Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius savo „Facebook“ paskyroje skelbia, kad ŠMSM „išvedžioja ir kuria savo tiesas bei delsia pateikti anksčiau buvusią vieša informaciją apie mokyklų kokybę ir mokinių pasiekimus“. Pasak jo, nėra aišku, kokiais teisės aktais ministerija remiasi, priėmus tokį sprendimą, kurios, G. Sarafino nuomone, mažina skaidrumą ir viešumą. O apie tai pradeda atsiliepti ir įvairios institucijos.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus reakcija į mažėjantį skaidrumą ir ribojamą viešumą: „Jums arba turi būti pateikti duomenys/informacija, arba aiškiai argumentuotas atsakymas, kodėl to padaryti negalima.“ Priminsime, kad kol kas nei vieno, nei kito nėra. Ir tęsiasi jau 8 dienas“, – tokią „Transparency International“ poziciją dėl pasikeitimų pateikia G. Sarafinas.
Be to, žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius prideda, kad dėl ŠMSM sprendimo apriboti skelbiamą informaciją apie šalies mokyklas jis kreipėsi ir į ŽEIT.
O tarnyba atsakė, kad institucijų viešasis valdymas turi remtis skaidrumos, atskaitomybės ir atvirumo visuomenei principais.
Be to, ŽEIT, pasak G. Sarafino, prideda, kad nebeskelbiama ŠMSM informacija yra visuomeniškai svarbi ir turėtų būti teikiama žiniasklaidos priemonėms, kadangi neteikiant tokios informacijos, gali būti pažeista visuomenės teisė žinoti.
„Viešojo valdymo kultūra turi remtis skaidrumo, atskaitomybės, atvirumo visuomenei principais. Tarnybos nuomone, nuasmeninta informacija žiniasklaidai apie bendrojo ugdymo įstaigose vykdytų valstybinių brandos egzaminų bei kitų nacionalinių moksleivių patikrinimų rezultatus turi būti teikiama. Tokia informacija yra visuomeniškai svarbi, prisidedanti ne tik prie didesnio visuomenės ir pačių švietimo įstaigų informuotumo, tačiau taip pat prie veiksmingesnio švietimo kokybės užtikrinimo bei skatinimo tobulėti. Kartu, prisidedama prie pagalbos asmeniui pasirinkti jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją.
Abipusiais įsipareigojimais grįsta viešojo sektoriaus ir žiniasklaidos sąveika duomenų prieinamumo srityje geriausiai atspindi saviraiškos laisvės svarbą demokratinėje visuomenėje. Tarnybos vertinimu, informacija neatskleidžianti konkrečių asmenų duomenų, o tik bendrus kiekvienos mokyklos mokinių pasiekimų vidurkius turi būti teikiama žiniasklaidai.
Tarnybos nuomone, neteikiant informacijos apie bendrojo ugdymo mokyklų mokinių valstybinių brandos egzaminų bei kitų nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus gali būti pažeista visuomenės teisė žinoti. Atkreipiamas dėmesys, kad viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, kad jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat yra su klausimais, dėl kurių gali kilti didelių prieštaravimų, kurie yra susiję su svarbiu socialiniu klausimu ar problema, apie kurią visuomenė turėtų interesą būti informuota (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. birželio 27 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Satakunnan Markkinaporssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 931/13).
Jūsų paklausimo kontekste pažymėtina, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų ir negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis)“, – savo socialiniuose tinkluose ŽEIT atsakymu dalinasi G. Sarafinas.
