„Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditą, šį mėnesį paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, o tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Taip pat pirko paslaugas iš savo darbuotojų netaikant viešųjų pirkimų procedūrų. Nustatyta ir kitų pažeidimų“, – nurodoma pranešime.
Ministerija pastebi, jog valstybinės institucijos yra nustačiusios pažeidimus dėl instituto netinkamo lėšų naudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų. Taip pat nurodoma, kad nebuvo išleistos knygos, kurioms valstybė skyrė tikslinį finansavimą.
„Visoms institucijoms galioja teisės aktai, būtinybė laikytis skaidrumo principų, racionaliai naudoti valstybės lėšas – visi to turi laikytis. Negalime toleruoti pažeidimų. Aplaidus finansų tvarkymas ir mokslinis nesąžiningumas neturėtų būti dangstomas tokia svarbia sritimi kaip lituanistika“, – pranešime cituojamas ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Nurodoma, jog atsižvelgusi į pažeidimus, ministerija „priims atitinkamus sprendimus“. BNS pasiteiravus, kokių, ŠMSM konkrečių sprendimų dar neįvardino – platesnį komentarą ministerijos atstovai žada pateikti vėliau antradienį.
Pranešime teigiama, kad po LLTI direktorės Aušros Martišiūtės-Linartienės pateiktų paaiškinimų Valstybės kontrolei bei ministerijai kontrolės vertinimas „reikšmingai nepasikeitė“.
Ministerijos teigimu, LLTI vadovė nesutinka su Valstybės kontrolės išvadomis.
„(...) ministerija pasitiki Valstybės kontrole ir jos atlikto audito rezultatais bei atitinkamai į juos reaguos, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų“, – pastebima pranešime.
Pati LLTI popiet prie institucijos surengė protestą ir spaudos konferenciją. A. Martišiūtė-Linartienė joje tvirtina, kad J. Lukošius galėjo daryti įtaką Valstybės kontrolės sprendimams.
Tuo metu ministerija nurodo, jog Valstybės kontrolė surinktą informaciją pateikė įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, savo ruožtu ŠMSM įvertinti situaciją paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos.
Pranešime rašoma, kad šių metų pradžioje ministerija taip pat yra gavusi asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Teigiama, jog asmuo apskundė LLTI „neišleidus aštuonių knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas“.
Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, pastaroji patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų. Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 metais valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų.
LLTI vadovės kadencija baigiasi šių metų rugsėjį. Šiuo metu pradėtos konkurso LLTI vadovo pareigoms eiti organizavimo procedūros.
