švietimas

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Klaipėdos Maksimo Gorkio mokykla bus pervadinta Uostamiesčio progimnazija, nusprendė Klaipėdos taryba. Tokiam sprendimui po diskusijų ketvirtadienį pritarė 24, prieštaravo vienas, susilaikė trys tarybos nariai.  Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlyti Maksimo Gorkio bendruomenei svarstyti naują mokyklos pavadinimą nutarė dar balandį.

Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, į specialistų rengimą labiau įtraukiami darbdaviai.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas ketvirtadienį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje. Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.

Rudens pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiekusi gyventojų pasitikėjimo viršūnę pamažu jį barsto, taip pat mažėjo pasitikėjimas savivalda, švietimu, partijomis. Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių. Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento. Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, ketinama steigti lietuvišką mokyklą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš savo asignavimų suteiks dotaciją Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“, jog šis galėtų įsigyti mokyklos veiklai reikalingą pastatą su sklypu ir atliktų kitus veiksmus.

Valdovų rūmuose trečiadienį rengiama šventė tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavusiems mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir komandų vadovams. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tarptautiniuose renginiuose šiemet dalyvavo 135 Lietuvos mokiniai, o ant laimėtojų pakylos jaunieji talentai kopė 84 kartus. Įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose buvo pelnyti devyni aukso, 13 sidabro ir 42 bronzos medaliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujos Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) koncepcijos projektą, kurioje siūloma, kad valstybės ir savivaldybių lėšomis tokiame švietime būtų galima dalyvauti nuo trejų metų. Kaip antradienį pranešė ministerija, neformaliajame švietime galėtų dalyvauti vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Mokykloms pasiruošti priimti visų poreikių vaikus 2023–2029 metais bus skirta per 150 mln. eurų, bet įtraukiojo ugdymo sėkmingai plėtrai reikia ir kultūrinio pokyčio, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Didžiausias mūsų rūpestis, kad mokyklos, ugdymo įstaigos turėtų pakankamai ugdymo specialistų, mokytojų padėjėjų.

„Į mokytojo kėdę kartais pataiko visiškai atsitiktiniai asmenys“, – sako buvęs ilgametis žydų Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas. Neretai jaunosios kartos mokytojai šią specialybę pasirenka ne iš pašaukimo – juos vilioja stipendijos, motyvaciniai priedai. Tokie pedagogai ugdymo įstaigose neužsibūna – nusprendžia keisti profesiją, pasirenka patrauklesnę, labiau gerbiamą sritį.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17 tūkst. 365 kandidatai, anglų kalbos – 18 tūkst. 258, matematikos – 16 tūkst. 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 768, geografijos – 4 589 kandidatai.

Lietuvos švietimo taryba teigia nepritarianti, kad patenkinamo lygio per patikrinimus nepasiekę dešimtokai būtų nukreipiami į profesines mokyklas. „(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Didžiausiu skauduliu šalies mokyklose išlieka matematika, o dėl jos kritikos strėlės krenta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Ekspertai ragina ministeriją mažiau žadėti, bet imtis realių veiksmų. Pokyčių reikalauja ir rusų kalba mokyklose. Skelbiama, kad net 75 proc.

Nacionalinė švietimo agentūra siūlo, kad nuo 2024-2025 metų valstybinių brandos egzaminų vertinimą sudarytų dvi dalys, numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos patikrinimai. Agentūra pateikė valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą. Planuojama, kad nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą.

Nidoje oficialiai veiklą pradėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla. „Su visa dokumentacija, pradedant nuo investicinių projektų, pamąstymai pradėjo dar 2015 metais, tad iki įgyvendinimo buvo ilgas kelias. Dabar – iššūkis ir džiaugsmas“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.  „Rusų kalbų mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Lietuvos lenkų švietimo bendruomenė pritaria lenkų kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pokyčiams įvedant ir tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, bet prašo svarstyti galimybę juos diferencijuoti į valstybinį ir mokyklinį, padaryti egzaminą privalomu.

Po septynerių metų pertraukos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ruošiasi palyginti Lietuvos ir kitų jos narių gyventojų finansinį raštingumą – bus atliekama speciali apklausa.  Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų finansinio raštingumo žinias Lietuvos banko (LB) įsteigtas Finansinio raštingumo centras rengiasi atlikti specialų visuomenės nuomonės tyrimą ir gyventojų apklausą, kurių rezultatai bus teikiami EBPO.

Seime kelią skinantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvai įvesti privalomus patikrinimus dešimtokams, ketvirtokams ir aštuntokams, kai kurie švietimo sistemos dalyviai mato rizikų nustatant pernelyg mažą patikrinimų kartelę. Dalis jų taip pat teigia, kad vienodi privalomi žinių patikrinimai mokyklose padės įvertinti bendrą žinių lygį, tačiau gali nustelbti svarbesnį tikslą – individualią moksleivių pažangą.

MO muziejus raštu kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas siūlydamas Lietuvoje pradėti minėti tarptautinę mecenatystės dieną, kuri JAV ir Kanadoje minima bei švenčiama lapkričio 15 d. Ši tradicija ženkliai prisidėjo prie filantropijos augimo JAV ir Europoje, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos mokinių laukia naujovės – gausės patikrinimų, per kuriuos bus įvertinamos jų žinios. Jau nuo kitų mokslo metų patikrinimai laukia aštuntokų, o dar kitais metais – ketvirtokų ir dešimtokų. Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad tai yra nepasitikėjimas mokytojais ir proceso gerinimo imitacija.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Nuo kitų metų rugsėjo mokyklose atsiras gyvenimo įgūdžių pamokos, skaičiuojama, kad tam vieneriems mokslo metams prireiks apie 7 mln. eurų. „1-4 klasėse programa bus įgyvendinama integruotai, to paties mokytojo.

Patriotinis ugdymas turi tapti privaloma švietimo dalimi, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų valstybės saugumas gali būti garantuotas tada, kai juo rūpinasi kiekvienas pilietis. Todėl kokybiškas švietimas, kuriame integruotas pilietinis ir patriotinis ugdymas, yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida.

Seimas svarstys Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, pagal kurias mokslininkų, tyrėjų algos nuo kitų metų sausio didėtų 13 procentų. „Pritarus pakeitimams, valstybiniuose mokslo tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, galėtų kilti nuo 241 iki 434, vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 210 iki 338, mokslo darbuotojo tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 210 iki 257 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 201 iki 238 eurų“, – š...

Dar dešimties mokyklų devintokai po rudens atostogų galės dalyvauti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lapkritį mokymuose, skirtuose gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.

Švietimo, mokslo ir sporto sritims kitąmet numatyta skirti 430 mln. eurų daugiau negu šiemet, daugiau kaip pusė šių lėšų teks švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimams didinti, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos teigimu, kartu su savivaldybių planuojamomis papildomomis išlaidomis kitąmet švietimo biudžetas augs 526 mln. eurų ir sudarys 3,5 mlrd. eurų. Švietimo išlaidų dalis kitais metais turėtų sudaryti 5 proc.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis iniciatyvos ir nedelsiant spręsti Lietuvos švietimo sistemos finansavimo atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių vidurkio. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą.

Praeitą savaitę į „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi moteris, kurios teigimu Romainiuose esančioje „Veršvų“ gimnazijoje įvyko šokiruojantis incidentas. Mokytoja, smailiu pieštuku, subadė beveik visus klasėje buvusius mokinius. Mokyklos direktorius informavo, jog mokytoja po įvykio buvo nušalinta nuo pareigų. „Kas vyksta Kauno „Veršvų“ gimnazijos Romainių pradinėje. Girdėjome, jog muzikos mokytoja subadė vienos klasės vaikams rankas.

Ukrainoje apsilankiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako išgirdusi nerimą dėl protų nutekėjimo iš šalies ir prašymą sudaryti galimybes abiturientams laikyti ukrainietiškus testus. „Ministras paprašė mūsų sudaryti visas galimybes ukrainiečių abiturientams laikyti ukrainietiškus nacionalinius testus. Taip pat sutarėme, kad Ukrainoje bus įskaitytos mūsų šalyse ir trumpuoju laikotarpiu įgytos žinios“, – sekmadienį ministerijos išplatintame pranešime pažymėjo ministrė.

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais. „Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

Leidėjai teigia neradę klaidų savo vadovėliuose, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutarta konsultuotis leidžiant naujas mokymo priemones. Kaip pranešė ministerija, antradienį vykusiame jau antrajame ministrės Jurgitos Šiugždinienės susitikime su edukacinių leidinių leidėjais šie patikino neradę netinkamo turinio. „Šiandien leidyklų atstovai patvirtino, jog daugiau tokių klaidų leidiniuose nerado.

Šalčininkų rajono savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neatmeta teismų galimybės. Kaip antradienį informavo ministerija, Šalčininkų rajono savivaldybė nusprendė trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių, taip pat keturiose įstaigose sudarytos penkios pradinės klasės, nesiekiančios aštuonių mokinių.

Šveicarija planuoja Lietuvai skirti beveik 48 mln. eurų sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietinio aktyvumo skatinimui, pranešė Finansų ministerija. Pagal šiemet birželį Šveicarijos ir Europos Sąjungos pasirašytą memorandumą dėl antrojo Šveicarijos finansinio įnašo Lietuvai suplanuota skirti apie 48 mln. eurų, kurie turi būti panaudoti iki 2029 metų gruodžio.  „Tęsiant daugiametę bendradarbiavimo patirtį ir toliau investicijomis bus skatinami pokyčiai sveikatos apsaugos srityje.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Planuojama, jog nuo 2023 metų pradžios turėtų pradėti veikti suaugusiųjų švietimo platforma, kurios tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams gauti kompetencijų tobulinimo pasiūlymus, pagrįstus asmeniniu pasirinkimu. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši platforma vi veiks vieno langelio principu, savo individualioje paskyroje žmogus galės registruotis į mokymus, atšaukti dalyvavimą, kaupti informaciją apie baigtas mokymo programas.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Latvijoje kitą pirmadienį neterminuotą streiką pradės net 23 601 švietimo sektoriaus darbuotojas iš 815 švietimo įstaigų, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga.  Streiko dalyvių registracija baigėsi pirmadienį prieš pietus.  Taikinimo komisijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo, todėl LIZDA surengs streiką, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.

Kodėl net 75 proc. Lietuvos vaikų mokosi rusų kalbos? Kodėl vadovėliai rusų kalba yra pilni Kremliaus propagandos? Koks tautinių mažumų mokyklų likimas? Ar jos integruoja ar atskiria? Apie tai pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir apžvalgininku Rimvydu Valatka laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!...