Kiekviena proga Lietuvą tarptautinėms institucijoms skundžiantys arba protesto akcijomis rodydami, kaip esą yra skriaudžiami mūsų šalyje, Lietuvos lenkai iškovojo pirmą pergalę. Jiems lenktis pasiruošęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas, pasirengęs įteisinti dvikalbystę, nors Konstitucijoje nurodoma, kad Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių. Rengiant Tautinių mažumų įstatymo koncepciją svarstoma galimybė leisti naudoti dvikalbes gatvių ar vietovių lenteles tautinių mažumų tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat sudaryti galimybes kreiptis į valstybines institucijas savo kalba. Pagal koncepciją būtų parengtas atitinkamas įstatymo projektas. Panašu, kad tai - reakcija į vis nesibaigiantį lenkų mažumos spaudimą tiek nacionaliniu, tiek net tarptautiniu mastu. Lenkai, ypač europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, ne kartą Lietuvą skundė Europos Komisijai bei kitoms tarptautinėms organizacijoms, esą pažeidinėjamos tautinių mažumų teisės. RESPUBLIKA
Vakar lenkai ir vėl bandė apjuodinti Lietuvą prieš užsieniečius. Rytą Vilniuje „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančio baigiamojo Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai renginio svečiams parodomąjį piketą mėgino surengti dėl tautinių mažumų teisių protestuojantis lenkų jaunimas. Pagrindine problema piketuotojai įvardijo privalomąjį lietuvių kalbos mokymąsi. Lenkai reikalauja, kad Švietimo ir mokslo ministerija iki šių metų rugsėjo 1-osios inicijuotų neseniai priimto Švietimo įstatymo pakeitimus bei kitų teisės aktų priėmimą, kad ir toliau mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyko tautinės mažumos kalba, būtų užtikrinta teisė mokytis visų mokomųjų dalykų gimtąja kalba. Be to, lenkai ir toliau reikalauja, kad jų pavardės būtų rašomos gimtąja kalba. RESPUBLIKA
Spaudimą Lietuvai tęsia ir Lenkijos diplomatai. Ketvirtadienį trumpam į mūsų šalį užsukęs niekieno nekviestas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) žurnalistams užsiminė, kad dvišaliai santykiai nepagerės, kol Lietuvos vadovai neįvykdys įsipareigojimų, kuriuos esą yra prisiėmę. Svečias oficialiai susitiko tik su lenkų tautine mažuma. Pasak Romualdo Ozolo, Nepriklausomybės akto signataro, filosofo, „ministro A. Gelūno poziciją šiuo atžvilgiu reikia vertinti kaip visiškai nesiorientuojančio žmogaus poziciją arba kaip atvirai bendradarbiaujančio su lenkų politiniais sluoksniais, kurie yra suinteresuoti Lietuvos vergavimu tokiu lygiu, koks buvo abiejų tautų respublikoje“, o „Radeko Sikorskio vizitas, nekontaktuojant nė su vienu iš oficialių Lietuvos pareigūnų ir atvykstant į kitą šalį tik su lenkų tautine bendruomene slaptai aptarti reikalų, yra provokacinis veiksmas. Jis reiškia viena: R. Sikorskis atvyko į savo teritoriją. Tai, kaip Lietuva reaguos į tokius Lenkijos veiksmus, parodys visą mūsų užsienio politikos pajėgumą“. „Ministras A. Gelūnas įteisina dvikalbystę“. RESPUBLIKA
