sviestas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, išrinkta pirmajai kadencijai, premjeru tapti pirmiausia siūlė ne Algirdui Butkevičiui, o Zigmantui Balčyčiui. Z. Balčytis teigia atsisakęs dėl partijos gerovės – premjero postas atiteko partijos pirmininkui. Apie pokalbį prezidentės kabinete S. Daukanto aikštėje Zigmantas Balčytis papasakojo laidoje „Diagnozė: valdžia“, kuri LNK eteryje pasirodys jau trečiadienį 20.25 val. „Buvo toks pokalbis, Prezidentė man nesakė, kodėl pasirinko mane.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonėse pagaminto sviesto bei kai kurių sūrių eksportas išaugo. Preliminariais duomenimis, sausį-birželį šalies pieninės eksportavo 506,8 tonos sviesto luitais - 5,7 karto daugiau nei 2012 metais tuo pat laiku, kai eksportas siekė 89,3 tonos, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Mažesnėmis pakuotėmis fasuoto sviesto eksportuota 614 tonų - 52,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.

Beveik kiekvienas asmuo turi vieną ar kitą fobiją, su kuria dažnai susigyvena, tačiau yra asmenų, kuriems baimės trukdo gyventi. Šiame sąraše listverse.com pristato keisčiausias fobijas, nuo kurių žmonės kenčia moderniaisiais laikais. 10. Agyrofobija – baimė pereiti gatvę Agyrofobai bijo eiti per gatves, greitkelius etc. arba jų pačių. Tai, žinoma, labai apsunkina gyvenimą mieste. Fobijos pavadinimas kilo iš graikiško žodžio „gyrus“ ir reiškia sukimąsi.

Neretai stengdamiesi maitintis sveikai iš savo valgiaraščio išbraukiame vertingą maistą. Mėsa Kartais atsisakoma raudonos mėsos, nes tai, neva, padės išlikti sveikesniam. Iš tiesų raudona mėsa gali turėti mažiau riebalų nei viščiukas, ypač jo užpakalinė dalis. 100 g grūdais maitinto viščiuko yra 129 kalorijos ir 4,8 g riebalų, o 100 g liesos jautienos nugarinės pjausnys turi 135 kalorijas, tačiau tik 4,5 g riebalų.

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ į naują sviesto gamybos cechą viename iš savo filialų – Mažeikių pieninėje – investavo 22 mln. litų. Pagal patvirtintą investicijų planą „Pieno žvaigždės“ šiais metais investicijoms numato skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Per pastaruosius 10 metų bendrovės investicijos į gamybos plėtrą, modernizavimą ir gaminių kokybę sudarė beveik 400 mln. litų.

Sakoma, kad Lietuvoje netrūksta bambeklių. Kartais tam yra pagrindo, o kartais atrodo, kad žmogus tiesiog nori išsipasakoti. Specialiai tam buvo sukurtos interneto svetainės, kuriose apsilankę vartotojai gali palikti savo atsiliepimus ir nusiskundimus apie įvairias prekes ir paslaugas arba neįtikusius asmenis. Peržvelgus internetinių skundų turinį tampa aišku, kad problemų Lietuvoje apstu. Tik kartais vienoms suteikiama gerokai per daug ryškių spalvų nei derėtų.

Greičiausiai esate pastebėję, kad mažose mažų miestelių parduotuvėse ta pati prekė kainuoja brangiau nei tarkime miestų prekybos tinkluose? Tuo gali įsitikinti mažų miestelių gyventojai ar dabar gausiai į kaimus ir prie ežerų poilsiauti išvykę didesnių miestų gyventojai. Štai mano tėvų pirktas 175 g 82% riebumo sviesto pakelis vienintelėje mūsų gyvenvietės parduotuvėje kainavo 4,10 Lt, o štai Vilniuje už lygiai tokį patį sviestą mokame 3,80 Lt. Ir tokia pat padėtis su absoliučia dauguma prekių.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Pagrindinių maisto produktų kainos 2011 metais pasiekė rekordines aukštumas, o javų kaina per pastaruosius 12 mėnesių šoktelėjo kone trečdaliu. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėnesinis maisto kainų indeksas 2011 metais vidutiniškai siekė 228, o tai aukščiausias lygis nuo pat 1990 metų, kai indeksui buvo pradėti rinkti duomenys. Ankstesnis rekordas pasiektas 2008 metais.

Likus dviem savaitėms iki Kalėdų, Skandinavijos šalyse iš parduotuvių lentynų dingo sviesto atsargos. Žiniasklaida jau prabilo apie „sviesto paniką“, o šio produkto kilogramo kaina išaugo keturis kartus. To priežastis – sviesto populiarumas ir žemas pieno gamybos lygis šiais metais. Sviesto deficitą Norvegijoje ir Suomijoje nulėmė susiklosčiusios aplinkybės. Pirma, dėl lietingos vasaros pablogėjo karvių pašaro kokybė, o tai savo ruožtu sąlygojo pieno gamybos mažėjimą.

Nutukimo ekspertas paragino valdžią įvesti riebaus maisto apmokestinimą, teigdamas, kad tai padės sumažinti nutukusių žmonų skaičių Velse, praneša BBC. Dr. Nadimas Haboubi vadovauja svorio valdymo klinikai ir patarinėjo rengiant vyriausybės strategiją kovai su gyventojų antsvorio didėjimu. Į šį raginimą Velso valdžia atsakė neturinti galios įvesti tokį mokestį.

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek ožkų, tiek moters piene aptiko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų. Laimei, cheminių preparatų likučiai piene buvo pernelyg menki, jog darytų kokį nors poveikį geriančiajam pieną.

Maisto, o tuo labiau sviesto, prancūzų aristokratijai tikrai nestigo, tačiau kaip šalies vadovas Napoleonas III rūpinosi ir dirbančiaisiais bei armija. Kaimas augančios darbininkų klasės nepajėgė išmaitinti, o ir atgabenti kaime pagamintą sviestą užtrukdavo gana ilgai. Karai su kaimyninėmis šalimis vertė laikyti pastovią armiją, kurią taip pat reikėjo maitinti pilnaverčiu maistu. Todėl Napoleonas III šalies mokslininkams įsakė sukurti greičiau pagaminamą ir pigesnį sviesto pakaitalą.

Praėjusią savaitę prekybos tinkluose labiausiai išaugo batono, juodos duonos bei sviesto kainos. Jos lyginant praėjusią savaitę su užpraėjusia vidutiniškai pakilo daugiau kaip 30 centų, rodo tinklalapio produktukainos.lt duomenys. Vidutinė batono kaina didžiuosiuose prekybos centruose išaugo 42 centais, juodos duonos – 30 centų. Taip pat gana ženkliai pasikeitė ir 83 proc. riebumo sviesto kaina. Per savaitę ji nuo vidutiniškai 4 litų už pakelį pakilo iki 4,30 lito.

Balsas.lt skaitytojas Ignas atsiuntė nepakartojamų reginių - skulptūrų, kurios padarytos iš sviesto, nuotraukas. Pažiūrėkite ir įsitikinkite patys menininko meistriškumu. Žiūrim! Oddee.com nuotr.