švietimo mokslo ir sporto ministerija

Artėjant 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms galima jausti vis gerėjančias nuotaikas ir didėjančias viltis sirgalių gretose, tačiau sporto bendruomenėje netrūksta nerimo. Būtent olimpiniais metais Lietuvos sporto federacijos drąsiai teigia – šalies sportas išgyvena blogiausią laikotarpį.  Tokį neraminantį pareiškimą Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) padarė balandžio pabaigoje, kai visoms svarbiausioms šalies institucijoms išplatino deklaraciją apie sporto padėtį Lietuvoje.

Paradoksali situacija: LR Švietimo mokslo ir sporto ministerija veikia neturėdama ministro, tačiau priimami ir vykdomi tokie sprendimai, kurie turės ilgalaikes pasekmes visai mūsų darbo rinkai. Po kontraversiškai vertinamo gimnazijų jungimo, po tarpinių patikrinimų fiasko, atėjo eilė kolegijoms – jos reorganizuojamos sujungiant.

Vienuoliktokų Informacinių technologijų tarpinis patikrinimas atitiko programą, tačiau dalis užduočių buvo klaidinančios – už jas moksleiviai gaus taškus, teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak jos, ministerijos suburta komisija nustatė, kad tarpinis patikrinimas buvo netgi lengvesnis, nei reikalaujama, tačiau kai kurie uždaviniai neturėjo būti įtraukti į patikrinimą, nes mokiniai tų temų mokysis vėliau.

Žiemos priėmimo į profesinio rengimo centrus metu gimnazistai pirmą kartą galės rinktis mokymo modulius. Kaip pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, kurie mokosi 9–10 arba I–II gimnazijos klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse gali rinktis trumpus mokymo programų modulius, leidžiančius išbandyti įvairių specialybių praktines veiklas – inžinerijos, grožio, paslaugų ir daugelyje kitų sričių.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Mokiniai mokytojus spardo, kandžioja, muša, plėšo ir į juos mėto vadovėlius, o visa tai matantys kiti mokiniai iš siaubo slepiasi po suolais. Taip atrodo Švietimo ministerijos noras skubotai integruoti specialiųjų poreikių vaikus į mokyklas. Pedagogai sutinka – graži mintis, kad visi vaikai mokytųsi įprastose klasėse, bet trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų specialiųjų poreikių mokiniui per pamokas, todėl kenčia ir pats vaikas, ir visa klasė.

Su streikuojančiais mokytojais nesusitariantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasirašė kolektyvinę sutartį su kitomis, streike nedalyvaujančiomis profsąjungomis. Keturios dėstytojus ir mokytojus vienijančios profsąjungos pritarė valdžios siūlomam atlyginimų didinimui, tačiau streikuojantys mokytojai nori daugiau, dėl to ginklų sudėti neskuba, toliau tęsia streiką.  Streikuojančių ir protestuojančių mokytojų žygis per Lietuvą tęsiasi.

Iš Klaipėdos į Vilnių žingsniuojantis būrelis streikuojančių mokytojų sako sulaukiantys pravažiuojančių palaikymo, jiems žmonės mojuoja, signalizuoja, o kai kurie sustoja pakalbinti ar net sulaukę pakelėje atneša dovanų. Ankstyvas rytas Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje. Iš Klaipėdos penktą dieną pėsčiomis į Vilnių keliaujančios mokytojos ir jas palaikančios mokinės, išmiegojusios sporto salėje ant čiužinių, ką tik atsikėlė.

Kariuomenės ir policijos galvos skausmu tampa prastas vaikinų ir merginų fizinis pasirengimas. Kariškiai suskaičiavo, kad tik vienas iš dešimties vaikų, baigusių mokyklą ir pakliuvusių į kariuomenę, geba išlaikyti karinio fizinio pasirengimo testą.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklose žada papildomą kūno kultūros pamoką per savaitę. Tiesa, valdininkai pastebi, kad dėl prastos vaikų fizinės būklės iš dalies atsakomybę turi prisiimti ir vaikų tėvai.

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Mokytojai streiką vadina pagalbos šauksmu.  Apie tai, ar ministrui pavyks susitarti su streikuojančiais mokytojais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Keli tūkstančiai šalies pedagogų ir maždaug iš 185 švietimo įtaigų pradeda streiką.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras pagerino pasiūlymą mokytojams, nuo sausio žada kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana.

Nepatenkintos švietimo profsąjungos toliau spaudžia švietimo ministeriją greičiau ir labiau kelti atlyginimus, gerinti mokytojų darbo sąlygas. Ministras nuo sausio žada mokytojams atlyginimu kelti ne 6, o 10 procentų, o likusius 11 pridėti po metų. Profsąjungos aiškina, kad to negana ir rengiasi streikuoti prie Vyriausybės.

Jau nuo ketverių metų vaikams pagal gyvenimo įgūdžių programą esą turi būti pateikiama informacija apie malonumą liečiant savo kūną ir masturbaciją ankstyvoje vaikystėje. Tokia informacija nuvilnijo per socialinius tinklus sukeldama tėvų pasipiktinimą. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad tai – visiška melagiena. Plačiau apie atsako ministras Gintautas Jakštas. Kaip yra iš tiesų? Be abejo, tai yra dezinformacija.

Po daugiau nei 9 mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ji pateikė naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą – į postą siūlo dabartinį viceministrą Gintautą Jakštą. Ar kandidatas įtiks šalies vadovui, dar nežinia. Apžvalgininkai neabejoja, kad atviros priešpriešos akivaizdoje G. Nausėda stengsis patampyti nervus valdantiesiems ir neskubės tvirtinti naujo I. Šimonytės ministro.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gina mokyklų tinklo pertvarką pažymėdama, kad antikonstituciniais Konstitucinis Teismas (KT) pripažino ne mokykloms keliamus kriterijus, o formą, kaip jie nustatyti. „Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, kuriuo numatoma jų reorganizacija. Pagal planą, kolegijos iki 2029 metų privalėtų turėti bent 1200 studentų, o absolventų įsidarbinimas pagal kvalifikaciją turėtų pasiekti ne mažiau kaip 76 procentus, taip pat nustatomi rodikliai dėl akademinio personalo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms paskirstė 2,3 mln. eurų ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, institucinio ugdymo, maitinimo ir pavėžėjimo užtikrinimui, pirmadienį pranešė ministerija.  „Jų turėtų užtekti iki rugsėjo 1-osios. Naujais mokslo metais, atsižvelgus į pasikeitusį vaikų skaičių, bus paskaičiuota ir paskirstyta nauja suma“, – nurodoma pranešime. Anot ministerijos, lėšos skirtos privalomam ikimokykliniam ugdymui.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė konkursą veiklą pradedančio Lietuvos įtraukties švietime centro vadovo konkursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė konkurse kviečianti dalyvauti atvirus, motyvuotus, bendradarbiaujančius ir atsakingus specialistus, kurie nesibaimina iššūkių ir problemas geba paversti galimybėmis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino strateginių sporto šakų nustatymo kriterijus 2022–2025-iesiems metams. Atsižvelgiant į juos, dabar Lietuvos strateginių sporto šakų sąraše rikiuojasi 12 sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, gimnastika, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.

Paraiškas tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė įstaigos iš 19-os savivaldybių. ŠMSM skelbia, kad planuoja steigti iki 10-ies regioninių centrų, kurie teiktų pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus.

Rusų kalbos pamokos Lietuvos mokyklose nėra prioritetas, taip pareiškė prezidentas Nausėda. Panašios pozicijos laikosi ir ministerija, ji svarsto, kad derėtų sekti Latvijos keliu ir rusų kalbą mokyklose keisti Europos Sąjungos kalbomis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs Šalomo Alecheimo gimnazijos vadovas Miša Jakobas atsakė, ar gyvenant agresorės Rusijos pašonėje būtų naudinga, kad Lietuvoje augtų visiškai rusų kalbos nemokantys jaunuoliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, rašoma ŠMSM pranešime spaudai. Lėšos skirtos 7-ioms organizacijoms. 20 tūkst. skirta Lietuvos plaukimo federacijai, 19 tūkst. – Lietuvos teniso sąjungai, daugiau nei 12 tūkst. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai.

Žengtas dar vienas žingsnis aukšto meistriškumo sportininkams svarbių permainų link: Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam Sporto įstatymo pakeitimų projektui. Jame numatoma padidinti ir sulyginti valstybės stipendijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, išplėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų ratą ir valstybės lėšomis jiems užtikrinti socialines garantijas. Tam valstybė skirs 2,06 mln.

Pirmadenį į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją rinkosi neseniai iš Pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių Brazilijoje grįžę Lietuvos sportininkai. Šalies atletai jose iškovojo iš viso 10 medalių: 2 aukso, 5 sidabro ir 3 bronzos. Sportininkams už šiuos laimėjimus dėkojo ir padėkas įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Jūsų pergalės – sunkaus darbo, atsidavimo, kantrybės, ištvermės, nuoseklumo pavyzdys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien ministerijoje priėmė Tarptautinės vandens sporto federacijos (FINA) prezidentą Husainą Al-Musallamą ir Europos plaukimo lygos (LEN) vadovą Antonio Silva. Susitikime kalbėta apie būtinybę vaikus mokyti plaukti, jaunų talentų paiešką, sąlygas jiems augti, sportininkų dvigubos karjeros galimybes, vandens sporto šakų plėtrą Lietuvoje, valstybės paramą, šių sporto šakų infrastruktūrą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.  „Sutartyje numatytos nuostatos dėl pedagogų darbo sąlygų gerinimo: darbo užmokesčio didinimo, mokinių skaičiaus klasėse, kitų švietimo darbuotojams aktualių klausimų.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.

Antrus metus iš eilės šeimos gali rinktis alternatyvų vaikų mokymosi būdą – tėvams suteikiama galimybė ugdyti vaikus namuose. Tiesa, reikia atitikti tam tikrus griežtus kriterijus, kuriuos toli gražu ne visos šeimos išpildo. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta kaunietė Kristina, pati ugdanti vaikus teigia, kad tokį sprendimą jos šeima pasirinko, nes „netiko mokyklos sistema“, kadangi joje nėra individualizuojamas mokymo procesas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 68-ioms sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms paskirstė papildomus 1,7 mln. eur jų vykdomoms aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti. Papildomi 1,7 mln. eurų buvo skirti federacijoms ir organizacijoms, kurių aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti šįmet buvo skirta mažiau lėšų nei jos prašė, bei toms, kurios pateikė naujomis priemonėmis papildytas savo programas.

Pirmas darbas įgyvendinant trečiadienį pasirašytą susitarimą dėl švietimo bus mokytojų pritraukimas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.

Artėjant rugsėjui, valdžia mokykloms pateikė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip mokslo metais turi būti organizuojamas ugdymo procesas. Iki mokslo metų pradžios likus savaitei, mokyklų vadovai teigia dedantys visas pastangas, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos, o tėvai, savo ruoštu, kritikuoja valdžios sprendimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią ir kitą savaitę tęsia konsultacijas su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl mokslo metų baigimo. Tačiau jau dabar pažymima, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad valstybė galėtų finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu įvairius būdus mokinių pasiekimams skatinti gali numatyti tik savivaldybės arba pačios švietimo įstaigos. Ministerijos registruotame įstatymo projekte pasiūlė, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką.

2020 metų finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, didėja 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Kitąmet augs atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, švietimo pagalbos specialistams, mokyklų bibliotekininkams, kitiems pedagogams. Didėja ir mokyklos skiriama valstybės dotacija bendrajam ugdymui: 2020 m. vienam mokiniui vidutiniškai skiriama 1690 eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai į ugdymo planus nurodžius įtraukti trečią savaitinę fizinio aktyvumo pamoką, daugeliui mokyklų iškilo galvosūkis, kaip tai įgyvendinti. Sporto salės mokyklose dažnai nusidėvėjusios, jose trūksta inventoriaus ir ploto, o trečdaliu padaugėjus pamokų į jas mokiniai ėmė netilpti. Tad sprendimo šiai dilemai ieško kaip kas išmano.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Ketvirtuoju švietimo, mokslo ir sporto viceministru paskirtas Arūnas Plikšnys, pirmadienį pranešė ministerija. Jis bus atsakingas už profesinio mokymo sritį. 1998–2011 metais A. Plikšnys vadovavo Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo, profesinio ir neformalaus ugdymo departamentui, 2011–2016 metais – Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui.

Rugpjūtį baigdama skirstyti Sporto rėmimo fondo lėšas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada kitų metų projektams pinigus pervesti anksčiau. „Planuojama, kad kvietimas teikti paraiškas 2020 metų finansavimui bus paskelbtas iki šių metų spalio 31 dienos, o sprendimai dėl sporto projektų finansavimo bus priimti 2020 metų pradžioje“, – BNS teigė ministerijos sporto grupės patarėja Gintarė Papartė.