Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams. Užsienio autorių – Williamo Shakespearo, Franzo Kafkos, Johanno Wolfgango von Goethes, Alberto Camus – neišmanymas sukels „kultūrinį vakuumą vaikų sąmonėje“, sakė M. Grigaitis.
Baiminasi, kad mokytojams teks imtis kraštutinumų
Šie keturi autoriai, „vargšai“, kaip ironiškai juos pavadino pašnekovas, paliekami iš borto – keliauja į rekomenduojamų, pasirenkamų autorių sąrašą.
„Bet apimtys programos vis vien tokios pačios lieka, kad jiems paprasčiausiai neliks laiko. Vadinasi, mokytojai turės veidmainiauti ir meluoti, praleidinėti privalomus autorius, kad galėtų aptarti šiuos pasaulio klasikus“, – apgailestavo jis.
M. Grigaičio teigimu, jei įsigalios naujoji literatūros ugdymo programa, iš vaikų bus atimta nemažai galimybių.
„Kalbame apie globalų pasaulį, globalią kartą, kuri nuo ankstyvos vaikystės mato, kas vyksta globaliame pasaulyje, nes naudojasi informacinėmis technologijomis. Ir mes atimame iš tos Netflix‘o kartos bet kokį brandesnį žvilgsnį į Vakarų kultūrą“, – teigė jis.
Prie esamų bėdų prisidės dar viena, tiesiog milžiniška
Ugdymo gairių atnaujinimai, prasidėję maždaug prieš 2 metus, lietuvių kalbos mokytojams suteikė nemažai vilčių, kad bus panaikinti platūs privalomi literatūros sąrašai. Deja, sąrašų apimtys buvo tik nedidele dalimi sumažintos ir lūkesčiai neišsipildė.
„Kiekvienas mokytojas žino, kad tiek kūrinių per dvejus metus išsamiai, nuodugniai išanalizuoti yra tiesiog neįmanoma. <...> Lūkestis buvo, kad baigtųsi 30 metų trunkantis chaosas ir pagaliau būtų labiau pasitikima mokytojais. Kad iš mokslininkų paruošto išplėstinio sąrašo mokytojai galėtų rinktis kūrinius pagal savo klasės poreikius, lygį, gabumus“, – nurodė jis.
M. Grigaičio teigimu, nėra aišku, ko naujuoju projektu siekiama. Negana to, siūlomi pokyčiai dar ir šokiruoja.
„Per 31 nepriklausomybės metus mes turime pirmą kartą programą, kur 11–12 klasėje visiškai nebelieka užsienio autorių. Vadinasi, mūsų vaikai, mokiniai nebežinos, kas vyksta Europos literatūroje, kaip tai susiję su mūsų literatūros procesais. Vaikų kultūrinis laukas bus stipriai apribotas.
Programos kūrėjai turbūt ginsis, kad 9–10 klasėje yra užsienio autorių, bet puikiai suprantame, kad aukštesniame lygyje apie tuos autorius [kalbėti] ir kultūrinį platesnį išprusimą galime ugdyti tik vaikams pasiekus tam tikrą brandą 11–12 klasėje. Paliekame didelį kultūrinį vakuumą savo vaikų sąmonėje“, – svarstė mokytojas lituanistas.
Užsienio autorių kūrinių neskaitymo pasekmės jaunimui gali būti skaudžios. Tai lemtų suprastėjusį meno kūrinių išmanymą, gali kentėti visų meno rūšių – teatro, kino – suvokimas.
„Turėsime prasčiau išsilavinusią kartą. Juo labiau, kad kalbame apie tai, kad vaikai negeba sukurti elementarių tekstų, nebemoka rišliai pasakoti, argumentuoti, kritiškai apmąstyti iš kelių perspektyvų tam tikrų objektų. <...> Lieka senos problemos, kurios velkasi 30 metų ir prisideda dar viena, tiesiog milžiniška problema – didelis vakuumas kultūrinio išprusimo srityje“, – problemą įvardijo M. Grigaitis.
Mindaugo Grigaičio įrašu Facebook‘e ėmė dalintis dėl projekto siūlomų pokyčių susikrimtę mokytojai lituanistai. Daugumai jų užsienio autorių tapsmas rekomenduotinais, o ne privalomais, kėlė neviltį.
LKLMS pirmininkas tvirtino, kad planuoja prieštarauti siūlomiems programos pokyčiams.
„Esame prirašę raštų – šimtais jau turbūt reikėtų skaičiuoti. Ciniškai ignoruojama, ciniškai atsirašinėjama, iškraipant mūsų teiginius, siūlymus. Galvojame apie radikalias priemones. Pirma, apie alternatyvios programos kūrimą, antra, raginti mokytojus imtis kažkokios nepaklusimo akcijos, tik negalime konkretizuoti, kokios. Cinizmas ir tyčiojimasis iš lituanistų turėtų vieną dieną baigtis, nes mokytojų praktikų balsas yra absoliučiai negirdimas“, – piktinosi pašnekovas.
Ministrė netvirtins projekto, kol nebus rastas sutarimas
Dėl siūlomų literatūros ugdymo programos pokyčių portalas tv3.lt susisiekė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Ministerija raštu atsakė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketina paskelbtą Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programos projektą patvirtinti tik tada, kai bus pasiektas sutarimas švietimo bendruomenėje.
„Nepatvirtinsiu lietuvių kalbos ir literatūros programos, tol kol nebus pasiektas sutarimas su bendruomene – programa privalo būti šiuolaikiška ir projektuojanti ateitį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, reaguodama į kilusias diskusijas.
„Visiškai nepriimtina, kad 11–12 klasių programoje tarp privalomų kūrinių nėra nė vieno užsienio autorių kūrinio. Pasaulinė literatūra neatsiejama visapusiškos asmenybės raidos dalis, todėl turime užtikrinti, kad ji nenunyks. Paprašiau išsamaus rengėjų paaiškinimo, kodėl buvo pasirinkta tokia logika. Sprendimas bus priimtas tada, kai bus pasiektas sutarimas. Jeigu reikės, darbą pradėsime iš naujo“, – pažymi ministrė.
NŠA: „Ignoruoti visuotinės literatūros nepavyks“
Už projekto rengimą atsakinga NŠA minėjo, kad rengėjų grupė sutarė, kad programa negali būti „chaotiškas lietuvių ir visuotinės literatūros mišinys“.
Todėl atnaujinant programą remtasi šiais principais:
1) literatūros programos ašis – chronologiškai pateikiama lietuvių literatūra;
2) kūrinių atrinkimo principai: estetinė ir etinė dorovinė vertė, kultūrinė vertė, asmenybinė (asmens ugdymo) vertė, gyvenimo vaizdavimo (temų, problemų) ir literatūros (rūšių, žanrų, pasakojimo būdų) įvairovė;
3) pateikiami siūlomi analizės aspektai, nurodomos sąsajos su šiuolaikine lietuvių ir pasaulio literatūra.
„Lietuvos mokinys pirmiausia mokosi lietuvių literatūros. Lietuvių kalbos ir literatūros programos projekte III–IV gimnazijoms klasėms iš viso yra siūlomi 24 privalomi lietuvių autoriai bendrajam kursui ir 30 – išplėstiniam kursui. Gali būti, kad šie skaičiai dar keisis po diskusijų su lituanistų bendruomene, t. y. kai kurie autoriai gali būti perkelti iš privalomų į rekomenduojamų pasirinkti kontekstinių autorių sąrašą, kuriame šiuo metu yra ir 15 siūlomų visuotinės literatūros autorių“, – informavo NŠA.
Taip pat NŠA teigė, kad nuogąstavimas, esą neprivaloma visuotinė literatūra nebus skaitoma, yra be pagrindo.
„Literatūros ir kultūros pažinimo pasiekimai III–IV gimnazijos klasėms nurodo, kad mokinys: analizuoja ir lygina programoje pateiktus ir pasirinktus lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinius, <...> nagrinėdamas lietuvių ir Europos literatūrą ją sieja su platesniais kultūros kontekstais. Taigi ignoruoti visuotinės literatūros nepavyks. Tik konkrečių autorių pasirinkimą programos rengėjai siūlo palikti kiekvieno mokytojo nuožiūrai, nes vienas mokytojas skaito Kafką, kitas – Dostojevskį“, – rašoma NŠA komentare.
Konstruktyvių pasiūlymų visam programos projektui Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) laukia iki gruodžio 15 d.
