šventė

Kalėdos gali būti brangus metų laikas, o kai ruoši vakarienę didelei giminei, stipriai nukenčia šeimos biudžetas, nes labai daug išleidžiama maistui kad visi svečiai jaustųsi sotūs. Daugelis šeimų, susirenkančių krūvon Kūčių ar Kalėdų dieną, susitaria, kad atskirus patiekalus ruoš visi ir taip sumažina savo išlaidas ir pasiruošimo nuovargį, tačiau viena šeima paprašė, kad kiekvienas svečias susimokėtų tam tikrą mokestį išlaidoms padengti, rašo mirror.co.uk.

Sovietinė valdžia į savo įtakos sferą perimti visas žmogaus gyvenimo sritis, ne išimtis – šventės. Ar tai kas kelerius metus vykstančios dainų šventės, ar kasmet gatvėmis žygiuojančios Gegužės 1-osios demonstracijos, ar net asmeninės šventės, tokios kaip vestuvės ar gimtadieniai – visos tokios progos turėjo gaminti visuotinę džiaugsmo emociją ir slėpti teroru ir priespauda persmelktą sovietinę tikrovę.  Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga.

Kviečiame pasižiūrėti, kaip pasaulis šventė Heloviną ir minėjo Visų šventųjų dieną. Išvysite ne tik tūkstančiais spalvų suspindusį Mirusiųjų dienos paradą Meksikoje ar moliūgų raižymą po vandeniu, bet ir paslaptingą, šiurpiomis istorijomis garsėjančią Drakulos pilį. Pavyzdžiui, lietuviams lapkričio 1-oji – rimtimi pažymėta Visų šventųjų diena, o meksikiečiams tai – Amžinojo gyvenimo šventė. Ir kuo daugiau spalvų bei triukšmo, tuo geriau.

Kaunietis floristas turguje sukūrė rekordinę Helovino eglę. Jai prireikė daugiau kaip trijų tonų moliūgų. Vieni kauniečiai ja grožisi, o kiti – skuba prie daržovių lentynų pirkti moliūgų. Šios rudeninės daržovės dabar itin paklausios ir, pasak specialistų, labai naudingos. Floristas Modestas Vasiliauskas kabina dar vieną moliūgą ant rekordinės helovininės eglės.

Artėjant Helovinui – šiurpiausiai metų nakčiai – restoranai neriasi iš kailio kaip priblokšti klientus. Restoranų šefai specialiai šiam metui ruošia net ypatingus meniu – vienur liepsnoja patiekalai, kitur įprasti užkandžiai gardinami vabzdžiais.  Restorano šefo rankose ugnis – apibarstytą cukrumi krembriule pačirškinti, kad karamelizuotųsi. O tada ant deserto jau keliauja moliūgo sėklos ir šiurpinantis pagardas.

Savaitgalį Švėkšnos miestelis plyšo per siūles. Iš visos Lietuvos dešimtys tūkstančių žmonių suvažiavo pasigrožėti išraižytais bei išskaptuotais moliūgais. Miestelyje vyko jubiliejinė dešimtoji moliūgų šventė. Tokio svečių skaičiaus nedidelis Švėkšnos miestelis jau nebepamena kada matė. Vykstanti tradicinė moliūgų šventė sutraukė dešimtis tūkstančių lankytojų. Automobilių eilės į miestelį nusidriekė po 6 kilometrus, spūstyse žmonės laukė ir po pusantros valandos.

Trečiadienį pristatyta Lietuvos sostinės kalėdinė reklama užsieniui, kurioje muzikaliai pokštaujama apie tai, jog užsieniečiai dažnai nežino, kur yra Vilnius. „Kalėdinis Vilnius – nuostabus, kur bebūtų“, teigiama šmaikščioje reklamoje, kviečiančioje daugiau sužinoti apie miestą, rašoma pranešime spaudai. Reklamos tikslas – didinti Vilniaus žinomumą tikslinėse užsienio rinkose.

Profesorius Vytautas Landsbergis šiandien švenčia 89-ąjį gimtadienį ir jį nustebino netikėta staigmena – koncertas po jo namų langais bei prezidento Valdo Adamkaus skambutis. Profesorius sako, kad dėmesys jam malonus ir nuotakos negadina, bet savo gimtadienio nesureikšmina. Jaunųjų konservatorių lyga ir Artūro Noviko vadovaujama vaikų grupė „Jazz Land“ sveikina profesorių 89-ojo gimtadienio proga po jo namų langais. Jaunųjų konservatorių lyga profesoriui dovanojo ne tik dainas.

Spalio 15 dieną krepšininko Domanto Sabonio žmona Shashana Sabonis atšventė savo 29-ąjį gimtadienį. Šia proga krepšininkas skyrė žmonai jautrius žodžius ir pasidalijo mielomis judviejų gyvenimo akimirkomis. „Dar vieni metai su mano geriausia drauge! Su gimtadieniu. Myliu tave, mažute“, – rašė jis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad rugpjūčio mėnesį krepšininkas Domantas Sabonis vedė savo mylimąją amerikietę Shashana Rosen.

Vienas smagiausių dalykų kiekvienose vestuvėse – vestuvinio torto ekstravagancija. Tačiau vienai „TikTok“ naudotojai šis vestuvių epizodas virto košmaru, kai ji pasidalino siaubingo vestuvinio torto nuotrauka. Moteris kepyklėlėje užsisakė triaukštį tortą su gėlėmis, tačiau sako, kad tai virto visiška tragedija. Apie 340 000 vaizdo įrašą peržiūrėjusių žmonių pamatė nuostabaus torto su baltomis gėlėmis, žaliais lapeliai ir juodomis detalėmis nuotrauką.

Auginant vaikus tėvams kyla pačių įvairiausių emocijų – viena neseniai mama tapusi moteris pasakoja, kaip buvo įskaudinta, kai į jos kūdikio pasitikimo šventę niekas neatėjo – kvietimą pamiršo net jos pačios mama.  Jauna mama pasakoja, kaip visą vakarą praverkė, kai jos suorganizuotoje kūdikio pasitikimo šventėje niekas taip ir nepasirodė.

Kelkimės į pakaunę, kur įsisiūbuoja šiurpinančios pramogos. Ten atidarytas Helovyno parkas, kuriame bauginantys įspūdžiai ir mažiems, ir dideliems. Adrenalino ištroškę tautiečiai į jį traukia šimtais.  Pakaunėje Sergeičikuose aidintys klyksmai reiškia viena – jau šėlsta ir visus gąsdina šmėklos, vaiduokliai, zombiai ir kiti Helovyno baisuokliai. Atidarytas siaubo parkas.

Šiandien – pasaulinė gyvūnų diena. Šia proga augintinių mylėtojai dieną buvo kviečiami į renginį „Auginu atsakingai“, kurio metu veterinarijos gydytojai nemokamai nuo pasiutligės skiepijo naminius gyvūnus – šunį, katę ar šešką. Šventėje taip pat buvo galimybė paženklinti savo augintinį. Apie tai – reportaže. Miauksintis škotų nulėpausis Pilkis ką tik buvo paženklintas ir įtrauktas į gyvūnų augintinių registrą.

Rugsėjo 29 diena senovėje lietuviams buvo itin svarbi – tai Švento Mykolo diena, dar vadinama ir Vėjų diena. Anksčiau buvo sakoma, jog šią dieną „atbėgantis“ vėjas pranašauja, kokia bus žiema, o taip pat simbolizuoja ir svarbiausių žemės ūkio darbų pabaigą. Etnologas profesorius Libertas Klimka pabrėžia, jog kaime Šv. Mykolo diena buvo labai sureikšminta, o ir vardas Mykolas – vienas populiariausių Lietuvoje.

Šiandien – rudens lygiadienis. Prasideda tikrasis ruduo – dienos ir nakties trukmė susilygina ir nuo šiol dienos vis trumpės iki pat Kalėdų. Nors dauguma šią žinią sutinka niūriai, etnologai skatina švęsti rudens lygiadienį. Sostinės Neries pakrantėje susirinkę moksleiviai ruošiasi šventei – iš žvakių dėlioja ir puošia Vilnių senoviniais raštais ir figūromis. Taip jie, vilniečiai ir sostinės svečiai, pasitinka rudens lygiadienį.

Šiandien, rugsėjo 18 dieną, gimtadienį švenčia „TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Moteris neatskleidžia, kokį skaičių žvakučių degs ant torto – šypsodamasi sako, kad skaičiai visai nesvarbūs, o širdyje jaučiasi bent 20-čia metų jaunesnė. Naujienų portalui tv3.lt R. Filejeva papasakojo, kaip planuoja paminėti gimimo dieną bei išdavė, ko linki sau tokia gražia proga.

„Krikštynose esu dalyvavusi ne kartą. Tačiau tokio įžūlumo, kokį man neseniai pateikė mano draugė dar neteko matyti“, – savo laišką pradeda naujienų portalui tv3.lt parašiusi skaitytoja Mingailė. Prieš savaitę gavau pakvietimą į savo draugės sūnaus krikštynas. Šiek tiek nustebino pats faktas, kad su ja per visą pandemiją net nebuvome susitikusios, tačiau pagalvojau, kad ji tikriausiai vis dar vertina mūsų draugystę.

Ispanijoje – ne paties gražiausio, o paties bjauriausio pomidoro rinkimai. Išties neįprastos varžytuvės ir nekasdienis vaizdas – Navaros regiono pomidorų augintojai jau 14-tus metus iš eilės grožisi, bjaurisi ir ragauja tikrus daržų baisuoklius.  Ir vienas baisus, ir kitas lyg iš siaubo filmo. Ispanai didžiuodamiesi demonstruoja savo išties išskirtines šio sezono daržoves. Tikras daržo baisuoklių šou vyksta šiaurės rytų Ispanijoje, Tudeloje.

Pirmoji mokslo metų diena tradiciškai neatsiejama nuo gėlių, skirtų pasveikinti mokytojus. Nors dažnai švenčių progomis pirmenybė teikiama rožėms ar tulpėms, Rugsėjo 1-ąją kardeliai tampa pirmuoju pirkėjų pasirinkimu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad gėlių pardavimai šiomis dienomis išauga net daugiau kaip 30 kartų. „Perkamiausios gėlės Rugsėjo 1-osios šventei išlieka kardeliai.

Šiemet rugsėjo 1-ajai gėlėmis moksleivių tėvai rūpinasi skirtingai – vieni užsisako iš anksto, kiti laukia paskutinės minutės, nes nėra tikri, ar šventė įvyks, sako gėlių pardavėjai. Anot prekybininkų populiariausia šventės gėlė – kardelis. O jo kaina skirtingose prekybos vietose svyruoja nuo keliasdešimties centų iki kelių eurų. Kitų, taip pat mėgstamų, rudens gėlių žiedų kainos Vilniuje ir Kaune šiemet taip pat kai kur skirtingos.

Jau eina paskutinės vasaros dienos, o orai vis dažniau primena, kad jau artėja ruduo. Rugpjūčio 24 dieną minima gandrų, ant sparnų parsinešančių pavasarį ir išsinešančių vasarą, išskridimo diena. Šalį pasiekus krikščionybei, ši diena taip pat pradėta vadinti Šv. Baltramiejaus diena. Žmonės jau pastebi išskrendančius gandrus – kai kurie nelaukia rugpjūčio 24-osios ir į ilgą kelionę iškeliauja anksčiau.

Paskutinių vasaros savaičių į Palangą atvykę palydėti poilsiautojai grožėjosi šalia Palangos tilto naujai išdygusiomis beveik šešių su puse metrų aukščio įspūdingomis Žolinės supynėmis. Pirmiausiai jas išbandžiusi jauna įsimylėjelių pora iš Kauno teigė, kad Lietuvoje nėra tokių matę. „Esame keliautojai, aplankėm nemažai Azijos šalių, kurių pakrantėse pilna įvairiausių sūpynių iš medžio. Jos tampa populiariais socialinių tinklų nuotraukų objektais.

Rugpjūčio 15 dieną Lietuvoje švenčiama Žolinė, kuri pažymi vasaros ir rudens sandūrą bei augimo pabaigą. Anksčiau šią dieną protėviai garbino deivę Žemyną, o vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, ši šventė sutapo su Šv. Mergelės Marijos ėmimo dangun švente. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologė Eglė Valentė, ši diena protėviams buvo itin svarbi – skintos gėlės, rinkti žolynai, be to, ir derlius jau nuimtas, o už jį reikėjo padėkoti Žemynai.

Pandemija keitė krikštynų madą: šventės persikėlė į namus, į pobūvį kviečiama mažiau svečių. Nepaisant to, lietuviai linkę krikštynoms išleisti gana apvalią sumą – kainos prasideda nuo poros tūkstančių. Specialistės patarė, kaip tinkamai pasirengti krikštynoms, o dvasininkas atskleidė, pagal kokius kriterijus pasirinkti krikštatėvius. Pasirodo, lietuviai vis dažniau krikštija vyresnio amžiaus vaikučius. Kartais net ne po vieną, o po dvi ar tris atžalas vienu sykiu.

Žinoma laidų ir renginių vedėja, dainų autorė, atlikėja Donalda Meiželytė šiandien gyvena kitaip nei seniau. 46-erių moteris ypač daug dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui. Rugpjūčio 7-ąją žymi moteris švenčia savo gimtadienį. Seniai televizijos ekranuose matyta Donalda pasakojo, kad dabar gyvena patį gražiausią laikotarpį.

Meksiko miesto aikštę drebina tradiciniai actekų šokiai. Senoviniais actekų galvos apdangalais, puoštais spalvotomis plunksnomis, ir drabužiais pasipuošę gyventojai mini buvusios actekų sostinės Tenočtitlano 696-ąsias įkūrimo metines.  „Švenčiame miesto įkūrimo metines pagal senovinius papračius. Per naktį dainuojame ir aukojame gėles. Dienos metu šokame – taip aukojame prakaitą ir nuovargį miesto įkūrėjams.

Dainininkės Irūnos Puzaraitės-Čepononienės sūnui Torui liepos keturioliktąją sukako ketveri metai. Šia proga mama sūnui surengė nepamirštamą gimtadienio šventę superherojų tematika.  Šventės akimirkomis Irūna dalijosi savo socialiniuose tinkluose. „Vaikų gimtadieniai – man pačios svarbiausios ir reikšmingiausios šventės! Tik gaila, kad labai greitai pasibaigia. Lieka tik pilnas telefonas nuotraukų ir gražiausių prisiminimų“, – šalia gausybės nuotraukų rašė moteris.

Klaipėdoje tęsiasi Jūros šventė. Tiek pirmos dienos vakare, tiek šeštadienį netrūksta incidentų. Per vakarykštį koncertą girti asmenys kabinėjosi prie policijos pareigūnų. Šiandien girtas motociklininkas pradėjo važinėtis po sausakimšą mugę. O viską vainikavo be kaukių atžygiavusi antivakserių kolona, kuri apsupo Raudonojo kryžiaus palapinę ir čia dirbantiems žmonėms sukėlė daug baimės. Taip tūkstantinė bekaukė minia skanduoja grupei „The Roop“. Ši koncertuoja penktadienio Jūros šventės vakarą.

Klaipėdoje startavo 62 Jūros šventė. Kaip dauguma specialistų ir prognozavo – žmonių uostamiestyje – marios. Medikai griebiasi už galvų, mat net dalis maistu prekiaujančių verslininkų darbuojasi be kaukių ar pirštinių. Kaukes dėvi ir vos vienas kitas praeivis. O Klaipėda pagal susirgimų koronavirusu skaičių šalyje vis dar pirmoje vietoje.   Tradicine eisena Klaipėdoje prasidėjo 62-oji Jūros šventė. Žmonių uostamiestyje daugybė.

Bolivijoje La Paso ir El Alto miestų gatvės – pilnos džiaugsmo ir šventiškai nusiteikusių žmonių. Tradiciniais šokiais ir ryškiaspalviais apdarais boliviečiai pagerbia Karmelio mergelę – šis vardas suteiktas Švenčiausiajai Mergelei Marijai, mat ji yra karmelitų ordino globėja. Būtent Karmelio kalno Šventojoje Žemėje XII amžiaus pabaigoje ir XIII amžiaus pradžioje gyveno pirmieji karmelitai.

Prancūzija naktį šventė. Fejerverkų pliūpsniai sveikino Bastilijos dienos proga. Įspūdingas šou Paryžiuje skandino Eifelio bokštą spalvų jūroje. Kasmet triukšmingai šią istorinę šaliai dieną minintys prancūzai drioksteli ir šiemet – pandemijos nualintai šaliai toks pirotechnikos šou yra lyg gaivus oro gūsis. Reginio, be abejo, nepraleidžia galybė paryžiečių ir džiaugiasi galimybe išvysti tokį griausmingą fejerverkų pasirodymą.

Vilniaus laukia daugiau įspūdingų lazerių ir šviesų pasirodymų. Sostinės Taryba ką tik priėmė rezoliuciją, kuria miestas įsipareigojo jau šiemet miesto šventėms bei svarbioms progoms, o ypač Naujiesiems metams, kurti alternatyvą fejerverkams. „Kviečiam ir pačius vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas prisidėti – atsisakyti pavojų keliančių ir taršą didinančių fejerverkų švenčių metu, vietoje jų rinktis kitus, nepavojingus būdus švęsti ypatingas progas.

Nuo įspūdingų fejerverkų iki persivalgymo varžybų, taip amerikiečiai minėjo 245-ąją Nepriklausomybės dieną. Įspūdingą priėmimą Baltuosiuose rūmuose surengė prezidentas Joe Bidenas, kuris pabrėžė, kad pandemija dar nenugalėta ir paragino amerikiečius skiepytis toliau nuo koronaviruso. Vašingtono padangę Nepriklausomybės dienos proga drebina įspūdingi fejerverkai. Nacionalinėje alėjoje 17-os minučių fejerverkų fiestą stebi minia žmonių.

Lietuvos operos dainininko bei politiko Vytauto Juozapaičio bei Eglės Juozapaitienės dukra Ieva Barbora šiandien švenčia gimimo dieną. Kalbėdama apie šventę,  mergina atviravo, jog nuo pat mažens jai ši diena būna ypatinga. Ieva ne tik sulaukia daugybės dėmėsio, tačiau nepamiršta pasveikinti ir savo tėvelių. Naujienų portalui tv3.lt Ieva Barboba Juozapaitytė atvirai prabilo apie gimimo dieną, prabėgusius metus bei ateities planus.

Joninių išvakarėse pynėjai kibo į darbą. Į turgų varduvininkams gėlių ir vainikų ieškoti traukiantys pirkėjai kaip ir kasmet turi iš ko pasirinkti. Nuo tradicinių ąžuolų vainikų iki pintų skrybėlių iš liepų žiedų ar klevų lapų. Kai kas ąžuolinius vainikus pynė pernakt. Panevėžio turguje už prekystalių verda tikras pynėjų darbas. Vieną prie kitos kruopščiai rišamos ąžuolų šakelės netrukus virs tradiciniu galvos ar kaklo papuošalu. Vainikai Jonams ir Janinoms šiuo metu ieškomiausia prekė.

Daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardus turinčių žmonių kasmet siautulingai švenčia savo vardo dieną. O Joninių išvakarėse specialistai skaičiuoja, kad Lietuvoje vėl ėmė daugėti Jonų. Tiesa, iki praėjusio šimtmečio rekordų, kai per metus preliminariai daugiau nei tūkstantis mažylių gaudavo Jono ar Janinos vardą, dar toli, bet norinčiųjų vaiką šaukti Jono vardu – jau šimtai. Bet štai Janina savo naujagimę per metus pavadina tik viena kita šeima.

Visoje Laisvės alėjoje sutatyti stalai ir mažos scenos – taip šiemet Kaunas kvietė švęsti Kiemų šventę. Į Laisvės alėja suplūdę kauniečiai džiaugėsi, kad renginiai pamažu vėl sugrįžta.  Kiemų šventė dėl vis dar galiojančio karantino kiek kitokia, bet tradiciškai pilna muzikos ir žmonių šurmulio. Šiemet simboliškai pakieminėti Laisvės alėjoje kviečia įvairiausios Kauno kultūros įstaigos ir bendruomenės.

Lietuva mini Tėvo dieną. Vaikai, anūkai, žmonos skuba sveikinti savo tėčius bei vyrus. Šeimos džiaugiasi švelnėjančiu karantinu, tėvo dieną sutinka būryje giminių, nevengia kelionių. Į Konarskio gėlių turgelį nuo ankstyvo ryto renkasi vilnietės mamos su savo atžalomis, renka pačias gražiausias gėles tėčiams. „Tėčiui vis tiek atkreipiam dėmesį, kokios tos gėlės galėtų būti, gal labiau tokios vyriškos, bet tiktų ir moteriai“, – pasakoja pašnekovė. „Nesinori rožių, nes jau nusibodusios yra.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį  pasveikino Švediją nacionalinės šventės proga. Pasak G. Nausėdos, Lietuvą ir Švediją sieja turtinga bendra praeitis ir istorinės asmenybės, turėję svarbų vaidmenį tiek kuriant mūsų valstybes, tiek plėtojant sėkmingus dvišalius santykius. Šiandien Šiaurės ir Baltijos šalių glaudus dialogas regioniniu lygiu yra sektinas pavyzdys kitiems pasaulio regionams.

Į savo trisdešimtojo gimtadienio šventę svečius pakvietusi SEO specialistė, vadybininkė Agnė Juškienė, baleto primarijaus Nerijaus Juškos žmona, iki paskutinės minutės pati rūpinosi kiekviena iškilmių detale. Žinoma, sukaktuvininkė turėjo ir ne vieną pagalbininką bei, kad ir kaip stengėsi kontroliuoti visą šventės eigą, staigmenų jai pateikė tiek sutuoktinis, tiek draugai. „Gimtadienis – man džiugi ir labai laukiama šventė.

Du žmonės skemadienio vakarą žuvo netoli Šalčininkų, kai gamtoje girtaujanti kompanija sumanė pasiplaukioti valtimi po tvenkinį. Valčiai apvirtus nuskendo vienas ja plaukęs 32-iejų vyriškis, ir jį gelbėti nuo kranto puolęs 50-metis tą dieną šventęs savo apvalų jubiliejų. Likę du vakaronės dalyviai išsigelbėjo. Nelaimė įvyko Šalčininkų rajone, Matuizų kaime. Ugniagesiai gelbėtojai gavo iškvietimą, kad įvykus nelaimei 30 metrų nuo kranto apsivertė medinė valtis, kuria plaukė keturi vyrai.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki birželio pabaigos. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, galbūt paskutinį kartą. Nuo kito antradienio valdžia leidžia atidaryti naktinius klubus, barams, kavinėms restoranams leidžia dirbti iki vidurnakčio, renginiuose patalpose su galimybių pasu bus galima rinktis tūkstančiams žmonių. Anot verslo, gyventojai nesnaudžia, skuba planuoti savo vasarą, rezervuojasi sodybas, viešbučius šventėms ir renginiams.

Atšilus orams ir artėjant vasarai, prasideda švenčių metas. Viena įsimintiniausių vaikų švenčių – krikštynos, o daugeliui kyla klausimų, ką apsirengti ir kokią dovaną išrinkti, kad neprašauti pro šalį. „PlanuokPati“ internetinės svetainės įkūrėja Jurgita Majauskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kaip pasiruošti krikštynoms, ką padovanoti bei kaip pasidalinti darbus, ruošiantis gražiai šventei. Planuojantieji savo atžalų krikštynas žino, kokios šventės nori, tad problemų kilti neturėtų.

Visoje Lietuvoje abiturientams šiuo metu skamba simbolinis paskutinis skambutis. Deja, dėl karantino suvaržymų ir baimės užsikrėsti prieš pat egzaminus daugelis mokyklų atsisako švęsti visai. Tačiau ne visiems dvyliktokams varpeliai skamba virtualiai. Štai Panevėžyje kelios gimnazijos pakvietė abiturientus ne į šventę per nuotolį, o gyvai. Kai kurie atviri – po oficialios šventinės dalies net ir per karantiną bursis švęsti dar su draugais.

Meghan Markle surengtame pirmojo kūdikio sutiktuvių vakarėlyje dalyvavo gausybė įžymybių, tarp jų Serena Williams ir Amal Clooney, tačiau pranešama, kad karališkieji rūmai jau tada neliko patenkinti.

Artėjanti vasara neabejotinai taps mergvakarių laiku. Visos nuotakos svajoja apie nepamirštamą mergvakarį geriausių draugių apsuptyje. Kaip pasakoja vestuvių planuotoja Justina Matulevičienė, vienas geriausių būdų surengti nepamirštamą šventę – mergvakaris gamtoje. Piknikas gali atrodyti labai skirtingai – svarbiausia pasitelkti fantaziją ir atlikti namų darbus, rašoma pranešime spaudai.

Primarijui Nerijui Juškai ir jo žmonai Agnei šis savaitgalis ypatingas – pora mini ir ketvirtąsias vedybų metines, ir Mamos dieną. Tam, kad dviguba šventė būtų kuo ypatingesnė, sutuoktiniai, kartu su brangiausiais sau žmonėmis, nusprendė pasilepinti švelnėjančio karantino privalumais bei pastarąsias dienas leidžia Birštone, rašo pranešime spaudai.

Vestuvėms besiruošianti moteris buvo sukritikuota už svečiams išsiųstas žvėriškas taisykles, kurių tarpe – „prilaikykite arklius su alkoholiu“ ir „jokių baltų drabužių“. Būsima nuotaka internete išpeikta už „absurdišką“ reikalavimų sąrašą vestuvių svečiams.

Jeigu prieš kelis amžius iš paukščio skrydžio būtume pažvelgę į šias krikščionims šventas vietas, turbūt nebūtume pastebėję didelių skirtumų, lyginant su šiandiena. Trapi žmonija, seni vienuolynai, pastatyti uolų plyšiuose, mažytės žvejų valtys Galilėjaus jūroje ir dykumos, besidriekiančios miestų pakraščiuose. Po šį kraštovaizdį išsibarsčiusiuose mūriniuose paminkluose išrašyta krikščionims šventa Biblinė istorija bei Jėzaus palikimas, šimtmečiais atitolę nuo moderniosios politkos intrigų.