swedbank

Užimtumo tarnyba nutraukia subsidijų už prastovas beveik 400 Druskininkuose veikiančios Baltarusijos valstybinės sanatorijos „Belorus“ darbuotojų mokėjimą – jiems bus mokamos vienkartinės sankcijų taikymo išmokos ir teikiama pagalba įsidarbinant kitur.  Užimtumo tarnyba pranešė, kad Kauno klientų aptarnavimo departamente sudaryta darbo grupė įmonės darbuotojams aptarnauti, kad jie galėtų sklandžiai registruotis ir gauti psichologo konsultacijas.

Pandemija lietuvių nuo didelių pirkinių neatbaidė – praėjusiais metais naujus automobilius gyventojai pirko bene taip pat, kaip kiekvienais metais, sako bankų atstovai. Taip pat pastebima, kad labiau pradėta domėtis ir gamtai draugiškesnėmis transporto priemonėmis, ieškota naujų spalvų. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2020 metais naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje iš viso registruota apie 40,2 tūkst. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė netoli 46 tūkst.

Nepaisant pandemijos, 2020-ieji metai buvo netikėtai gausūs viešų pirminių akcijų siūlymų (angl. IPO). Po trumpo rinkos štilio praėjusiųjų metų pradžioje jų pabaiga pasižymėjo sėkmingais apgyvendinimo paslaugų platformos „Airbnb“ bei siuntų kompanijos „DoorDash“ startais biržoje, o jų akcijų kaina gerokai viršijo lūkesčius.

Viena didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupė „Swedbank“ nepakeitė Estijos ekonomikos raidos šiais metais prognozės, tuo tarpu Lietuvos ir Latvijos perspektyvos pablogintos, palyginti su pernai lapkritį skelbtomis. 2022-ųjų prognozės pablogintos Lietuvai, pagerintos Latvijai ir Estijai. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjo 2021 metais prognozė apkarpyta nuo 4 proc. iki 2,7 proc., Latvijos – nuo 3,1 proc. iki 2,8 proc., Estijos – liko 3,1 procento.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.  „Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikų temperatūra krito labiausiai per dešimtmetį. Prastėjanti padėtis darbo rinkose, vangus kredito augimas ir stipriai išaugęs gyventojų taupymas vėsino šalių ekonomiką. Visgi gera žinia ta, kad šįkart valstybės turėjo pakankamai įrankių temperatūrai palaikyti.  „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo reikšmingus pokyčius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

JAV institucijų atliekamuose tyrimuose dėl pinigų plovimo per Baltijos šalyse veikiančius Skandinavijos bankus Lietuvos bankai neminimi, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovai.  Uždarame posėdyje trečiadienį abu komitetai aiškinosi situaciją dėl JAV institucijų atliekamų tyrimų Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu.

Baltarusijos valstybei priklausanti Druskininkų sanatorija „Belorus“ pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.  Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurių didžioji dalis – Lietuvos piliečiai.

Paprastai kartą per metus ar kilus poreikiui bankai peržiūri ir keičia savo paslaugų kainodarą. Vienos jų paslaugos atpinga, kitos pabrangsta. Kitų metų pradžioje kai kurios populiarios bankų paslaugos pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Įkainių pasikeitimai Visus paslaugų kainų pakeitimus bankai skelbia savo interneto svetainėse. Nauji „Swedbank“ įkainiai įsigalios nuo kitų metų vasario pradžios.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 4 iš 10 šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė augs. Tuo metu kas penktas gyventojas mano, kad jų būsto kaina mažės. Lyginant su praėjusių metų pavasarį atlikta apklausa, gyventojų optimizmas sumenko – 2019 m. pradžioje savo būsto kainos augimo tikėjosi kas antras gyventojas (50 proc.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ šią savaitę pranešė, jog JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse. Antradienį paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Šiais metais 10-yje Lietuvos miestų mirga tūkstančiais šviečiančių lempučių papuošti stiprumo ir tvirtumo simboliu laikomi ąžuolai, o po jais šviečia Šviesių istorijų suoliukai. Tai nėra paprasta puošmena, o gėrio kupino projekto simbolis.

TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ organizuojama iniciatyva „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ kviečia visus šiuo sudėtingu laikotarpiu prisiminti šiltas istorijas ir dalintis gerumu.  Norite kam nors padėkoti iš visos širdies ar tiesiog tarti šiltą žodį? Turite tam išskirtinę galimybę.

TV3 ir „Power Hit Radio“ laidų vedėja Elena Karalienė „Swedbank“ šventinėje iniciatyvoje „Šviesios istorijos“ dalinasi savo prisiminimu, nutikusiu prieš kelis metus. Atrodo paprasta, bet tiek daug šilumos atskleidžianti istorija, kuri galbūt paragins ir jus prisiminti nutikimus, žmonių poelgius, nustebinusius gerumu? „Buvo 2015 metų gruodžio 10 dienos vakaras. Po paskaitų skubėjau į bendrabutį, kuriame gyvenau ir eidama per perėją net nenutuokiau, kad vienoje juostoje mane kliudys automobilis.

Lietuvos valstybės skola šiuo metu susilaukia ypatingai daug dėmesio. Viena vertus, padidėjęs susidomėjimas yra natūralus, nes Lietuva skolinasi iki šiol neregėtas pinigų sumas, ir daugeliui pagrįstai kyla klausimas, ar tai yra tvaru. Kita vertus, diskusijos apie šalies skolą neretai praslysta paviršiumi, nes dažnai remiasi anekdotiniais pavyzdžiais, stereotipais ir dogmomis.

Tyrimai rodo, kad kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį. Viena priežasčių – kai kuriuos suklaidinantys galiojimo laiką nurodantys užrašai ant maisto produktų pakuočių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugelis vartotojų neskiriai dviejų panašiai skambančių žymėjimų, kurių reikšmės yra visiškai skirtingos – „Geriausias iki...“ bei „Tinka vartoti iki.

Kaip tris vaikus auginanti mama, antrąjį karantiną galėčiau palyginti su antrojo vaiko gimimu. Nerimo, baimės, panikos akimirkų daug mažiau ir viskas daug aiškiau. Tačiau nors ir žinant, kaip elgtis ir ko nekartoti, visgi ir čia yra nemažai povandeninių srovių bei netikėtų duobių. Antrasis karantinas sutampa su švenčių laukimo laikotarpiu, kurio metu daugelis gyventojų pameta finansų kontrolę ir pasiduoda emocijoms.

Pandemijos suvaržymų padarinius jaučiančiame prekybos sektoriuje vis svaresne atsvara fizinei prekybai tampa prekyba internetu. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Elono Musko vadovaujama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šių metų gruodį bus pirmą kartą įtraukta į prestižinį akcijų indeksą „S&P 500“. Įmonė prisijungs prie didžiausių JAV bendrovių klubo, kuriame „Apple“, „Amazon“, „Berkshire Hathaway“ bei kitos garsios bendrovės.

Sutiksite, kad šviesios istorijos tampa dar šviesesnės, kai jomis pasidaliname garsiai vieni su kitais. Todėl TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ pristato projektą, raginantį apsupti save geromis emocijomis ir pasakoti gerumo kupinus prisiminimus.  Vienas pirmųjų „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ projekto dalyvių prisimena: „Istorija įvyko prieš kelerius metus, kaip parduotuvės kasoje man pritrūko kelių centų.

„Swedbank“ iniciatyva „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ ruošia stebuklingą dovaną šventiniu laikotarpiu – dešimt ąžuolų, nušvitusių tūkstančiais lempučių ir papuošusių net 10 Lietuvos miesto aikščių ir parkų. Šie šviečiantys ąžuolai nepaprasti – po kiekvienu iš jų lauks šviesių istorijų suoliukas, kviečiantis stabtelėti ir prisiminti įsimintinus įvykius, iki šiol šviečiančius jūsų atmintyje. Viena tokių – Jono istorija.

„Swedbank“ šventinės iniciatyvos „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ viena iš dalyvių prisimena: „Po darbo dienos važiavau apsipirkti į prekybos centrą. Parkuojantis vienas iš praeivių mojuoja ranka, kažką rodo. Aš išlipu iš automobilio, o jis man ir sako: „Ponia, jūsų automobilio vienas iš žibintų nešviečia. Bet aš galiu jums padėti pakeisti lemputę.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

TV3 Televizija kartu su „Swedbank“ pristato projektą „Dalinkimės šviesiomis istorijomis“ ir ruošia stebuklingą dovaną šventiniu laikotarpiu – dešimt ąžuolų, nušvitusių tūkstančiais lempučių, papuošusių net 10 Lietuvos miesto aikščių ir parkų. Šie šviečiantys ąžuolai nepaprasti – po kiekvienu iš jų lauks šviesių istorijų suoliukas, kviečiantis stabtelėti ir prisiminti įsimintinus įvykius, iki šiol šviečiančius jūsų atmintyje.

Besitęsiantis antrasis karantinas šalyje bei sustojusi dalies įmonių veikla, siekiant sustabdyti viruso plitimą, keičia ir tai, kaip gyventojai leidžia pinigus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad vos įvedus apribojimus atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis partraukė žemyn, ypatingai paslaugų sektoriuje. Visgi, nors epidemiologinė situacija šiuo metu kur kas blogesnė nei pavasarį, atsiskaitymai kortelėmis krito gerokai mažiau nei pirmojo karantino metu.

Pandemijai ir toliau varžant žmonių gyvenimus padaugėjo namuose alkoholį vartojančių žmonių. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad ir toliau auga iš alkoholio akcizų gaunamos pajamos, o daugiausiai į prekybos centrus yra vežama alaus ir vyno. Nors alkoholio suvartojimo pokyčius pastebi ne visi prekybos centrai, ekonomistai sako, kad suvartojamo alkoholio kiekis tikriausiai kilo dėl karantino.

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia rekordinius 1,8 trilijono eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei buvo skirta ankstesniame 2014-2020 metų biudžete, ir tai nepaisant fakto, kad bendriją paliko viena iš didžiausių ekonomikų Jungtinė Karalystė. Tiesa, šįkart į biudžetą įtrauktas Europos Sąjungos atsigavimo fondas, kurio lėšos sudaro liūto dalį − jos turės iš naujo pakurti šalių ekonomikas po pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis dar retai susimąstome, kiek maisto išmetame per metus ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Foodprint“ primena, kad pernelyg dažnai išmetame produktus, kuriuos dar galėtume suvartoti. Arba tiesiog atiduoti tiems, kam maisto paprasčiausiai trūksta, rašoma pranešime spaudai. Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti Jolita Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą.

Pandemija paskatino verslą skubinti inovacijas įvairiose veiklos srityse. Organizacijos ir jų darbuotojai palyginti lengvai įsisavino nuotoliniam darbui reikalingus įrankius, suaktyvino veiklą elektroniniuose kanaluose, skaitmenizavo kasdienes verslo operacijas. Pastarasis pusmetis verslui įrodė, kad debesų kompiuterija paremti sprendimai gali būti greitai pasitelkti ir išplėsti iki reikiamo lygio.

Nors dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti būsto įsigijimą, tačiau apsisprendusieji perka brangesnį nekilnojamą turtą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc., arba maždaug 5 tūkst. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigiama „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Praėjusį rudenį visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2), siekiant skatinti konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojui naudingų paslaugų kūrimąsi. Prabėgus vieneriems metams direktyvos nauda šiandien jau yra įgavusi ryškesnius kontūrus − vartotojams atsiveria naujos galimybės, kurias bene aktyviausiai rinkoje ėmėsi kurti bankai.

Neseniai pradėtos mokėti kompensacijos už įsigytus elektromobilius verslo įmonėms siunčia žinią − ekologiško automobilio atsiperkamumo laikas trumpėja. Be to, elektromobiliai turi kitų privalumų ir naudų, dėl kurių tokio automobilio eksploatacija ir sąnaudos yra geresni nei analogiškų naftos produktais varomų automobilių.

Nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. „Swedbank“ praneša per pirmuosius 9 šių metų mėnesius suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.

Nepaisant koronaviruso sukeltų padarinių šalies ekonomikai ir žmonių finansams, dauguma Lietuvos gyventojų priskiria save viduriniajai klasei. Karantinas privertė žmones labiau susimąstyti apie taupymą juodai dienai. Šiais metais sumažėjo gyventojų finansiniai lūkesčiai – oriam gyvenimui užtikrinti, jų manymu, reikia 61 proc. didesnių pajamų, pernai šis skaičius buvo 10 procentinių punktų aukštesnis.

Kiekvienais metais didžiausi šalies komerciniai bankai peržiūri savo paslaugų kainodarą. Paprastai dalis jų atpinga, tačiau kai kurios gerokai pabrangsta. Ne išimtis ir šie metai. Kai kurios populiarios bankų paslaugos kitų metų pradžioje pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Tuo metu bankas „Luminor“ portalui tv3.lt pranešė, kol kas neturintis planų keisti paslaugų įkainius.

Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.

Tikriausiai visi pamena tą pasiutusią pirkimo karštinę tik karantinui prasidėjus. Tuščios buvo makaronų, kruopų ir konservų lentynos, masiškai buvo išperkamas ir tualetinis popierius. Tačiau dabar, kai koronaviruso atvejų skaičiai kasdien didėja daug sparčiau, regis, tokios pirkimo manijos nenusimato. Prekybos centrai ir bankai spėja, kad net skaičiams dar padidėjus, tuščių lentynų parduotuvėse matyti neturėtume.

Pavasarį sparčiai prastėjant ekonominėms perspektyvoms ir augant baimėms dėl pajamų ir darbo vietų likimo, buvo ne juokais baimintasi, kad būsto rinką Baltijos šalyse ištiks panaši lemtis kaip 2008 metais. Tačiau realybė pasirodė daug optimistiškesnė, ir visų trijų Baltijos šalių sostinių būsto rinkos smūgį atlaikė be didesnių problemų. Kyla klausimas, ar antroji pandemijos banga taip pat praeis be pasekmių.

Lietuvoje senatvės pensijos amžius yra daugiau nei 60 metų, visgi kai kuriems žmonės tokia amžiaus riba neatrodo tinkama. Jų tikslas – išeiti į pensiją 40-ies arba dar anksčiau. Ar tai paprasčiausia mistika, ar reali galimybė? Finansų ekspertas sako, kad tai padaryti įmanoma, bet tikrai ne kiekvienam.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime spaudai. Numatoma, jog spalio 17, 18 ir 19 dienomis tarp 0:30 ir 6:00 val.

Dažniausiai nerimas dėl finansinės gerovės aplanko sunkmečiu. Koronaviruso pandemijos laikotarpis ne išimtis. Pastarąjį pusmetį daugelis jautė didesnį nerimą nei įprastai. Labiausiai dėl finansų jaudinasi jauni, 18-24 metų amžiaus žmonės. „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, kasdien jaučiantys nerimą dėl asmeninės finansinės situacijos nurodo daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų. Rūpestis dėl finansų kenkia jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe.

Šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700–800 eurų, rodo gyventojų apklausos duomenys. Tokį lūkestį dėl orios pensijos sumos nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją, rašoma apklausą užsakiusio „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. „Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc.

Pastaruosius kelis mėnesius euro zona susiduria su retu ir pavojingu reiškiniu – kainų mažėjimu. Kainų mažėjimui įtakos iš dalies turi laikini veiksniai, pavyzdžiui, PVM sumažinimas Vokietijoje, tačiau bet kokiu atveju bendra mažėjančios infliacijos tendencija yra akivaizdi. Kodėl defliacija neramina ir kaip tai gali atsiliepti Lietuvos ekonomikai?  Europos centrinis bankas (ECB), taikydamas pinigų politikos priemones, siekia, kad metinė infliacija laikytųsi šalia 2 proc. ribos.