švietimo ministerija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) su keturiomis švietimo sektoriaus darbuotojus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis pirmadienį pasirašys atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį. Atnaujintą dokumentą pasirašys ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovai.

Parengta nauja bei atnaujinta prieš mėnesį mokytojus pasiekusi metodinė medžiaga, skirta padėti dirbti pagal atnaujintas programas, pirmadienį pranešė Švietimo ministerija (ŠMSM). Naujienomis buvo papildyta prieš naujus mokslo metus paruoša medžiaga lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos, geografijos, filosofijos, fizikos bei chemijos dalykams.

Visuomenės informavimo etikos asociacija, reaguodama į tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei žurnalo „Reitingai“ vadovybės kilusį ginčą, Lietuvos vadovus ragina užtikrinti, kad teisė gauti informaciją nebūtų varžoma fiktyviai prisidengiant Europos Sąjungos (ES) ar nacionaliniais teisės aktais.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretus, kuriais paskyrė dabartinę konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ar naujoji ministrė sugebės atliepti mokytojų ir mokinių lūkesčius? Pokalbis su R. Morkūnaite-Mikulėniene – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje tapo sunku rasti sugebantį dirbti žmogų, kalba jau ne tik verslininkai, bet ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji sako, kad ieškodama naujų dviejų ministrų, kam bepasiūlė užimti tokias pareigas, niekas neliko patenkintas. O norinčių būti ministru, ji apskritai žino vos keletą žmonių. Vis tik jai pavyko įkalbėti bent 2 žmones imtis tokių pareigų. Tiesa, pavardžių neatskleidžia, bet prezidentui jas pristatė ir Nausėda sako, bent kol kas, į jas žiūri palankiai.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) direktorės Aušros Martišiūtės-Linartienės kaltinimų susidorojimu sulaukusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino, kad viceministras Justas Nugaras siūlė instituto vadovei apsvarstyti pasitraukimą iš pareigų.

Studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose pasirinkę studentai kviečiami dalyvauti konkurse „Kitas100“ ir gauti valstybės paramą visam studijų laikotarpiui, ketvirtadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak ministerijos, studijas užbaigę konkurso laimėtojai įsipareigotų grįžti į Lietuvą ir savo žinias pritaikyti čia dirbant bent trejus metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia Lietuvos istorijos instituto vadovo konkursą. Kaip antradienį informavo ministerija, pretendentų paraiškos bus priimamos apie mėnesį – iki liepos 3-iosios. Konkursas skelbiamas baigiantis dabartinio instituto vadovo Alvydo Nikžentaičio kadencijai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, jog Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) Valstybės kontrolė nustatė finansinių, viešųjų pirkimų pažeidimų – ministerija prašo šią informaciją įvertinti teisėsaugos, taip pat žada imtis „atitinkamų sprendimų“. „Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditą, šį mėnesį paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc.

Valdančiųjų ir opozicijos atstovai ragina premjerę Ingridą Šimonytę skubiau ieškoti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Pasak jų, nors sprendimas Moniką Navickienę paskirti laikinąja ministerijos vadove yra normali praktika, visgi, pasak jų, Švietimo ministerija yra pernelyg svarbi, jog iki kadencijos pabaigos galėtų dirbti be vadovo. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritikuoja, kad vis dar yra  delsiama su naujojo ministro paskyrimu.

Atsižvelgusi į Istorijos mokytojų asociacijos prašymą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo siaurinti vienos iš istorijos tarpinio patikrinimo temos apimtį. „Pagrindiniai sunkumai, kuriuos įvardijo mokytojai, yra didelė istorijos bendrosios programos III gimnazijos klasėje turinio apimtis ir laiko stoka.

Įvykus vienuoliktokų matematikos B lygio tarpiniam patikrinimui užduočių sudarytojus vėl užgriuvo kritikos lavina. Mokytojai tvirtina, kad užduotys neatitinka programos, o švietimo ministras Gintautas Jakštas teigia, kad šio tarpinio atsiskaitymo užduotys išties kelia daug klausimų, todėl bus suburti nepriklausomi ekspertai, kurie pateiks savo išvadas apie užduotis.

Mokytojų streikas tęsiasi, o švietimo ministras pedagogų reikalavimams dar nenusileido. Į Vilnių iš Klaipėdos einanti pedagogų grupė aptirpo – iš 60 žygiavusių liko apie 20. O nuo Zarasų einančiuosius papildė mokytojai iš Utenos. Vis dėlto, bendras streikuojančių skaičius kiek apmažėjo – iki 2600. Kilometras po kilometro link Vyriausybės keliauja dvidešimt mokytojų ir iš Klaipėdos. Įveikta 70 kilometrų.

Daugiau nei 200 mokyklų ir 5000 mokytojų visoje Lietuvoje paskelbė įspėjamąjį streiką. Mokytojai skundžiasi nepakeliamu krūviu ir per mažais atlyginimais. Profsąjungos reikalauja dar šiemet atlyginimus mokytojams didinti 20 procentų. Tačiau švietimo ministras tokius profsąjungų užmojus vadina nerealiais ir sako, kad nors mokytojai ir protestuos, pinigų daugiau neatsiras.

Daugeliui susirūpinus dėl mokinių polinkio praleidinėti pamokas, nuo rugsėjo įsigalios nauja griežtesnė tvarka, pagal kurią pamokų praleidimas bus pateisinamas dėl vaiko ligos, kai elektroninėje sveikatos sistemoje fiksuojamas apsilankymas pas gydytoją, arba vaiko nebuvimą pamokose galės pateisinti tėvai, bet ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį.

Švietimo ministerija (ŠMSM) patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą, kuriame numatoma, kad 2024 metais atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Šie pakeitimai daromi siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, pirmadienį pranešė ŠMSM.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska nuo trečiadienio laikinai pradeda vadovavimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Prezidentui antradienį patenkinus iki šiol šias pareigas ėjusios Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą, jos suburta politinė komanda tęs darbą ministerijoje. „Pasibaigus ministrės įgaliojimams, vakar nutrūko ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas, – BNS sakė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį lankysis Seinuose ir Suvalkuose, Lenkijoje. Iš pradžių ji pagerbs Lietuvos savanorių kapus Berznykuose, vėliau vyks į Lietuvos konsulatą Seinuose, lankysis Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje, kur susitiks su mokyklos kolektyvu, kitų lietuviškų mokyklų vadovais.  Suvalkuose J. Šiugždinienė apžiūrės vaikų darželio pastatą, kur rudenį turėtų pradėti veikti lietuviška mokykla, pranešė ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė penktadienį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) prašo bendrovės „LTG Link“ nenaikinti nuolaidų mokytojų kelionėms traukiniais, šiai suplanavus įvesti minėtus pokyčius nuo kitos savaitės. ŠMSM penktadienį pranešė, kad ją „nustebino žinia“ nuo gruodžio 7-osios atsisakyti iki šiol taikytos 5 proc. nuolaidos pedagogams. Anot ministerijos, „LTG Link“ informavo, kad minėta nuolaida nebuvo labai populiari. „Ministerijos manymu, nėra kliūčių mokytojams tęsti nuolaidos taikymą.

Europos socialinio fondo agentūra ieško vadovo, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pretendentai paraišką gali pateikti iki ateinančio antradienio. „Rūpinimasis, kad ES investicijos Lietuvoje būtų panaudojamos tikslingai ir prasmingai, prisidėtų prie šalies raidos ir augimo, intensyvus bendradarbiavimas su Lietuvos ir ES institucijomis, sklandaus agentūros darbo užtikrinimas – pagrindinės agentūros vadovo darbo sritys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad siūlomi pokyčiai švietimo sistemoje leis laiku pastebėti mokinių spragas ir suteikti švietimo pagalbą. „Pataisų tikslas yra sukurti prielaidas kokybiškam, šiuolaikiškam vaikų ankstyvajam ugdymui, nuosekliam mokinių pasiekimų vertinimui, užtikrinant visiems laiku ir tinkamą švietimo pagalbą, taip pat sustiprinti mokyklų vadovų lyderystę“, – ketvirtadienį Seime pristatydama Švietimo įstatymo pataisų paketą sakė ministrė.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis iniciatyvos ir nedelsiant spręsti Lietuvos švietimo sistemos finansavimo atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą.

Valdžia imasi Lietuvos mokyklų tinklo mažinimo. Visoje šalyje norima atsisakyti jungtinių klasių, dėl to nuo kitų mokslo metų mažiausiia mokinių turinčios mokyklos privalės arba persitvarkyti ir prisijungti prie kitų įstaigų, arba tiesiog užverti duris. Ministrė sako, kad vaikai turi mokytis didesnėse, geresnėse mokyklose, kur netrūksta pedagogų, o pamokų kokybė – aukštesnė.

Trečiadienį pasirodžiusio Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projekto siūlomi pokyčiai papiktino mokytojus lituanistus. Pasirodo, iš privalomo literatūros sąrašo 11–12 klasei ketinama išbraukti garsius užsienio rašytojus. Pagal projektą moksleiviams bus privalu skaityti vien lietuvių autorius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai. Pedagogai kelia klausimą, ar pamokose reikės dėvėti kaukes, kas jomis aprūpins. Tačiau dėl vieno švietimo bendruomenė sutaria – klausimų jie dabar turi žymiai daugiau nei atsakymų.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą Lietuvoje patvirtinta 16 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų: aštuoni Vilniaus apskrityje, šeši Panevėžio apskrityje ir du Kauno apskrityje. Du atvejai yra įvežtiniai, septyni susirgę asmenys kontaktavo su sergančiaisiais. Kitų atvejų aplinkybės dar tiriamos. Viruso plitimas Lietuvoje įsibėgėja.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl situacijos Alytaus kolegijoje. Pasak ministerijos, prokuratūros prašoma ištirti, ar formuojant Alytaus kolegijos valdymo organus ir šiems priimant sprendimus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir viešasis interesas.  „Turime užtikrinti viešojo intereso gynimą, gauti atsakymus į klausimus, kurie kelia nerimą bendruomenei, taip pat mums.

Bent dviem savaitėms mokinius sugrąžinti į mokyklas. Tokį pasiūlymą pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau pasiūlymas abejonių sukėlė ir pedagogams, ir moksleivių tėvams. Jie tvirtina, kad vaikams sugrįžus į mokyklas šios taps virusų židiniais tad nebus įmanoma užtikrinti nei vaikų, nei mokytojų saugumo. Šeštokas Nedas jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu paskirstytos lėšos 58-oms sporto šakų federacijoms 2020 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti ir neįgaliųjų sporto organizacijoms. Iš valstybės biudžeto iš viso skirti 7 mln. eurų. Keturiolikai strateginių sporto šakų federacijų skirti 4 mln. eurų. Daugiausiai lėšų šioje grupėje teko Lietuvos plaukimo federacijai – daugiau nei 702 tūkst. eurų, Lietuvos krepšinio federacijai – daugiau nei 639 tūkst.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Alytiškiai sunerimę dėl vietinės valdžios užmojų. Planuojama uždaryti Vidzgirio pagrindinę mokyklą, o Piliakalnio progimnaziją prijungti prie Dzūkijos pagrindinės mokyklos. Pokyčiai valdininkų nuomone neišvengiami dėl vaikų skaičiaus mažėjimo. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija neskuba pritarti šiems planams. Esą nėra atlikti atitinkama analizė, neįvertinti kai kurie faktai, tad sprendimas mokyklą likviduoti nėra argumentuotas.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias Lietuvos mokyklas prasidės birželio 1 dieną. Būsimų studentų laukia naujovės. Viena jų nustebino net ilgametę patirtį turinčius aukštųjų mokyklų atstovus. Šiemet norintiems gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą.

Daugiausiai laisvo valstybės nekilnojamojo turto yra Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, rodo Turto banko ataskaita. Šios ataskaitos duomenimis, daugiausia laisvo nekilnojamojo valstybės turto yra mokslo paskirties – iš viso apie 54 tūkst. kvadratinių metrų. Beveik 70 proc. šio ploto sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus universiteto valdomi objektai. Švietimo ir mokslo ministerija valdo daugiausiai laisvų objektų, kurių bendras plotas sudaro 33,2 tūkst. kvadratinių metrų.

Moksleivės turėtų mokytis šokti tango, patiekti arbatą kaip tikros namų šeimininkės ir vaikščioti su aukštakulniais, atkišus krūtinę į priekį ir išrietus užpakalį – tada visi vaikinai alps. Už tokius patarimus aukštas Rumunijos Švietimo ministerijos pareigūnas turėjo atsisveikinti su pareigomis. Švietimo ministerijos darbuotojas Vasile Salaru po tokio seksistinio pareiškimo sulaukė didžiulės kritikos bangos.

Vyriausybė pasitarime pirmadienį diskutuos dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma minimalius reikalavimus taikyti ne tik valstybės finansuojamiems studentams, bet ir mokantiems už mokslą, taip pat įtvirtinti valstybės užsakymo principą.

 Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Mokyklas, jų vadovus ir mokytojus turėsime pradėti vertinti ne pagal „popierius“, o pagal mokinių pasiekimus, teigia švietimo ministras Dainius Pavalkis. „Tai nereiškia, kad visi mokiniai turi būti pirmūnai, laimėti olimpiadose, bet turime matyti kiekvieno vaiko asmeninę pažangą, nuo ko jis pradėjo ir kuo jis baigė toje mokykloje. Pagal tai bus galima vertinti mokyklą“, – interviu LRT radijui sako jis.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Nidos Poderienės teigimu, nereikėtų smerkti abiturientų dėl per menkų rezultatų, nes, pirmiausia, turime kuo pasidžiaugti – valstybinį egzaminą išlaikė dauguma jį pasirinkusių. Pašnekovė sako, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra vienintelis privalomas, dviejų lygių egzaminas.

Į formuojamą valdančiąją koaliciją kviečiama Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) būsimoje Vyriausybėje galėtų pretenduoti tik į vieną ministro postą. „Jeigu derybos prasidės, tai bus galima kalbėti tik apie vieną ministro portfelį", - trečiadienį žurnalistams sakė socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius. Politikas patikino, kad tai tikrai nebus švietimo ir mokslo ministro portfelis.

Penktadienį popiet grupė moksleivių iš visos Lietuvos susirinko prie Švietimo ir mokslo ministerijos ir vyriausybės. (Papildyta 15.30) Moksleiviai, nešini plakatais, protestuoja prie ŠMM. Jie teigia, kad nori būti suprasti, ir skelbia, kad yra verčiami rinktis užsienio šalis.

Atsakyti į klausimą, kaip pirmadienį, rugsėjo 3-ąją vaikai eis į Vilniaus Vaduvos mokyklą-darželį Žemuosiuose Paneriuose – geležinkelio bėgiais, lietvamzdžiu ar važiuos gerokai ilgesniu aplinkiniu keliu – ne taip paprasta. „Jau daugiau kaip 60 metų Zuikių, Voverių ir Ūmėdžių gatvių gyventojai priversti kirsti labai judrią ir pavojingą, tamsią ir neapšviestą geležinkelio magistralę Vilnius–Kaunas. Per tą laiką žuvo keliolika šio rajono gyventojų.

Valstybės kontrolė, atlikusi praėjusių metų Švietimo ir mokslo ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos turtą ir lėšas valdė netaupiai ir neracionaliai. „Daugiausia pažeidimų padarė vykdydamos investicinius projektus ir pasirašydamos sutartis, nes nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo, netinkamai tvarkė apskaitą, o už kai kurias suteiktas paslaugas negavo pajamų“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

„Nors bendras nedarbo lygis (...) mažėjo, jaunimo užimtumo ir inte­gracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis“, – tai citata iš socialinių mokslų daktarų L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir Arūno Pociaus darbo „Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos“, parašyto dar 2008 m. Suprantama, šiandien skaičia...

Trečiadienį studentai užėmė Čilės nacionalinio švietimo ministerijos pastatą. Jie taip pat reikalauja, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras Rodrigas Hinzpeteris, kuriam, pasak jų, tenka atsakomybė už jaunuolio mirtį. 16–metis Manuelis Gutierrezas veikiausiai žuvo nuo policininko kulkos.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo kas aštuonerius darbo metus pedagogus išleisti į kūrybines atostogas, o pirmaisiais pedagogo darbo metais rengti nacionalines pradedančiųjų stovyklas. Tai numatyta naujajame Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo plane, kurio koncepciją planuojama priimti 2012 metų pradžioje. Taip pat siūloma įvesti kvalifikacijos tobulinimo taškų sistemą bei kiekvienoje mokykloje skirti po vieną profesinio tobulinimosi konsultantą, kuris padėtų susidaryti tobulinimosi planą.

„Ash nieko negirdejau ir nzn“, „ryt atvarysiu i VNO“, „neskaiciau to texto“, „vienzo, ryt varom i ta konca“. Panašūs trumpiniai ir dariniai, nelietuviški rašmenys vis labiau plinta elektroninėje erdvėje ir nieko nebestebina. Vis dažniau juos vartoja ne tik jaunimas, bet ir suaugę. Daugelis jų įsitikinę, kad mūsų kalba nepatogi darbui informacinėmis technologijomis.

Studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) atsiriboja nuo žiniasklaidoje pasirodžiusių kaltinimų, esą 19-tus metus šalyje veikianti organizacija „atvirai pasiduoda“ Švietimo ir mokslo ministerijos įtakai siekiant aukštojo mokslo pertvarkos tęstinumo. Studentų atstovai pabrėžia, jog užuot svaidžiusis nepagrįstais kaltinimais ar įtarimais, derėtų adekvačiai vertinti tikrovę, sąžininga ir oria argumentų kalba spręsti kylančias problemas.