Tiesa, iki praėjusio šimtmečio rekordų, kai per metus preliminariai daugiau nei tūkstantis mažylių gaudavo Jono ar Janinos vardą, dar toli, bet norinčiųjų vaiką šaukti Jono vardu – jau šimtai. Bet štai Janina savo naujagimę per metus pavadina tik viena kita šeima.
Vilnietis Jonas kaip tik vienas iš tų laimingųjų, kurie praėjusio šimtmečio viduryje gavo tuomet itin populiarų Jono vardą. „Senelis Jonas buvo. Tai buvo vardas parinktas pagal senelį“, – sako jis.
Tiesa, daugiau šios tradicijos vadinti naujagimius Jonais jų šeima nesilaikė.
„Na jau ne, dabar jau vaikai šiuolaikiniai, jau jie renkasi visokius Robertus, ir taip toliau“, – teigia Jonas.
Štai todėl pasiekus pirmą pasitaikiusią sodo bendriją Vilniuje, bandymas rasti Jonų ar Janinų prilygsta paparčio žiedo paieškai.
„Aš iš viso Joana. – Tai jūs irgi prie Jonų būsite? – Ne ne, čia ne Jonas. Joana Renė aš turiu išvis du vardus“, – teigia vilnietė Joana Renė.
Ir paaiškina moteris, tik gavusi mokyklos baigimo dokumentus sužinojo, kad yra ne Rima, kaip buvo visada vadinta, o Joana.
„Mane mama vadino Rima. O Joana krikšto tėvai padarė, žinot, kaip buvo krikšto tėvai anksčiau. Eidavo į bažnytėlę, užregistruodavo, nebūdavo, kaip dabar metrikacijos biure“, – tęsia pašnekovė.
Bet Registrų centro atstovai paskaičiavo, šiandien Lietuvoje trankiai savo vardines švenčia daugiau nei dvidešimt septyni tūkstančiai Jonų. Vainikus jiems ir sau smagiai pina dvidešimt vienas su puse tūkstančio Janinų. Specialistai pastebi, kad populiariausias Jono vardas buvęs praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje.
„Buvo metai berods 1940-ieji, kai buvo įregistruota daugiau, kaip pusantro tūkstančio Jonų, Janinų tais pačiais metais vėlgi buvo perkopę šiek tiek daugiau nei tūkstantį“, – pasakoja Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Sovietmečius Jonų ėmė mažėti. Ir tik atgavus nepriklausomybę, Jonų ir Janinų kasmet vis daugiau. Kasmet juo pavadinama po kelis šimtus berniukų. Neatsispyrė šiai madai savo sūnaus Jonu pavadinti ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
„Sutapo taip, kad vadovaujant savivaldybei, turint sūnų, pirmą sūnų, naujagimį, su žmona tikrai nebuvo jokių ginčų, ir bendru sutarimu“, – atskleidžia jis.
Tiesa, Jonų sostinėje Jonavoje, šiuo vardu pavadintų žmonių gatvėje sutikti ne taip ir paprasta. Nei tarp vyresnių, nei tarp jaunimo. Jonais čia pavadinami vos keli per metus gimę berniukai. Janinos nėra nė vienos.
„Ne dabar madingi kitokie vardai. Sakyčiau nepopuliarus. Galiu pasakyt Ingute, Vardą? – Taip. – Noelis. – O pasirinkime Jonas buvo? – nebuvo tikrai“, – sako gatvėje sutikti žmonės.
Ir ne tik Jonavoje, bet ir kituose miestuose sunkiau nei Joną surasti Janiną. Šis vardas, pasak specialistų, tampa retenybe. „Per pastaruosius penkerius metus turime po vieną kitą vardą mergaitėm kurios gimusios, skirtingai nuo Jonų“, – teigia M. Samkus. Mintį paremia ir tyrinėtojai.
„Janina savo kilme yra susijusi su Jonu, bet tai yra ganėtinai naujas vardas. Tai atėjęs į Lietuvą iš Lenkijos. Padarytas iš lenkų kalbos, ir tą Janiną mes esame perėmę į savo kalbą. Tai Janina tapo šiuo metu nemadingas, turime kitų variantų – turime Jonę, turime Joaną“, – aiškina vardų tyrinėtoja Daiva Sinkevičiūtė.
Na, o jeigu jau netinka nei Janina, ar Jonė, dar galima prisiminti pasak specialistų, kiek pagoniškesnį Rasos vardą. Šiuo metu mūsų šalyje gyvena apie devyniolika tūkstančių šio vardo savininkių. Pelnytai galinčių ieškoti paparčio žiedo su Jonais, Janinomis ir Jonėmis.
