Apie situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo aukščiausius rezultatus pasiekiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Kokia situacija pas jus? Kaip jūs mokote?
Pirmiausia, mes bandome susipažinti su atnaujintomis programomis. Iki rugsėjo 1 dienos mokytojai turėtų pasiruošti savo ilgalaikius planus pagal atnaujintas programas. Jie turi susipažinti, turi susidėlioti ir idėjiškai pasiruošti nuo rugsėjo 1 dienos.
Mokomųjų dalykų programos pasikeitė, bet įvairių mokomųjų dalykų pasikeitimai yra labai nevienodi. Yra iš tiesų probleminių programų, kurios įneša tam tikrų naujovių, kurių mokytojai iš esmės nedarė iki tol – informacinių technologijų, chemijos programos. Toliau yra permėtyta programa iš klasės į klasę. Vienu žodžiu, yra sujaukta tam tikra nusistovėjusi mokymo sistema.
Galbūt tai būtų galima pakęsti arba susitaikyti su tais keitimais, jeigu nuo rugsėjo 1-os į mokyklas ateitų ir mokymo priemonės. Aišku, mokymo priemonės vėluos, neaišku, kada jos pasirodys. Kai kurių dalykų mokytojai tarsi atsiduria neapibrėžtoje teritorijoje, kada jie turės kažkokių būdu daryti kažką savarankiškai, improvizuoti, kurti ir taip toliau. Ne kiekvienas mokytojas yra tam pasiruošęs.
Kitas dalykas – jeigu mes žiūrėtume į perspektyvą ir kalbėtume apie naujųjų programų santykį su egzaminais, mes irgi kol kas nematome tiesioginio ryšio. Matome tik tam tikrus projektinius dalykus, apibendrinimus, o realybėje nei vienas mokytojas nežino, kai bus tikrinamos žinios pagal atnaujintas programas, kuriose ypatingas akcentas dedamas į kompetencijų ugdymą.
Tiek daug naujovių, tiek daug įsivaizduojamų pakeitimų, kurie sukurs tikrai neapibrėžtą situaciją nuo rugsėjo 1 dienos visose Lietuvos mokyklose be išimties.
Ateina nauja ugdymo programa, mokytojai knygų neturi ir ministrė sako, kad gali kelis metus jų neturėti, ką reikės egzaminuose atsiskaityti – jūs nežinote, bet turėsite mokyti. Tai kaip mokytojai dirbs? Vienam gali atrodyti vienaip, kitam kitaip, trečiam trečiaip.
Čia ir yra visos situacijos dramatizmas – neapibrėžtumas, kada mes nematome galutinio tikslo, kuris yra neparodomas, nors tarsi bandys iki šių metų pabaigos parodyti pavyzdines užduotis, kurios bus egzaminuose. Bet tas procesas jau judės nuo rugsėjo mėnesio. Dar kartą pabrėžiu – tas neapibrėžtumas yra tikrai didelis iššūkis visai švietimo sistemai.
Kitas dalykas yra tai, kad su viskuo galima susitaikyti, jei jauti kaitos prasmę. Čia turbūt yra pagrindinis dalykas – kai matai, kad yra labai prasminga, tai gali ir pakentėti. Bet tos prasmės visoje šitoje kaitoje didelė dalis nemato, arba mato kaitą dėl kaitos. Idėjiškai reikėtų pasakyti, kad nebuvo taip blogai, kad reikėjo taip kardinaliai viską keisti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
