtos. Didėjant visuomenės sąmoningumui tvarumo srityje, akivaizdžiai keičiasi ir investuotojų nusiteikimas. Verslo pasauliui tai reiškia viena – metas keistis.

Pandemijos šokas neigiamai paveikė visų pasaulio šalių ekonomikas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad jei ekonominių sunkumų priežastis visoms šalims buvo vienoda, tai rezultatas turėtų būti panašus. Tačiau realybėje šalių patirta žala skiriasi lyg diena ir naktis. Kodėl Lietuva atsipirko gana lengvai ir antrąjį šių metų ketvirtį jos ekonomika traukėsi tik kiek daugiau nei 4 proc.

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.

Šalies gyventojai ir įmonės aktyviai perka naujus automobilius, rodo „Swedbank“ lizingo sutarčių duomenys. Šią vasarą bankas sudarė 9 proc. daugiau lizingo sutarčių dėl automobilių įsigijimo, palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Be to, ir verslas, ir privatūs gyventojai itin domisi hibridiniais modeliais, kurių per 2020-uosius, palyginti su ankstesniais metais, įsigyta beveik 2 kartus daugiau.

Vienas pagrindinių JAV rinkų indeksų „S&P 500“ šių metų rugpjūčio antrojoje pusėje pasiekė naują rekordinį lygį. Tačiau rinkose išlieka pakankamai nerimo dėl artimiausios ateities ekonominių perspektyvų JAV ir Vakarų Europos šalyse. Atsparumą pandemijai pademonstravo kompiuterinius žaidimus kuriančios kompanijos, taip pat šviesi ateitis žadama ESG tikslų paisančioms įmonėms.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.

Gyventojai sulaukė elektroninių laiškų, kuriuos prisidengdami „Swedbank“ vardu atsiuntė sukčiai. Banko atstovas ragina gyventojus būti atidiems – neatidaryti jokių įtartinų nuorodų ir nepateikti savo asmens duomenų. Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad pastaraisiais metais interneto sukčiai gerokai patobulino savo taktiką ir sukčiavimo būdus. Vienas pavyzdžių – šalies gyventojus pasiekiantys suklastoti banko laiškai su prisegta kenkėjiška programa.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad, kai oponentai išvadina jį ar jo bendražygius „kosmonautais“, tai jam pagyrimas. R. Karbauskis teigia, kad Lietuvos ekonomika išgyvena stebuklingą laikotarpį ir prie to nemažai prisidėjo dabartiniai valdantieji. „Kai kurių institucijų prognozės bei baimės dėl atlyginimų kritimo buvo nepagrįstos ir neracionalios.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Lietuviai nuosavą įmonę dažniausiai įkuria sulaukę vidutiniškai 35 m. amžiaus, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau norą išbandyti nuosavą verslą gali išreikšti ir daug jaunesnio amžiaus gyventojai, pavyzdžiui, vaikai. Ar reikia skatinti vaikų verslumą ir kokius verslumo pagrindus galima suformuoti dar vaikystėje?  Šešiamečio vaiko noras būti verslininku neturėtų stebinti.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Pusė šalies gyventojų jaučia, kad jų turimi finansai iš esmės leidžia jiems įgyvendinti savo norus ir mėgautis gyvenimu, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad palankiausioje finansinėje situacijoje jaučiasi 26–45 m. amžiaus gyventojai, rašoma pranešime spaudai.

Praėjo jau daugiau nei penkmetis nuo tada, kai Lietuva įsivedė eurą. Bendros ES valiutos naudą prekybai ir keliavimui verslai bei gyventojai jautė visą tą laiką, nors ir kaltino ją dėl kylančių kainų. Tačiau nenuginčijama euro nauda Lietuvai išryškėjo būtent krizės akivaizdoje.  Mažų šalių valiutos visada yra pavojuje  Į praėjusią finansų krizę Lietuva ėjo būdama tragiškai perkaitusi. Vien 15 proc.

„Swedbank“ privatiems ir verslo klientams pasiūlė naujų interneto banko funkcijų. Nuo šiandien banko klientai savo interneto banke gali peržiūrėti tiek „Swedbank“, tiek SEB banke Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančių sąskaitų informaciją. Jie taip pat galės matyti sąskaitų išrašus ir inicijuoti mokėjimus iš LHV banke Estijoje sąskaitų, jei klientai tokių turi, rašoma pranešime spaudai.

Dalis vieno didžiausių šalyje banko darbuotojų neseniai lankėsi Vilniaus bare „Bardakas“. Dėl to „Swedbank“ jiems pasiūlė dirbti iš namų ir dezinfekavo patalpas centrinėje būstinėje Vilniuje.

Karantino laikotarpiu, kai daliai gyventojų laikinai sumažėjo darbų apimtys ir atlyginimai, ne vienam prireikė papildomų pinigų šaltinių. Kai kurie tam panaudojo santaupas, likusiems teko ieškoti kitokių išeičių.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika viršijo visus lūkesčius. Daugelis tikėjosi kone dviženklio ekonomikos susitraukimo, tačiau realus BVP per metus traukėsi vos 3,8 proc. Bent jau kol kas ši krizė visai nepanaši į buvusią prieš dešimtmetį. Grandininė nemokumo reakcija neprasidėjo, didžiulių problemų darbo rinkoje išvengta, o gyventojų ir verslo lūkesčiai dėl ateities kyla.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Pandemija ir karantinas ne tik priminė svarbiausias asmeninių finansų pamokas, bet ir pakoregavo šių metų atostogų planus. Didžioji dalis gyventojų atostogas šiemet leis Lietuvoje ir ne paslaptis − taip ketina sutaupyti. Ko svarbu nepamiršti per šios vasaros „artimas“ atostogas, kad finansinė padėtis išliktų sveika, o ir mes patys būtume pailsėję? Iki šių metų lietuviai kasmet keliaudavo vis daugiau ir intensyviau.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Artėjant antrojo metų ketvirčio įmonių rezultatų skelbimui, ir JAV, ir Europoje prognozuojama, kad įmonių pelnai gali mažėti iki 50 proc. Nepaisant to, JAV ir Europos ekonomikose toliau stebimi atsigavimo ženklai, o tokios įmonės, kaip „Amazon“ ar „Tesla“ fiksuoja naujus akcijų kainų rekordus. Kinijos ekonomika vis labiau įsibėgėja, ir šalies akcijų biržas pastaruoju metu yra užplūdusi euforija. Geromis naujienomis pasidalino ir kelios Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos bendrovės.

Šį penktadienį Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje tęs derybas dėl ateinančių septynerių metų biudžeto ir ES paramos fondo lėšų šalims narėms, nukentėjusioms nuo pandemijos. Bendrai Lietuva gali tikėtis apie 15 milijardų eurų negrąžintinos ES paramos ir dar kelių milijardų lengvatinių paskolų.

Lietuvoje sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje kylančios kainos rodo, jog Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigauna sparčiausiai Baltijos šalyse, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.  Birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo tik Lietuvoje. Statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., o Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. Paslaugų kainos Lietuvoje per metus pakilo 5,5 proc.

Vienas didžiausių šalies bankų praneša vėl atnaujinantis informacines sistemas, dėl to įspėja klientus, kad antradienio rytą jie negalės pasinaudoti visomis banko paslaugomis. Banko interneto svetainėje nurodoma, kad liepos 14 d. naktį vyks kortelių sistemos atnaujinimo darbai. „Liepos 14 d. vykdysime kortelių sistemos atnaujinimo darbus, todėl nuo 04:00 val. iki 06:00 val.

Ketvirtadienio pavakarę dalis vartotojų susidūrė su „Swedbank“ išmaniosios programėlės gedimais. Šiuo metu programėlė jau veikia. Bandant prisijungti prie „Swedbank“ paskyros per mobiliąją aplikaciją, banko klientų telefonų ekranuose buvo atsiradęs  pranešimas „Įvyko klaida“.  Susisiekus su „Swedbank“ bendruoju telefonu, autoatsakiklis nurodo, kad šiuo metu yra sutrikusi išmaniosios programėlės veikla.

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos padariniai vis dažniau atsispindi tiek JAV, tiek Europos įmonių rezultatuose ir ateities planuose. Tuo metu Kinijoje ekonomikos skatinimo priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų, o šalies galimybės veiksmingai susitvarkyti su galima antra pandemijos banga vertinamos kur kas geriau. Teigiamos nuotaikos pastaruoju metu vyrauja ir Baltijos šalių biržose.

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties – po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?  Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių.

Šiuo metu mūsų šalyje per 200 tūkst. gyventojų laikomi oficialiais bedarbiais, dar beveik tiek pat turi tenkintis subsidijomis, mokamomis per prastovą. Tačiau panašu, kad koronaviruso ir karantino sukelta krizė jau baigėsi. Bent taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokia nuomone jis pasidalijo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

Koronaviruso krizės finansines pasekmes pajuto kone pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą, teigiama „Swedbank“ pranešime. „Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus.

Per pastaruosius trejus metus savo finansus planuojančių gyventojų skaičius sumažėjo, parodė karantino pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pandemija, be jokios abejonės, pakeitė mūsų požiūrį į finansų planavimą ir taupymą, tačiau klausimas − kiek ilgai gyventojai bus linkę laikytis finansinės drausmės. Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus.

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

 Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvos didmiesčiuose galėjo įpirkti mažesnio ploto butą nei 2019-ųjų pabaigoje. Per metus būsto įperkamumas Vilniuje ir Kaune šiek tiek mažėjo, Klaipėdoje - augo, skelbia „Swedbank“, pristatydamas Būsto įperkamumo indeksą. „Apskritai, pandemija būsto rinkos nesukrėtė. Balandį, pačiame karantino įkarštyje, sandorių skaičius, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, krito maždaug ketvirtadaliu.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Valdovų rūmuose surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose jau septintą kartą pagerbti įvairiose srityse žmogaus teises ginantys asmenys, organizacijos, iniciatyvos. Aštuonių nominacijų laureatams įteiktos menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės ir pirmą kartą generalinio apdovanojimų rėmėjo AB „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai.

Nors karantino sąlygos švelninamos, tačiau gyventojų, ypač rizikos grupių, dar rekomenduojama paisyti saugumo reikalavimų. Tačiau, panašu, kad „Swedbank“ – tai nė motais. Jis siunčia pensininkams žinutes ir prašo užpildyti anketą internetu arba atvykti į skyrių, kitaip gali nutraukti paslaugų teikimą. Bankas teisinasi, esą taip daroma, kad pensininkai neplautų pinigų ir netaptų teroristais.