• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų. 

Nors apie sukčius viešojoje erdvėje kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės per neatsargumą nuo jų nukenčia. Ir nors daugelis galvoja, kad sukčiai nusitaikę į senesnio amžiaus žmones, vis dėlto didieji Lietuvos bankai tvirtina, kad nuo nedorėlių nukentėti gali kiekvienas iš mūsų. 

REKLAMA

„Nukentėti nuo kibernetinių sukčių gali bet kas. Kaip rodo praktika, nei išsilavinimas, nei amžius ar socialinė padėtis negali apsaugoti nuo kibernetinių sukčių, kurie dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, yra įgudę manipuliuoti žmonių psichologija“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.  

Sukčiai naudojasi išaugusių elektroninių paslaugų paklausa  

Koronaviruso pandemijos metu, kai daugeliui paslaugų teko persikelti į virtualią erdvę, kaip sako „Luminor“ ekspertas Linas Sadeckas, suvešėjo ir internetinių sukčių veikla. 

REKLAMA
REKLAMA

„Sukčiai prie susidariusios situacijos prisitaikė, pasirinkdami atitinkamus veikimo metodus. Šiuo metu labiausiai paplitę – investicinis sukčiavimas, romantinis sukčiavimas, „įsilaužimas“ į dviejų šalių elektroninį susirašinėjimą pateikiant suklastotas sąskaitas-faktūras, avansinis sukčiavimas bei telefoninis sukčiavimas. Pasitaiko ir tokių sukčiavimo atvejų, kuomet klientai (ypač prieš didžiąsias šventes ar didžiuosius prekių išpardavimus), norėdami sutaupyti daugiau pinigų, bando apsipirkti netikrose (nors ir labai įtikinamai atrodančiose) internetinėse parduotuvėse“, – pastebi „Luminor“ ekspertas L. Sadeckas.   

REKLAMA

Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, internetiniai sukčiai taip pat dažnai apsimeta ir banko darbuotojais.   

„Kibernetiniai sukčiai dažniausiai apsimeta banko atstovu ar valstybės pareigūnu ir taip bando išgauti prisijungimo prie asmens interneto banko duomenis, siūlo praturtėti investuojant, vilioja milžiniškomis nuolaidomis internete ar siunčia apmokėti netikras sąskaitas. Taip pat neretai sukčiai banko apgauti žmones siųsdami melagingas žinutes banko vardu, kuriose informuoja žmones apie neva gautą pranešimą. Tokiose žinutėse yra pateikiama aktyvi nuoroda į netikrą interneto banko svetainę ir taip sukčiai bando išvilioti prisijungimo duomenis.

REKLAMA
REKLAMA

Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą“, – sako A. Šapola.

Kaip teigia „Swedbank“ atstovas spaudai, sukčiai internete ieško ir romantikų, kuriems ilgai suokia apie meilę, o galiausiai apgauna.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai populiaru apgaudinėti romantikus, kurie įsimyli per socialinius tinklus. Tad jei meiliai suokęs internetinis mylimasis ar mylimoji staiga keistomis aplinkybėmis paprašo nemažos pinigų sumos, greičiausiai tai buvo „meilė iš išskaičiavimo“, – sako „Swedbank“ atstovas S. Abraškevičius.

Perkant internetu svarbu atskirti netikrą parduotuvę  

Kaip pastebi „Luminor“ ekspertas L. Sadeckas, perkant prekes internetu labai svarbu patikrinti, kad parduotuvė yra tikra, o ne sukurta sukčių.   

REKLAMA

„Pirmiausia reikėtų įsitikinti, jog internetinė svetainė (ar jos parinktys) veikia sklandžiai, nėra gramatinių bei loginių klaidų, svetainėje randate visą jums reikalingą informaciją: pardavėjo duomenis (įskaitant telefono numerį, elektroninio pašto adresą, įmonės pavadinimą, kodą bei buveinės adresą), pristatymo ir prekių grąžinimo sąlygas. Nepamirškite pasitikrinti viešojoje erdvėje atsiliepimus apie įmonę, na, ir žinoma – prekės kainą palyginkite su kitais prekę siūlančiais, seniai rinkoje veikiančiais pardavėjais“, – patarimais dalijasi „Luminor“ ekspertas L. Sadeckas.   

REKLAMA

„Netikros elektroninės parduotuvės dažniausiai jie vilioja didelėmis nuolaidomis ir riboto galiojimo pasiūlymais įsigyti daiktus už itin patrauklią kainą.  

Perkant internetu svarbu atkreipti dėmesį, ar elektroninės parduotuvės adresas yra be klaidų, keistų ženklų, nes neretai sukčiai mėgsta kopijuoti garsius vardus ir svetaines, paieškoti atsiliepimų apie parduotuvę iš kelių šaltinių“ – pastebi SEB banko atstovas A. Šapola.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sukčių metas  – didžiosios metų šventės  

„Swedbank“ atstovas spaudai S. Abraškevičius primena, kad internetiniai sukčiai ypač mėgsta didžiąsias metų šventes ir tuo naudojasi siekdami apgauti žmones. 

„Gyventojai neturėtų prarasti budrumo ieškodami kalėdinių dovanų interneto parduotuvėse ir elektroninėse prekybos platformose, įspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Suaktyvėjusi šventinė prekyba internetu tradiciškai reiškia ir išaugusį patiriamų žalų skaičių, kuomet gyventojai, susigundę labai žema prekės kaina arba didele nuolaida, atlieka mokėjimą fiktyvioms parduotuvėms.

REKLAMA

Tokiu atveju džiaugsmą dėl gero pirkinio netrukus aptemdo apmaudas – pirkėjas užsakytos prekės negauna arba vietoje jos atsiunčiama menkavertė prekė“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Nukentėjus svarbu nedelsti  

Didieji šalies bankai vienbalsiu sako, kad nukentėjus nuo internetinių sukčių labai svarbu laikas. Todėl jei įtariate, kad tapote sukčių auka, vertėtų nedelsiant kreiptis į policiją ir į savo banką.  

REKLAMA

„Tais atvejais, kai klientas įtaria tapęs sukčių auka dėl neteisėto atsiskaitymo kortele internete, apie tai jis turėtų nedelsdamas pranešti bankui. Jei kortelės duomenys buvo atskleisti sukčiams arba yra įtarimų, kad taip galėjo atsitikti,  patariame kortelę nedelsiant užblokuoti. Bankas kortelę pergamina nemokamai ir tokiu būdu yra užkertamas kelias kliento kortele neteisėtai pasinaudoti ateityje. Atkreipiame dėmesį, kad klientai, patys pastebėję, kad galimai jų kortelės duomenys buvo pasisavinti, užblokuoti mokėjimo kortelę greitai ir paprastai gali ir neskambindami į banką, o prisijungę prie interneto banko ar mobiliojoje programėlėje.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bankas primena, kad jei vis dėlto klientas atkleidžia sukčiams konfidencialius prisijungimo prie interneto banko duomenis, prašome kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją. Bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija ir t. t. Tačiau kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga. Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą“,  – sako A. Šapola.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų