Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo projektui, kuriuo siūloma įteisinti Individualių mokymosi paskyrų sistemą, trečiadienį pritarė Vyriausybė.
„Nors ir lėtai, bet lietuvių požiūris į mokymąsi visą gyvenimą keičiasi teigiama linkme. Vertinant per paskutines keturias savaites besimokiusių suaugusiųjų skaičių, Lietuvoje tokių asmenų turime 8,5 proc., kai ES vidurkis – 10,8 procento“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ji pažymi, kad daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, 26 proc. iš jų susiduria su kompetencijų trūkumu. Tuo tarpu suaugusiųjų mokymosi sistema labai fragmentuota, siūlomos paslaugos dažnai neatitinka asmens ir darbo rinkos poreikių, o valstybėje iki šiol nebuvo patogaus mechanizmo nukreipti finansavimą į prioritetines mokymų sritis.
„Šiandien priimtas sprendimas atveria galimybę kurti vieno langelio principu veiksiančią, atvirą Individualių mokymosi paskyrų platformą, leisiančią gyventojams lanksčiai, sau patogiausiu būdu tobulinti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas“, – sako J. Šiugždinienė.
Suaugusiųjų švietimo platformoje užsiregistravęs asmuo galės valdyti individualią mokymosi paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, rinktis mokymosi programą. Tikslinės suaugusiųjų grupės galės pretenduoti ir į valstybės paramą mokymuisi.
Platformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kryptingam suaugusiųjų mokymuisi užtikrinant patogų aktualios informacijos pasiekimą, konsultavimą bei galimybes finansuoti mokymąsi vieno langelio principu veikiančioje sistemoje.
Planuojama, jog tokiomis mokymosi galimybėmis iki 2026 metų pasinaudos ir baigs mokymo programas bent 21,6 tūkst. 18–65 metų amžiaus asmenų. Tikimasi, kad bent 40 proc. užbaigtų programų būtų skirtos skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti.
Platformai sukurti iki 2030 metų bus skirta daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Pasak ŠMSM, tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose.
