švietimo įstatymas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „švietimo įstatymas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „švietimo įstatymas“.
Diana Nausėdienė apsilankė nykstančiame miestelyje: spindėjo elegancija
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Vilniaus rajono Pagirių lopšelyje-darželyje „Pelėdžiukas“.
Pirmoji ponia apžiūrėjo įstaigos erdves ir aplinką, vėliau su darželio administracija ir pedagogais aptarė ikimokyklinio ugdymo aktualijas, dvikalbio ugdymo iššūkius bei šeimų poreikius.
„Ankstyvasis ugdymas pripažįstamas kaip vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų ugdymosi pasiekimo rezultatus, taip pat sprendžiantis socialinės atskirties kuriamus iššūkius vaikų gyvenime.
REKLAMA
Keičiamos diskriminuojančios Švietimo įstatymo nuostatos – kas pasikeis?
Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuostatos, kad mokyklos gali nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Pasak įstatymo pakeitimą inicijavusio Seimo nario Justo Džiugelio, šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas yra diskriminuojantis. Pavyzdžiui, 29 str. 10 dalyje rašoma, kad mokyklos gali nepriimti vaiko, jei mano negalinčios jam užtikrinti pagalbos, o tai akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė nuostata.
Siūloma nauja priėmimo į darželius tvarka
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pateikė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio pataisą, kuria siūloma keisti vaikų priėmimo į valstybines ir savivaldybių ikimokyklinio ugdymo mokyklas tvarką.
V. Tomaševskis mano, kad istoriniai kovo 17-osios įvykiai – neesminiai
Kovo 16-ąją Seime vyko Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Kodėl mokytojai, tėvai ir jaunimas mitinguoja ir streikuoja? Arba apie vykdomą švietimo pseudoreformą“.
Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis konferencijoje kalbėjo: „Dabartinė valdančioji koalicija primeta visuomenei švietimo reformą, dėl kurios prarasime švietimo sistemą, kurią valdantieji reformuoja taip, kad nieko gero iš to nebus: mokytojai liks be darbo ir dirbs Anglijoje valytojais.
11 Seimo narių prašo atidėti leidimą mitingui prieš Švietimo įstatymą
Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei nusiųstas 11 Seimo narių pareiškimas dėl Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetams kovo 17 d. išduoto leidimo mitingui ir eitynėms.
Seimo nariai prašo atšaukti ar bent atidėti leidimą šiems komitetams (su jais susijusiems asmenims ir organizacijoms) rengti eitynes ir mitingą, kuriame reikalaujama atšaukti Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą. Ketvirtadienį pareiškimas nuvežtas į savivaldybę.
Viešojo saugumo pareigūnai ruošiasi savaitgalį galimiems neramumams
Savaitgalį prie Seimo rinksis lenkai ir rusai, kurie protestuos prieš Švietimo įstatymą, stiprinantį lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Tuo pat metu prie prezidentūros vyks dar vienas mitingas, kuriame visuomenininkai išsakys savo poziciją dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandalo.
Mitinge budės ir viešąją tvarką palaikys ne tik gausus būrys policijos pareigūnų, bet ir trys šimtai Viešojo saugumo pareigūnų.
Lietuvos lenkai rengs mitingą, skirtą tautinių mažumų mokykloms apginti
Praėjus metams po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo, Lietuvos lenkai vėl ketina reikalauti atšaukti, jų nuomone, diskriminacines jo nuostatas.
Kovo 17 d. Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai organizuoja eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Mitingas numatytas pasibaigus eitynėms prie Vyriausybės rūmų.
„Ištisus metus Lietuvos lenkų pastangos siekiant apginti lenkiškas mokyklas Lietuvoje nedavė jokių rezultatų.
Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupė baigė darbą
Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes.
Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.
Lenkų mitingas: „buldozerinei“ politikai – NE (papildyta 16:50)
(papildyta 16:50) Tikėtina, kad lenkų tautinės mažumos mitingas prie Seimo vyks taikingai ir draugiškai, nes jį tiesiogiai transliuoja Lenkijos televizija. Kol kas jame skamba lenkiškos dainos, kai kurie mitinguotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais.
Tikėtasi, kad mitinge dalyvaus iki 5,3 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos vertinimais, susirinko nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių.
„Tvarkiečiai“ gavo leidimą į lietuviškų mokyklų gynimo mitingą sukviesti 300 žmonių
Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių. Tuo tarpu tą pačią dieną prie Seimo rengiamame lenkų mitinge gali dalyvauti 5,3 tūkst. žmonių.
Mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs atsakydama į lenkų mitingą. Kaip teigė partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, lietuviškoms mokykloms Vilniaus krašte yra iškilusi grėsmė.
REKLAMA
REKLAMA
Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
Kažin ar daug pasaulyje rasime valstybių, kurių piliečiai nemoka valstybinės kalbos, nenori jos išmokti ir net protestuoja, kai sudaromos sąlygos ją išmokti. Tačiau ar ne taip dabar atrodo padėtis Lietuvoje?
Antrą prasidėjusių mokslo metų dieną kai kurių politikierių suorganizuota dalis Lietuvos lenkų mokinių patraukė ne į mokyklas, o buvo nugabenti prie prezidentūros rūmų protestuoti prieš naująjį Švietimo įstatymą.
A. Kubilius: Lenkijai spausti Lietuvą neproduktyvu, geriau tartis
Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės dėl tautinių mažumų problemų sprendimo ekspertai pirmiausia turi labai gerai išsiaiškinti situaciją, o tuomet gali paaiškėti, kad nėra daug dėl ko ginčytis ir dėl ko nusileidinėti.
„Kartais man atrodo, kad tam tikros emocijos, pareiškimai, demaršai yra daromi vien tam, kad demaršai būtų daromi, o ne todėl, kad realiai pasižiūrėtume, kaip bus įgyvendinamas įstatymas.
Premjeras nežada nuolaidų tautinių mažumų švietimui
Aukštų lenkų pareigūnų pareiškimus dėl naujojo tautinių mažumų švietimo įstatymo Premjeras Andrius Kubilius sieja su artėjančiais Seimo rinkimais šioje šalyje.
Pirmadienį Druskininkuose darbą pradėjo Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė tautinių mažumų problemoms spręsti, tačiau, nepaisant to, aukšti lenkų pareigūnai vis tiek daro spaudimą Lietuvai savo pareiškimais.
„Neturiu ką vertinti.
A. Kubilius ir D. Tuskas laikosi bendros nuomonės apie tautinių mažumų problemas
Lenkų ir lietuvių tautinių mažumų problemoms spręsti sudarytos ekspertų grupės. Po savaitės darbą pradėsiančioms ekspertų grupėms vadovaus Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai.
„Esame pasiruošę bendradarbiavimo dialogą ir toliau tęsti labai intensyvų.
Č. Okinčicas: naujasis Švietimo įstatymas – kerštas Lenkijai ir lenkams
Naujasis Švietimo įstatymas, klausimai, susiję su lenkiškų pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymu, išaugęs nepasitenkinimas dėl to, kad lenkų kalbos vartojimas Lietuvoje yra tariamai ribojamas. Tai seni – nauji priekaištai, lydimi Lenkijos premjero D. Tusko vizito Lietuvoje. Apie tai LRT žurnalistė Nemira Pumprickaitė „Savaitėje“ kalbėjosi su Kovo 11-osios akto signataru Česlavu Okinčicu.
Mitingavę lenkų moksleiviai kitą savaitę boikotuos pamokas?
Penktadienį prie Prezidentūros vyko mitingas prieš liepos 1 dieną įsigaliojusį naują Švietimo įstatymą, pagal kurį plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba, o nuo 2013 metų bus suvienodinti gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminai.
(Papildyta 13.06) Protesto akcijos dalyviai (tame tarpe ir jaunimas) kilo ant pakylos ir kreipėsi į susirinkusius lenkų kalba. Minia įdėmiai klausėsi, palaikė oratorių šūkius plojimais ir šūkiais.
Spaudos apžvalga: ministras A. Gelūnas įteisina dvikalbystę
Kiekviena proga Lietuvą tarptautinėms institucijoms skundžiantys arba protesto akcijomis rodydami, kaip esą yra skriaudžiami mūsų šalyje, Lietuvos lenkai iškovojo pirmą pergalę. Jiems lenktis pasiruošęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pasirengęs įteisinti dvikalbystę, nors Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių.
R. Sikorskis: Lietuva turėtų būti palankesnė lenkų tautinei mažumai
(Papildyta 21:02 val.) Lietuvoje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pagerėtų , jei Lietuva parodytų palankumo gestą lenkų tautinei mažumai bei išpildytų anksčiau duotus pažadus.
Lenkija tęs dialogą su Lietuva dėl iki šiol neįvykdytų įsipareigojimų, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Tai rutininis susitikimas.
Lietuvos europarlamentarai prašo R. Sikorskio pradėti dialogą
Dešimt Lietuvoje išrinktų europarlamentarų ketvirtadienį kreipėsi į Vilnių porai valandų atvykstantį Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį padėti suaktyvinti visavertį dialogą ir dvišalius politinius ryšius su Lietuva.
Lietuvoje žadėjusio nesilankyti tol, kol vietos lenkams nebus leista rašyti savo pavardes lenkiškomis raidėmis, kaimyninės šalies ministro prašoma dalyvauti atvirame ir geravališkame Lietuvos ir Lenkijos politikų bendradarbiavime.
53 parlamentarai dėl naujo Švietimo įstatymo siūlo kreiptis į KT
53 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujantys parlamentarai siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
Lietuvos lenkai vėl prašė JAV apginti jų teises
Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje surengę protesto akciją Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai prašė JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą.
Mitinge dalyvavo apie 300 lenkų tautinės mažumos atstovų. „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – stop“, „Žemė – ne žemgrobiams, o teisėtiems savininkams“ – tokius ir panašius šūkius lietuvių, lenkų ir anglų kalba laikė mitinguotojai.
Lietuvos lenkai vėl piketuos prie JAV ambasados
Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą.
Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius.
Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje.
V. Baltraitienė: lietuvių ir lenkų nesantaika suinteresuota „trečioji šalis”
Lietuviai ir lenkai normaliai gyvena ir sugyvena, o jų nesantaika suinteresuota trečioji šalis - mano Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė.
Vaizdo konferencijoje, atsakydama į „Balsas.lt“ klausimus, vicepirmininkė aiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Voldemaro Tomaševskio eksaluojama įtampa dėl Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis įteisinamas atskirų dalykų dėstymas lietuvių kalba mokyklose, kur pagrindinė kalba ne lietuvių, yra nenatūralus.
Lenkijoje nerimsta protestai dėl Lietuvoje priimto Švietimo įstatymo
Varšuvoje tęsiasi protestai prieš mūsų šalyje priimtą Švietimo įstatymą, pagal kurį tautinių mažumų mokyklose atsiras daugiau dalykų dėstomų lietuvių kalba. Anot Lenkijoje dirbančių diplomatų, Lietuvos tautinių mažumų klausimas, artėjant Seimo rinkimams Lenkijoje, tik aštrės.
Lenkijos parlamentarai: Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų mažumą
Ketvirtadienį į Vilnių atvykusios Lenkijos parlamentinės delegacijos nariai neslepia, kad yra nusivylę Lietuvoje priimtu naujuoju Švietimo įstatymu.
Lenkijos Seimo narė, Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pavaduotoja Urszula Augustyn žurnalistams sakė, kad šis įstatymas, jos nuomone, pablogina Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos sąlygas.
„Ligi šiol buvo taip, kad tautinės mažumos pačios pasirinkdavo kalbą, kuria norėdavo mokytis.
J. Dautartas: tautinių mažumų padėtis Lietuvoje ne blogės, o gerės
Seimo narys konservatorius Julius Dautartas mano, kad padėtis Lietuvos tautinių mažumų mokyklose priėmus naujosios redakcijos Švietimo įstatymą nepablogės, o asimiliacijos problema yra dirbtinai išpūsta ir politizuota.
Tai parlamentaras pareiškė diskusijoje „Tarpkultūrinio bendradarbiavimo padėtis ir perspektyvos Baltijos šalyse: Rusijos veiksnys“, kurią organizavo Kaliningrado universitetas.
L. Balsys: prezidentės pastabos sušvelnino tautinių mažumų švietimo įstatymą
Ketvirtadienį Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose, kuriose nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose valstybinės lietuvių kalbos mokymui bus skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, atsižvelgta į prezidentės Dalios Grybauskaitės esmines pastabas, teigia šalies vadovės atstovas.
Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo Lino Balsio, formaliai įstatymas dar nepasiekė prezidentės.
Žydų mokyklos Vilniuje vadovas: vaikai turi mokytis lietuviškai
Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinė mokykla – ne tokia kaip kitos. Jos direktorius Miša Jakobas išsikėlė sau tikslą – mokiniai čia turi jaustis kaip namie. O galbūt net geriau.
Svarbiausia – bendravimas
Valstybinės žydų mokyklos vadovas M.Jakobas pro duris įžengia dar gerokai prieš nuskambant pirmajam skambučiui. Pasitinka besirenkančius vaikus, pasiteirauja, kaip kuriam sekasi, jei reikia – pasisiūlo padėti.
Kai moksleiviai suguža į klases, tuomet jis gali imtis savo įprastinių darbų.
Spaudos apžvalga: Vilniaus lenkai priešinasi naujam švietimo įstatymui
Takoskyra tarp oficialiojo Vilniaus ir lenkų tautinės mažumos atstovų, kuriuos remia Varšuva, toliau gilėja. Konflikto ugnį dar labiau pakurstė Seime priimtas naujas Švietimo įstatymas. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) parlamente atstovaujantys politikai vakar piktinosi, kad šis įstatymas skirtas engti lenkus Vilniaus krašte. Tuo tarpu Lietuvos valdžios atstovai santūriai aiškino, kad tokios pat teisės normos galioja ir Lenkijos švietime. „Jūs pabijojote elgtis demokratiškai.
Seimas nusprendė, kad lenkai apie Lietuvą mokysis tik lietuviškai
Seimas ketvirtadienį pastraipsniui balsuodamas dėl naujos redakcijos Švietimo įstatymo priėmimo pritarė siūlymui, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba vyktų pamokos, kai dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Straipsniui dėl lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pritarė 87 parlamentarai, 4 buvo prieš, 5 susilaikė. Seimas dar turės balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.
Pedagogai: Švietimo įstatymas netelpa į socialinio dialogo rėmus
Pedagogų profsąjunga sako, kad mokyklų reforma įgyvendinama per skubiai ir visiškai nesitariant su švietimo bendruomene. Pedagogai nuogąstauja, kad priėmus naują Švietimo įstatymą, bus apsunkintos galimybės išsilavinimą gauti kaimo vaikams.
"Galbūt mokyklų tipų įvairovė savaime yra geras dalykas, bet jeigu tai bus susiję su mokyklų uždarymu kaimo vietovėse, tai taps dar viena socialine problema, kadangi visoje Lietuvoje, ir ypač provincijoje, trūksta darbo vietų.