Jaunimo nedarbas: per dideli norai ar nerealūs reikalavimai?

„Nors bendras nedarbo lygis (...) mažėjo, jaunimo užimtumo ir inte­gracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis“, – tai citata iš socialinių mokslų daktarų L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir Arūno Pociaus darbo „Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos“, parašyto dar 2008 m.

Suprantama, šiandien skaičiai ir kai kurios tendencijos jau kitokios, negu buvo prieš dešimt ar penkerius metus (mokslininkai apžvelgė 2001-2006 m. laikotarpį), bet faktas akivaizdus – ir šiandien galime pasakyti tą patį,  problemos tos pačios ir aktualios.

Prasidėjus krizei jaunimo nedarbas augo kaip ant mielių

„Sunkmečiu nedarbas jaunimui smogė ypač skaudžiai. 2008 m. buvo registruota 38,7 tūkst., 2009 m. jau dvigubai  daugiau – 79,6 tūkst. jaunų bedarbių“, – sako Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo išteklių skyriaus vyriausiais specialistas Valdas Maksvytis. – Vien absolventų 2008 m. užregistruota 7,6 tūkst., 2009 m. – 18,7 tūkst., 2010 m. –  21,5 tūkst.“

Absolventų dalis tarp besiregistruojančiųjų jaunų bedarbių augo ir šiemet.

Pernai darbo biržoje jaunuolių užregistruota šiek tiek mažiau negu 2009 m., tačiau vis tiek beveik dvigubai daugiau, negu prieš krizę 2008 m. – 73,9 tūkst.

„Pernai įdarbinome kas šeštą absolventą, o šiemet jau kas penktą“, –  „Balsas.lt“ sakė V. Maksvytis, pripažindamas, kad tiems, kurie varsto darbo biržos duris, tai nedidelė paguoda. Daug džiaugsmo neteikia ir kasmet LDB sudaromas įsidarbinimo galimybių barometras.

Vasarą – į darbo biržą registruotis, rudenį – rimto darbo ieškoti

„Paprastai jaunimo nedarbo rodikliai šokteli liepos mėnesį, kai pradeda aktyviai registruotis absolventai, – atskleidžia pastebėtas tendencijas V. Maksvytis. – Pavyzdžiui, šių metų liepos 1 d. buvo registruota 29 tūkst. jaunų bedarbių, o rugpjūčio 1d. jau  34,2 tūkst“.

Anot V. Maksvyčio, absolventai paprastai skuba užsiregistruoti darbo biržoje dėl sveikatos draudimo bei dėl socialinių pašalpų, vis dėlto padėtis pamažu gerėja. Šių metų sausio-liepos mėnesiais įdarbinta 22,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 m. arba beveik 63 proc. įregistruotų jaunų bedarbių, o per tą patį laiką 2010 m. buvo įdarbinta tik 14,1 tūkst. (38,1 proc.).

Kiek kitokias tendencijas pastebi privačių karjeros ir darbo pasiūlos bei paklausos portalų atstovai.

Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, darbo rinkoje paprastai per metus pastebimi du pakilimai.

„Didžiausio darbo pasiūlymų ir kandidatų srauto sulaukiame sausį ir kovą-balandį bei rugpjūtį-rugsėjį. Tiek darbo pasiūlymų, tiek ieškančių darbo pretendentų skaičius tuo metu išauga maždaug 15 proc.“, – sako R. Karavaitienė.

Ji bei portalo „CV Market“ vadovas Povilas Kytra teigia pastebintys, kad studentai ir absolventai neretai ieško ne pastovaus, bet laikino darbo vasaros sezonui, o rimtai ieškantys darbo jauni žmonės suaktyvėja rudenį.

„Rudenį kandidatų skaičius išauga. Apskritai rugsėjis, spalis ir lapkritis yra vieni aktyviausių darbo ir darbuotojų paieškos mėnesių“, – tvirtina P. Kytra.

Koks darbuotojas darbdaviui patraukliausias?

Išgirdęs šį „Balsas.lt klausimą, įmonės „Biok laboratorija“ direktorius Linas Čereška sakė, kad kiekvienas atvejis kitoks, tačiau svarbiausias kriterijus – kompetencija.

„Ne amžius nelemia. Esame priėmę ir pensinio amžiaus žmonių, turime ir jaunų. Žiūrime, kokios kompetencijos ir patirties reikia konkrečioje darbo vietoje, ir  tuo remdamiesi priimame. Pirmiausia vertiname žmogaus kompetenciją ir tai, kaip jis atitinka reikalavimus“.

Pasak L. Čereškos, tokių specialistų, kokių paprastai reikia šiai įmonei, iš kitur neperpirksi, todėl  jie dažniausiai priima jaunus žmones ir patys juos augina. Anot direktoriaus, atlyginimas taip pat priklauso ne nuo darbo stažo, o nuo žmogaus indėlio.

„Yra kompanijų, kurios moka atlyginimo priedus priklausomai nuo stažo, bet mes tokių principų nesilaikome. Jeigu žmogus kuria didelę pridėtinę vertę, jis ir turi būti skatinamas. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis dirba“, – sakė L. Čereška.

Tačiau LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto V. Maksvyčio teigimu, darbdaviai būsimiems darbuotojams kelia ne tik aukštus profesinius ir kvalifikacinius reikalavimus - ne mažiau reikšmės jie teikia ir asmeninėms savybėms: pretendentas turėtų gebėti dirbti savarankiškai ir komandoje, planuoti, analizuoti ir organizuoti darbą, nebijoti reikalui esant priimti sprendimų, būti atsakingas, darbštus, iniciatyvus ir kūrybingas bei komunikabilus ir, žinoma, punktualus.

Anot jo, su didžiausiomis problemomis ieškodami darbo susiduria nekvalifikuoti ir nemotyvuoti jaunuoliai, neturintys pagrindinio išsilavinimo. Tokių jaunuolių tarp LDB registruotų jaunų bedarbių šių metų rugpjūčio 1 d. buvo beveik pusė – 47 proc., o įgijusiems  profesiją jauniems žmonėms koją pakiša nesugebėjimas savęs pristatyti, atkaklumo ir patirties stygius.

„Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra dažnos jaunimo nedarbo priežastys“, – tvirtina V. Maksvytis.

„Darbdaviams paprastai reikia dviejų dalykų – ir jaunatviškos energijos, ir patirties, bet kartais tai būna sunkiai suderinama. Todėl pirmenybė teikiama būtent patirčiai ir universalumui. Patirties ir atitinkamos kvalifikacijos neturintys darbo rinkoje neturi paklausos“, – pritaria „CV-Online“ marketingo  vadovė R. Karavaitienė.

Ji pastebi, kad nepaisant gausaus būrio neturinčių ar ieškančių kito darbo, norinčių dirbti mažėja.

„2011 m. palyginti su 2010 m. darbo pasiūlymų skaičius išaugo, bet kandidatuojančių skaičius  nepadidėjo. Įmonėms trūksta pardavimo vadybininkų, informacinių technologijų specialistų, transporto-eksporto, gamybos specialistų. Ženkliai išaugo ir prekybos srities darbo pasiūlymų skaičius. Bet įmonės sulaukia nedaug CV, o tarp gautųjų sunku rasti tinkamų kandidatų“, – aiškina ji.

„Daugiausia prašymų priimti į darbą užfiksavome 2009 m. Tais metais buvo pasiektas rekordas – į vienos naujos parduotuvės skelbimą pretendavo  812 kandidatų. Tiek žmonių atsiuntė savo CV per vieną mėnesį, – pritaria „CV Market“ vadovas P. Kytra. – 2010 m. ir šiemet, gerėjant bendrai ekonominei situacijai, kandidatų skaičius nuosekliai mažėja“.

Jis nepritaria teiginiui, esą darbdaviai  vengia jaunų žmonių, nes darbdaviui patraukliausias tas darbuotojas, kuris geriausiai tinka konkrečioje darbo vietoje.

Darbdaviai:  mokykitės mums save  parduoti

„Yra du jaunuolių tipai. Vieni dar studijų metu pradėjo vienokią ar kitokią veiklą, kurioje įgijo tam tikrų vertingų žinių, kiti studijų metais  tik mokėsi arba studentavo ir neturi jokios darbinės patirties. Darbdaviams patrauklesni pirmieji, todėl jie gali pretenduoti į darbo vietas, į kurias ieškoma patyrusių darbuotojų“, –  „Balsas.lt“ sakė P. Kytra.

„Darbdaviai beveik visada įrašo reikalavimą, kad turi būti baigtas aukštasis mokslas, bet praktiškai daugiau dėmesio skiria darbinei patirčiai, specifiniams įgūdžiams“, – pritaria R. Karavaitienė.

Anot jos, dar viena galima nesėkmės priežastis – jauni žmonės pernelyg mažai dėmesio skiria CV ir motyvaciniam laiškui.

„Mes gana dažnai susiduriame su netinkamai parašytais CV:  kandidatai pateikia per mažai informacijos apie save arba per daug su būsimu darbu nesusijusios informacijos. Kitaip sakant, ieškantys darbo nemoka savęs „parduoti“ darbdaviui“, – aiškina „CV-Online“ atstovė.

Pritarti, kad darbdavys renkasi atsižvelgdamas į jam svarbiausius aspektus, linkęs ir LDB atstovas V. Maksvytis. Anot jo, jauni žmonės turi savų privalumų darbo rinkoje, nes yra motyvuoti, geriau moka užsienio kalbas, įgudę naudotis informacinėmis technologijomis, mobilesni, gali geriau prisitaikyti prie rinkos reikalavimų.

Tačiau, anot V. Maksvyčio, sėkmingai pradėti profesinę karjerą gali sutrukdyti pastovumo stoka – jauni žmonės nesusaistyti įsipareigojimais išlaikyti šeimą, apmokėti įvairias sąskaitas, todėl labiau linkę keisti darbovietes.

Kur ir kuo dirbsite – galvokite rinkdamiesi profesiją

„Balsas.lt“ pašnekovų teigimu, jauni žmonės greičiau susirastų darbą, jeigu nesitikėtų iškart užimti aukštas pareigas ir gauti didelį  atlyginimą: sunku tikėtis, kad vadybininką iškart priims dirbti vadovu, o aukštas pareigas patikės prieš kelerius metus baigusiam teisę, tačiau tokio darbo nedirbusiam žmogui.

Anot R. Karavaitienės, gerai, kad jauni žmonės nenusipigina, tačiau pernelyg dideli norai gali pakišti koją.

„Darbdaviai jaunimą priima į paprastesnes pozicijas – aptarnavimo, prekybos, pardavimų srityse, tačiau geriau gerai pradėti karjerą nuo žemesnių pareigų ir įgijus patirties kilti aukščiau“.

Vis dėlto problema slypi kur kas giliau negu kvalifikacijos ir lūkesčių dėl atlyginimo dydžio neatitikimas.

„Didžiausia klaida, kurią daro abiturientai rinkdamiesi profesiją – galvoja apie jos prestižą ir populiarumą, bet nekreipia dėmesio į darbo rinkos poreikius“, – paprašyta įvardinti, dėl ko tiek daug jaunų žmonių negali susirasti darbo pagal  įgytą specialybę, „Balsas.lt“ pareiškė V. Maksvytis.

Jo teigimu, kai kurių specialybių aukštųjų mokyklų absolventai darbą susiranda kone tradiciškai sunkiai, tačiau tarp stojančiųjų šių profesijų populiarumas nemažėja.

„Lyginant su praėjusiais metais, įsidarbinti baigus verslo vadybą, teisę, ekonomiką, socialinę pedagogiką, verslo administravimą, įstaigų ir įmonių administravimą tapo dar sudėtingiau“, – sakė V. Maksvytis.

Anot V. Maksvyčio, padėtis darbo rinkoje nuolat kinta, ir pavyzdžiui, šiemet daugiau galimybių negu ankstesniais metais, įsidarbinti  turi baigusieji buhalterinę apskaitą, statybos inžineriją, socialinį darbą, finansus ar kineziterapiją.

Bet LDB nedaug ką gali pasiūlyti ir profesinį automobilių remontininko, padavėjo ir barmeno, kirpėjo ir kai kurias kitas specialybes įgijusiems jaunuoliams. Kita vertus, atotrūkis tarp paklausiausių rinkoje profesijų ir pareigų, kurias norima užimti, gana akivaizdus.

Gal tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko darbdaviai ieško ir niekaip neranda tinkamų darbuotojų, o jaunimas blaškosi be darbo ir emigruoja?

Profesijos, kurias įgijusių absolventų daugiausiai registruojasi darbo biržoje (LDB)

10 populiariausių specialybių tarp ieškančiųjų darbo ir 10 populiariausių pareigų, kuriose pageidaujama dirbti (CV-Online duomenų bazė)

N. Putinaitė: rinkitės ne madingą, bet perspektyvią specialybę

Paklausta, ar Švietimo ir mokslo ministerija svarsto, kaip padaryti, kad nebūtų rengiami specialistai, kurie Lietuvos darbo rinkai bent kol kas nereikalingi, viceministrė Nerija Putinaitė „Balsas.lt“  sakė, kad „nė viena demokratinė šalis neplanuoja ir neprognozuoja specialistų poreikio pagal konkrečias specialybes“.

Anot viceministrės, demokratinė valstybė gali reguliuoti tik viešąjį sektorių, pavyzdžiui, numatyti medicinos, viešojo saugumo, pedagogų poreikį, bet ir šiuo atveju specialistų poreikio nustatymas esąs sąlyginis dalykas, nes žmonės yra laisvi spręsti, kokį darbą rinktis.

„Jeigu tam tikros profesijos, ypač viešojo sektoriaus, yra menkai apmokamos, specialistų gali nuolat trūkti, kad ir kiek jų būtų parengta“, – „Balsas.lt“ sakė N. Putinaitė.

Jos teigimu, jeigu tam tikrame sektoriuje nukrypstama į kraštutinumus, koreguojamas valstybės lėšomis rengiamų specialistų kiekis.

„Prieš keletą metų dvigubai sumažinome valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičių. Taip pat mažinome valstybės finansuojamų vietų skaičių vadybos ir teisės krypčių grupėse, nes šias programas renkasi daug studijuojančių savo lėšomis. Kita vertus, jei žmogus nepaiso didelio vienos ar kitos specialybės absolventų skaičiaus ir nori ją studijuoti savo lėšomis, neturime teisės jam to drausti“, – aiškino švietimo ir mokslo viceministrė.

N. Putinaitė pabrėžė, kad specialistų stygius ar perteklius glaudžiai susijęs su jų rengimo kokybe.

„Jau ne vienerius metus itin populiarios vadybos studijos, bet daug šios krypties atstovų varsto darbo biržos duris, o verslas nuolat kalba apie aukštos kvalifikacijos vadybininkų stygių. Galima klausti ir kitaip: kodėl turime tiek daug baigiančių verslo vadybą, bet tiek mažai norinčių prisiimti atsakomybę verslą kurti, tapti darbdaviais, kuriančiais darbo vietas?“ – klausia N. Putinaitė.

Viceministrės teigimu, situacija turėtų keistis įsibėgėjus aukštųjų mokyklų ir darbdavių  bendradarbiavimui rengiant ar atnaujinant studijų programas bei populiarinant tam tikras specialybes. Reguliacinio mechanizmo funkciją esą atlieka ir studijų krepšelis, tačiau tai vis tiek negarantuos, kad specialistų  bus parengta tiek ir tokių, kokių tuo metu reikės darbo rinkai.

„Specialistą parengti užtrunka mažiausiai tris ar keturis metus, per kuriuos bendra ekonominė ir specialistų poreikio situacija gali pasikeisti“, – „Balsas.lt“ sakė N. Putinaitė. – Labai tikėtina, kad nemaža dalis baigusių studijas negali tikėtis rasti jiems parengtos ir laukiančios darbo vietos“.

Viceministrės teigimu, jauni žmonės neturėtų vengti imtis  iniciatyvos patiems steigti darbo vietas, nebijoti rizikuoti kurti verslą. O svarbiausias viceministrės patarimas – gerai pagalvoti prieš stojant studijuoti:

„Švietimo ir mokslo ministerija nuolat viešai pabrėžia būtinybę stojantiesiems gerai apgalvoti savo pasirinkimus, aklai nesekti mada būtinai iškart baigus vidurinę stoti į populiarią specialybę tik todėl, kad „taip daro visi“ ar ragina tėvai“.