Pedagogų profsąjunga sako, kad mokyklų reforma įgyvendinama per skubiai ir visiškai nesitariant su švietimo bendruomene. Pedagogai nuogąstauja, kad priėmus naują Švietimo įstatymą, bus apsunkintos galimybės išsilavinimą gauti kaimo vaikams.
"Galbūt mokyklų tipų įvairovė savaime yra geras dalykas, bet jeigu tai bus susiję su mokyklų uždarymu kaimo vietovėse, tai taps dar viena socialine problema, kadangi visoje Lietuvoje, ir ypač provincijoje, trūksta darbo vietų. Tų mokyklų mokytojai taps potencialiais bedarbiais", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Erikas Gaigalas.
Spaudos konferencijoje pabrėžta, kad naujas Švietimo įstatymas, numatantis įteisinti progimnazijas vietoj pagrindinių mokyklų ir gimnazijas - vietoj vidurinių, skubinamas priimti nesitariant su interesų grupėmis.
"Ministro įsakymu gruodžio mėnesį buvo sudaryta darbo grupė, kuri ruošė naują įstatymo projektą tuo pat metu, kai ministerijos tinklapyje jau trejus metus kabėjo seno keitimo variantas. Ministerijos darbo grupė darė vieną darbą, o švietimo bendruomenei, taigi ir profesinėms sąjungoms, buvo siūloma teikti pasiūlymus dokumento projektui, kuris net nebuvo svarstomas", - piktinosi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
"Šis pavyzdys ir ne vien tik, ko gero, šis pavyzdys, kada vienašališkai bandoma prastumti Seime ir priimti naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris nėra derintas su profesinėmis sąjungomis ir kitomis interesų grupėmis (...) tikrai netelpa į jokius socialinio dialogo rėmus", - sakė E.Gaigalas.
Pasak A.Jurgelevičiaus, jo vadovaujama profesinė sąjunga nėra nei už, nei prieš siūlomą mokyklų tinklo pertvarką, po kurios norint gauti pilną išsilavinimą gali tekti mokyklą keisti tris kartus: pradinę į progimnaziją, o pastarąją - į gimnaziją. Profsąjunga sako nematanti atsakymo į klausimą, kaip keisis ugdymo kokybė.
"Mes kėlėme ir keliame klausimą ir niekada negavome atsakymo, kuo vidurinė mokykla yra prastesnė už restruktūrizuotą pradinę mokyklą, pagrindinę ir gimnaziją (...) Mes norime gauti aiškius atsakymus, kaip pasikeis švietimo kokybė", - spaudos konferencijoje klausė A.Jurgelevičiaus.
Jo teigimu, daugelis tėvų ir vaikų pasisako prieš vidurinių mokyklų sunaikinimą. Pasak pedagogų atstovų, dėl apskričių naikinimo būtinas priimti pataisas galima patvirtinti ir greičiau, tačiau reformos esmę dar būtina išdiskutuoti.
"Mes reikalaujame, kad Švietimo įstatymo dokumentas būtų apsvarstytas nuodugniai, nes šiuo metu įstatymas bus priiminėjamas skubos tvarka, kadangi liepos 1-ąją bus naikinamos apskritys, o sename švietimo įstatyme yra kalbama apie mokyklas, kurios priklauso apskritims. Jų po liepos 1 dienos neliks, todėl mokyklos taps lyg ir nelegalios, todėl įstatymas turės būti priimtas labai greitai. Mes norime, kad būtų priimtos tik tos nuostatos, kurios yra žūtbūt reikalingos dėl apskričių mokyklų, dar gal koks viena skitas teisės aktų neatitikimas (...), savotiška kosmetika, o esminiai - tarp jų ir dėl bendros mokyklų restruktūrizacijos, turėtų būti išdiskutuojamos", - dėstė A.Jurgelevičius.
Jis taip pat baiminosi, kad kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose leidus egzistuoti "ilgosioms gimnazijoms", jose gali būti nekredituojamos vidurinio ugdymo programos. Spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys į planus integruoti specialių poreikių turinčius vaikus į bendras mokyklas - tai esą tokius vaikus paliks be tinkamo dėmesio.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti naują Švietimo įstatymo redakciją. Joje numatyta nemažai naujovių. Pagal projektą po dvejų metų Lietuvoje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų, bet atsirastų progimnazijos, vaikus reikėtų pradėti ugdyti nuo pat gimimo. Valstybė taip pat įsipareigotų finansuoti užsienio lietuvių veiklą lituanistinio švietimo srityje.
