Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad „švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką (fizinio pritaikymo, informacinę), teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, teikiant kitas paslaugas, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.“
Taip pat apibrėžiamos ir kitos specialiųjų poreikių turinčių vaikų teisės: mokiniui, kuriam reikalinga specialioji pagalba, turės būti teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios mokinio savarankiškumą ir ugdymosi prieinamumą.
J. Džiugelis atkreipė dėmesį – norint, kad įstatymas veiktų, nepakanka vien jo priimti. „Reikia sukurti priemonių planą, padėsiantį įgyvendinti įstatymo nuostatas. Tai – kitas žingsnis, kad Lietuvos švietimo sistema rūpintųsi kiekvienu vaiku“, – sakė Seimo narys. Taigi kas pasikeis priėmus minėtą įstatymą?
Lotynų
Prancūzų
Anglų
Viceministras: esame pasiruošę
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Arūno Plikšnio teigimu, ministerija įstatymo projektą vertina labai gerai. „Manome, kad esame pasiruošę įgyvendinti šią nuostatą. Mokyklos jau turi nemažos patirties, kaip organizuoti ugdymą, kai klasėje kartu su bendraamžiais mokosi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Galima taikyti ir dalinės įtraukties būdą, kai sudaromos atskiros klasės specialiųjų poreikių turintiems vaikams, tačiau jie dalyvauja visose kitose bendrose veiklose“, – sako viceministras.
„Integruodami specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į bendrojo ugdymo mokyklas ir iki šiol esame gana nemažai nuveikę. Šiuo metu bendrosios paskirties mokyklose jau mokosi per 97 proc. mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. O po Švietimo įstatymo pakeitimo gerokai sumažės specialiųjų mokyklų ir jose ugdomų mokinių, tačiau visiškai atsisakyti specialiųjų mokyklų dar negalėsime. Jos bus artimesnės ES šalyse taikomam modeliui: šiose mokyklose, suderinus su tėvais, bus ugdomi labai didelių spec. ugdymosi poreikių turintys vaikai“, – teigia A. Plikšnys.
Daugiau dėmesio švietimo pagalbai
Be to, pasak viceministro, visi mokytojai nuo 2011 m. tobulina savo kvalifikaciją, kaip dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Parengtos tikslinės kvalifikacijos tobulinimo programos, finansuojamos iš klasės krepšelio lėšų. „Turime tikrai nemažai švietimo pagalbos specialistų, kurie dirba mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT). Šiuo metu vykdomas ES projektas, skirtas mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, savivaldybių švietimo pagalbos įstaigų ir savivaldybių administracijos švietimo padalinių specialistų kvalifikacijai tobulinti – jie mokosi dirbti su įvairiomis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupėmis.
Kitas svarbus aspektas – nuo 2018 m. pakeista mokyklų finansavimo tvarka. Lėšos, numatytos švietimo pagalbai, skiriamos ne mokykloms, o savivaldybėms kaip tikslinė dotacija, todėl jos gali būti naudojamos tik šioms reikmėms. Be to, savivaldybėms sudarytos galimybės socialinei paramai skirtas lėšas panaudoti mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti ir išlaikyti“, – sako viceministras.
Nuo 2018 m. skiriama ir papildomų ES lėšų psichologinės pagalbos paslaugų plėtrai PPT ir mokyklose – iš viso 5,3 mln. eurų. 2019 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre įsteigus Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių, specialistai konsultuoja mokyklas, mokytojus, tėvus, kurie augina autistiškus vaikus, besimokančius bendrose mokyklose.
Mokyklos: „Dar reikia atlikti daug namų darbų“
Dovilų pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi nemažai specialiųjų poreikių vaikų (dauguma jų turi didelių specialiųjų poreikių), direktorius Arūnas Grimalis sako, kad tai žingsnis į priekį: „Seniai taip turėjo būti – pagaliau mokyklos nebegalės lengvai numesti „nepatogių“ vaikų ir susirinkti visus „gerus“.“ Vis dėlto direktorius įsitikinęs, kad įstatymas nedaug ką pakeis – kas norėjo, ir dabar galėjo priimti visus vaikus.
A. Grimalio teigimu, kad taip dar nėra, rodo ir faktas, jog jo vadovaujama mokykla kiekvienais metais jaučia tėvų spaudimą priimti daugiau specialiųjų poreikių vaikų. Direktoriaus įsitikinimu, klasėje tokių turi būti ne daugiau kaip 3–4. „Jei būtų daugiau, ir vėl grįžtume prie nenormalaus mikroklimato, prie iškreipto visuomenės veido, – įsitikinęs direktorius. – Tačiau jei visos mokyklos priimtų visus vaikus ir suteiktų jiems reikiamą pagalbą, tokių problemų nekiltų.“
Pasak direktoriaus, reikia pradėti nuo specialistų bazės – trūksta ir etatų, ir profesionalios pagalbos. „Pastaruoju metu labai trūksta ir mokytojų, ir mokytojų padėjėjų, ir švietimo pagalbos specialistų. Ką kalbėti apie profesionalius specialiuosius pedagogus, jei metų pradžioje trūko pradinių klasių mokytojo. Mokyklos neturi iš ko rinktis – ima tą, kas ateina“, – susirūpinęs direktorius. Jo teigimu, reikia daugiau galvoti apie specialistų perkvalifikavimą. Jie turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais, autistiškais vaikais. Pedagogikos kursą išklausę specialistai to nėra išmokę. Be to, neaišku, kas iš viso šiuo metu ruošia pedagogus.
A. Grimalio manymu, gali būti, kad dėl planuojamų mokyklų finansavimo pokyčių finansavimas specialiųjų poreikių turinčių vaikų reikmėms bus labai netolygus – daug kas priklausys nuo savivaldybės požiūrio ir prioritetų. Šiuo metu lėšų šiai sričiai skiriama per mažai.
Rengiamas planas, kuriame numatyti pokyčiai
Švietimo, mokslo ir sporto viceministro A. Plikšnio teigimu, ministerija sutinka, kad ne visos mokyklos yra tinkamai pasiruošusios: pritaikiusios fizines, informacines aplinkas įvairių poreikių vaikams. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia 2020–2024 metų priemonių planą šiems Švietimo įstatymo pakeitimams įgyvendinti.
„Plane numatoma gerinti švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygas ir apmokėjimą, peržiūrėti specialiųjų mokyklų ir specialiųjų ugdymo centrų išteklius, finansavimą, jų panaudojimo galimybes bendrosiose mokyklose, steigti mokinio padėjėjų etatus mokyklose, paskatinti dviejų mokytojų darbą kartu klasėje, stiprinti švietimo pagalbos prieinamumą – steigti regioninius švietimo pagalbos centrus, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų rengimą. Preliminarus lėšų poreikis šioms priemonėms būtų iki 100 mln. eurų“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
