šventė

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, draudžiama įsigyti alkoholio. Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymu, Lietuvoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, išskyrus viešojo maitinimo įmones. Tai reiškia, kad parduotuvėse alkoholio rugsėjo 1-ąją įsigyti negalima. Tačiau kavinėse, restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose alkoholio parduoti įstatymas nedraudžia.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Lietuvoje švenčiama Žolinė. Gyventojai nuo ankstaus ryto sugužėjo į bažnyčias ir iš ten išėjo jau su pašventintomis žolelėmis.  „Čia yra „flioksas,“ čia yra „čižma“, čia „rudbėkė“. O čia mėta“, – vardija viena žolelėmis prekiaujanti moteris. Vilnietė Bronė Žolinių rytą prie bažnyčios už dyka dalija skintus pievų augalus, gėles, kad kiekvienas mišių dalyvis bažnyčioje pasirodytų su progine puokšte rankose.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Žolinė, arba kitaip Šv. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Kunigas Ričardas Doveika naujienų portalui tv3.lt sako, kad Žolinės šventė yra labai svarbi kiekvienam tikinčiajam, nes ji simbolizuoja viltį, žmogiškumą ir gyvenimą.

Gražiausios asmeninės šventės dažniausiai neįsivaizduojamos be širdį virpinančių ar gerą nuotaiką užtikrinančių dainų. Jas jau kelerius metus vestuvių ir krikštynų progomis kitiems dovanoja 22-ejų vilkaviškietė Gabija Kardauskaitė. Merginos tembrą ne vienas lygina su angelo balsu, o norintys jį išgirsti savo šventėje jos pasirodymą skuba užsakyti net metams į priekį.

Vestuvių organizatoriai trina rankomis: vasarą darbų tiek, kad vos spėja suktis. Tačiau neretai šventės organizavimą apsunkina „nuotakos siaubūnės“, kurių norai stebina ir visko mačiusius. Vestuvių planuotojos Živilės teigimu, šiais laikais vestuvių planuotojams pavyksta įgyvendinti beveik visus norus. „Jeigu jaunieji norėtų, tai vasarą pastatytume ir ledo čiuožyklą, kad galėtų pačiuožinėti ar stebėti spektaklį ant ledo“, – šypsosi Živilė.

Kuriozas Jurbarko rajone: patrankos šūvis, nuaidėjęs Valstybės dieną Raudonės pilies kieme, sulaukė policijos ir ginklų ekspertų dėmesio, pradėtas tyrimas ir gresia net kalėjimas. Dabar miestelio seniūnas priverstas įrodinėti, kad vietinių meistrų gaminta patranka nėra ginklas, o tik pilies puošmena. Šūvis, driokstelėjęs Raudonės pilies kieme dar liepos šeštąją, minint Valstybės dieną, sulaukė gausybės pasigėrėjimo šūksnių ir plojimų.

Vasara – vestuvių metas, tačiau šiemet šis sezonas buvo gerokai pakoreguotas visiems baimę kėlusio koronaviruso. Nemaža dalis būsimų jaunavedžių vestuves nukėlė į kitus metus. Visgi vestuvių planuotoja tikina, kad verslui didelės įtakos tai nepadarė. Jau įpusėjus karantinui socialiniuose tinkluose buvo galima aptikti ne vieną sunerimusių būsimų nuotakų diskusiją apie tai, ar vasarą planuojamos vestuvės bus nukeliamos, ar ne.

Klaipėdoje antroji Jūros šventės diena. Skirtingai nei vakar, šiandien nelyja, šviečia saulė, tad žmonių kur kas daugiau. Nors renginio organizatoriai džiaugiasi, kad šventės dalyviai sąmonIngi ir nesibūriuoja, vis dėlto to išvengti nepavyksta. O štai policininkai patenkinti, kad šiais metais švęsti gali ir jie – pareigūnai neužfiksavo jokių muštynių ar bėdas keliančių girtuoklių. Pasak policijos atstovės, džiaugtis pareigūnams priežasčių yra ne viena.

Klaipėdoje prasideda 61-oji Jūros šventė. Šventę šįkart kiek drumsčia lietus, kur kas mažiau žmonių nei pernai ir koronaviruso grėsmė. Visuomenės sveikatos specialistai siūlė iš viso šiemet šventės neorganizuoti, tačiau renginys vyksta. Šventės svečiai sako užsikrėsti nebijantys, o štai prekybininkams kaukes dėvėti privalu. Prasideda 61-oji Jūros šventė. Tiesa, šiemet dėl koronaviruso grėsmės šventė kitokia nei įprasta.

Ketvirtadienį ministras pirmininkas šventė jubiliejinį gimtadienį – Sauliui Skverneliui sukako penkiasdešimt. Gimimo dieną kartu su šeima Vyriausybės vadovas pasitiko Palangoje, jį pasveikino ir kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus. Premjero kasmetės vasaros atostogos prasidėjo liepos 20 d. ir truks iki rugpjūčio 7 d. Nuo liepos 20 d. iki liepos 26 d. premjerą pavaduoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) penktadienį paskelbė naujausius duomenis apie koronavirusu užsikrėtusiųjų žmonių maršrutus. Paaiškėjo, kad asmenys, kuriems vėliau buvo nustatyta infekcija lankėsi įvairiose viešose vietose: važiavo traukiniais, lankėsi baruose, diplomų įteikimo šventėje. Praktiškai visi atvejai fiksuoti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Asmenys, kurie įtaria turėję kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis raginami kreiptis į NVSC specialistus.

Šį ketvirtadienio vakarą kviestiniai svečiai rinkosi į Rasos Barauskaitės organizuojamą vakarėlį. Išskirtinės šventės tema – „Eurovizija“. Šiame renginyje buvo galima sutikti ne vieną žinomą žmogų, tačiau daugiausiai fotografų blyksčių sulaukė atlikėjas Petras Daunys bei šventės organizatorė. Jiedu meiliai pozavo priešais objektyvą bei nuo jų veidų nedingo šypsenos.

Vietoj įprastų vestuvių – penkias dienas trunkantis festivalis. Vietoj baltos nėriniais puoštos suknelės ir juodo smokingo – lininiai drabužiai. Vietoj nuo įmantriausių patiekalų lūžtančių stalų – jaukus kampelis su augalinės kilmės maistu. Tokia buvo vilniečių Gintarės ir Mantauto Klimų vestuvių šventė – tvarus Klimukų vestuvių festivalis, vainikavęs aštuonerius draugystės metus ir atspindėjęs jų gyvenimo būdą.

Birželio 25-ąją ypatingą dieną mini garsi TV laidų vedėja, savo šypsena ir juoku užauginusi ne vieną vaiką. „Tele Bim-Bam“ vedėja Neringa Čereškevičienė šiandien švenčia 54-iąjį gimtadienį. Daugelis turbūt prisimena ir šiandien dar gali sudainuoti Neringos dainuotas dainas. Būtent su ja užaugo didelė dalis vaikų, kurie jau šiandien patys yra sukūrę savo šeimas. Moteris prisipažino, kad šiemet gimtadienį minės visai kitaip. „Gimtadienis tokia šventė, kurią dar norisi švęsti.

Dėl su koronaviruso pandemija susijusių ribojimų šiemet dalis tradicinių Joninių švenčių atidėtos kitiems metams, o kitos rengiamos laikantis saugumo rekomendacijų. Kaip pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, daugelio saugomų teritorijų direkcijos kasmet rengdavo tradicines vasaros saulėgrįžos šventes. Tačiau šiais metais daug kur jos atidėtos kitiems metams.

Birželio 24-ąją minime Joninių dieną, dar kitaip vadinamą Rasų švente. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius papročius ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Moteris patikina, kad jeigu vakar naktį nespėjote atlikti visų senovinių papročių, juos atlikti galite bet kurį vakarą iki pat birželio 29-osios. Na, o šiandien reikėtų nepamiršti dar kartą susikurti laužo ir pajusti bendrą ryšį su visa savo šeima.

Šį vakarą pasitinkame pačią magiškiausią metų naktį – Joninių naktį, kai net patys mažiausi gamtos reiškiniai ima ir įgauna stebuklingą pavidalą. Apie pačias seniausias Joninių tradicijas, pagrindinius ritualus ir jų reikšmę pasakoja etnologė Eglė Valentė. Kasmet birželio 22–24 dienomis Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Ši trumpiausia naktis nuo seno yra sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga.

Koronaviruso pandemija šiemet sutrukdė druidams, pagonims ir pramogautojams atšvęsti vasaros saulėgrįžą Stounhendže.   Paprastai ilgiausią Šiaurės pusrutulio metų dieną prie šio neolito paminklo Anglijos pietvakariuose susirenka tūkstančiai žmonių, tačiau šiuo metu dėl COVID-19 infekcijos plitimo pavojaus masiniai renginiai Didžiojoje Britanijoje yra draudžiami.

Dainininkas Deividas Norvilas-Deivis šiandien švenčia 39-ąjį savo gimtadienį, ir nors didelių planų šiai dienai neruošė, dar prieš šventę kalbintas vyras juokėsi, kad tų, kurie atvyks pasveikinti, namo tikrai neišprašys.  Pasirodo, kad karantiną iškęsti atlikėjui tapo nemenku iššūkiu, o atidėti darbai, tikėtina, negrįš ir šią vasarą. 39-ąjį gimtadienį švenčiantis Deivis teigė, kad didelės puotos kelti – nepaisant to, kad karantinas jau beveik baigėsi – vis dėlto neketina.

Nors visą pavasarį gėlių verslą kaustęs karantinas augintojams kėlė nemenką rūpestį ir baimę prarasti viską, prasidėjusi kalendorinė vasara pagaliau pripildė turgus būrius gėlių ir kitokių augalų išsiilgusių pirkėjų. Įdomiausia, kad pasipuošti vienu ar kitu žydinčiu vazonu šiemet sukrutę tėčiai ypatingos dienos proga negailėjo išleisti sau ne vieną dešimtinę eurų. Į gėlėmis nuklotus prekystalius išties šiomis dienomis dairosi daugiau vyrų.

Birželio 1-oji – ne tik vaikų gynimo diena. Tai ir antroji diena, kadaise buvusios didelės, trijų dienų šventės – Sekminių. Tarpukario Lietuvoje šiai šventei buvo įteisintos dvi nedarbo dienos. Kas tai per šventė ir kodėl ji laikyta netgi stebuklinga? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

Tiek krikščionys, tiek pagonys švenčia septintą savaitę po Velykų. Ši šventė dabar geriau žinoma Sekmìnių vardu.  Krikščionybėje – tai Šventosios Dvasios nužengimo į žemę Sekminių dieną šventė, o pagonys jos metu didesnį dėmesį skiria augmenijai, naminiams gyvuliams. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, bet kokią svarbą ji turi lietuviams, naujienų portalo tv3.lt studijoje pasakoja etnologas Libertas Klimka.

Sekminės – šventė, kurią minime praėjus septynioms savaitėms po Velykų. Nuo seno šią dieną žmonės ypatingai garbino gyvulius, augmeniją ir kartais švęsdavo net tris dienas. Kokios buvo svarbiausios tradicijos ir papročiai bei kodėl dabar Sekminės yra primirštos, tv3.lt naujienų portalui pasakojo etnologas Libertas Klimka. „Šita bažnytinė šventė yra labai svarbi metų cikle, tai yra trečioji iš privalomų švenčių, todėl Sekmines švęsdavo ne vieną dieną ir turėdavo daug žaismingų papročių.

Vestuvės – nemenkas galvos skausmas šeimą kurti sugalvojusiems asmenims. Kiek pinigų išleisti? Kiek svečių kviesti? Pirkti ar nuomuoti vestuvinę suknelę? Tai tik dalis klausimų, kurie kankina jaunuosius. Lietuvoje vis dažniau bandoma atsikratyti šių klausimų naštos ir pasitelkiama vestuvių planuotojų pagalba. Šalyje vestuvių tradicijos kinta, tendencijos keičiasi. Jauni žmonės vis rečiau renkasi savo svarbiausią gyvenimo šventę švęsti tradiciniu būdu.

Šiandien – kaimynų diena, o jos proga turime ir puikią žinią. Posakis apie džiaugsmą degant kaimyno tvartui grimzta į praeitį. Surengę specialų konkursą policijos pareigūnai pamatė, kiek džiaugsmo tautiečiams atneša gera kaimynystė. Kaimuose žmonės vieni kitiems padeda dirbti ūkio darbus, o štai kai kuriuose miestuose skamba istorijos, kai kaimynai net ir žmonių gyvybes gelbsti. „Kai pirkau sodą, man močiutė sakė, nežiūrėk kokia žemė, žiūrėk koks kaimynas.

Ineta Puzaraitė-Žvagulienė kartu su vyru Ąžuolu visai neseniai paminėjo 5-ąsias savo vestuvių metines. Ir nors planų šiai dienai buvo įvairių, dėl karantino teko viską atšaukti. Nepaisant to, Ineta džiaugiasi savo ir vyro ryšiu bei tuo, kad penkeri metai, praleisti santuokoje, prabėgo beprotiškai greitai, o pyktis taip, jog drebėtų sienos, per visus 5 metus santuokoje dar nėkart neteko.

Karantino metu lietuviai išvaikščiojo kone visus pažintinius takus savo šalyje, dabar atsivėrus sienoms tarp Baltijos valstybių nemažai mūsiškių savaitgaliais suka link Latvijos. Viena populiariausių savaitgalio kelionių krypčių – Duobelėje vykstanti Alyvų šventė. Čia galima išvysti daugiau nei 240 alyvų rūšių, taip pat šiuo metu žydi obelys ir kiti augalai, tad yra kur paganyti akis ir palepinti nosį maloniais kvapais.

56-ąjį gimtadienį Lietuvos prezidentas Gintanas Nausėda sutiko Nidoje su žmona, apartamentuose keturių žvaigždučių viešbutyje. Jo savininkas atvirauja, kad šalies vadovas elgėsi kaip eilinis svečias, o pirmasis gimtadienio patiekalas taip pat paprastas – kiaušinienė. Prezidentas aiškina, kad sveikinimai plūsta nuo ryto, bet gimtadienio nešventė. Visgi, savus linkėjimus suskubo siųsti ir aukšti šalies politikai. Tiesa, labai savotiškai.

Šį penktadienį abiturientams baigsis mokslo metai. Tądien jiems nuskambės ir simbolinis paskutinis skambutis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, suprasdamos mokyklų bendruomenės, ypač – mokinių, norą paminėti šią gražią šventę, parengė rekomendacijas, kaip reikėtų užtikrinti sveikatai saugią aplinką. „Turime išmokti visavertiškai gyventi, laikydamiesi sveikatą apsaugančių higienos ir elgesio taisyklių, kurias nustato sveikatos specialistai.

Siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja, esant galimybei, visas asmenines šventes – tokias kaip krikštynos, vestuvės, jubiliejai – nukelti vėlesniam laiku. Jei nėra galimybės, šventės organizatoriai ir svečiai turi laikytis pateiktų rekomendacijų. Visų pirma, organizatoriai turėtų užtikrinti, jog šventėje būtų ribojamas dalyvių skaičius – dalyvautų tik artimiausi svečiai.

Valdžiai švelninant karantiną, džiugesnės dienos ir vestuvininkams. Nuo ketvirtadienio į santuokos ceremoniją jau galima atsivesti ne tik liudytojus, bet ir fotografus. Tiesa, net ir tai nesulaiko būsimų jaunavedžių nuo vestuvių datų perkėlimo į vėlesnį laiką, kartais net ir į kitus metus. Bent jau Vilniaus santuokų rūmai skaičiuoja, kad šiemet per karantino mėnesį žmonių sutuokė perpus mažiau nei pernai tokiu pat metu.

Premjeras Saulius Skvernelis ragina gyventojus savo mamas per Motinos dieną šiemet sveikinti jų nelankant, bet žada judėjimo ribojimų šalyje netaikyti. „Matyt, kaip ir Velykų proga, taip ir šiuo atveju dar reikėtų laikytis to paties principo: geriausias pasveikinimas yra nuotoliniu būdu. Kalbame apie savo mamas, močiutes – tą darykime, nes pavojus niekur nedingsta, daugumos mūsų mamos yra rizikos grupėse.

Šventės Lietuvoje gražių orų nepadovanojo. Nors oro temperatūra vyravo virš 10-ies laipsnių ribos, tačiau dangus beveik visą laiką buvo apniukęs. Antrąją šv. Velykų dieną sostinėje iš pilkų debesų pasirodė net lietus. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis gražesnių orų nesulauksime. Pošventinė antradienio diena numatoma šalta, žvarbi. Vyraus vėsūs, su mišriais krituliais orai.

Muzikiniame projekte „X faktorius“ išgarsėję dainininkai bei pusbroliai Titas ir Benas jau šį vakarą pasirodys specialioje TV3 laidoje „Velykos #IšNamų“ , o jų pasirodymas šįkart bus toks, kokio gerbėjai dar nėra matę. Naujienų portalui tv3.lt Titas papasakojo, kokios bus jų Velykos bei kokių muzikinių pasirodymų iš jų visi gerbėjai galės sulaukti ateityje. Dėl koronaviruso grėsmės ir šalyje įvesto karantino ne vienos šeimos Velykos šiais metais bus kitokios.

Verbų sekmadienis šiemet pasaulyje buvo kitoks. Dvasininkai mišias aukojo daugiausia tuščiose bažnyčiose. Tiesa, karantino iššūkiai ir draudimai sustabdė ne visus tikinčiuosius – Baltarusijoje žmonės melstis traukė miniomis. Ašmenos mieste baltarusiai vienas po kito bučiuoja medinį kryžių. Akivaizdu, kad Lietuvos pašonėje esančiai kaimynei Baltarusijai koronaviruso pavojai ir toliau nė motais.

Teks susitaikyti – šiemet Velykos bus kitokios. Dauguma mūsų, galiojant grižeto karantino sąlygomis, jas praleisime namuose, tik su pačiais artimiausiais. Visgi Šveicarijos sostinės Berno šokolado gamintojai Velykų sezonui ruošiasi ir gamina smaližių mėgstamus šokoladinius zuikius. Jie atspindi šių dienų realijas. Meistrai šokoladinius zuikius puošia apsauginėmis veido kaukėmis.

Lietuvos pajūryje įsikūrusio Kretingos miesto ir rajono žmonės sužavėjo vienybe. Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, daugiau nei 700 žemaičių susivienijo jautriai patriotiškai iniciatyvai: 30 Trispalvių – 30 skirtingų miesto ir rajono vietų, rašoma pranešime spaudai. Tautinės kretingiškių iniciatyvos – vaizdo klipo filmavimai prasidėjo likus lygiai mėnesiui iki Kovo 11-osios. Trispalvių, tiesa, turėta kone 100 kartų daugiau nei trisdešimt.

Vasario 29-oji pasitaikanti tik kas ketverius metus. Gimti rečiausią metų dieną šansas yra vienas iš 1461, tad gimtadienį minintys keli tūkstančiai lietuvių tikrai save gali laikyti išskirtiniais, o kam nepavyko gimti šią dieną, gali šią datą pasirinkti vestuvėms. Šiaulietis Laimuntas Kleinauskas šiemet tik 15 kartą šventė savo gimtadienį tikrąją dieną. Su juo kartu savo sukaktis minėjo dar 2022 lietuviai –1059 moterys ir 964 vyrai.

Europos Komisija (EK) pirmadienį pasmerkė kaip „prieštaraujantį“ Europos Sąjungos vertybėms vieną Belgijos paradą, per kurį buvo demonstruojamos daugelio antisemitinėmis laikomos platformos. Alsto karnavalas – ne vieną šimtmetį centrinėje Belgijoje organizuojamas renginys, per kurį išjuokiami įvairūs visuomenės veikėjai, – pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl žydus įžeidžiančių ir žeminančių vaizdų.

Ketvirtadienio rytas Kristinai Brazauskienei ypatingas. Šiandien ji mini savo 71-ąjį gimtadienį. Buvusio prezidento Algirdo Brazausko žmona, verslininkė, politikė ir visuomenės veikėja sako, kad šiuo metu jaučiasi gerai ir yra ką tik grįžusi po ilgos kelionės JAV. K. Brazauskienė juokiasi, kad 71-asis gimtadienis nėra kažkuo ypatingas – tai tik skaičius pase. „Man visi gimtadieniai vienodi. Nepasakyčiau, kad jie kažkuo skiriasi.

Šiemet – lygiai 102 metai nuo to, kai Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Valstybė gyvavo 21-erius metus ir vėl atsidūrė svetimos valstybės įtakoje. Garsūs Lietuvos žmonės socialinėje erdvėje šiandien dalijasi įvairiomis istorijomis, prisiminimais ir tuo, ką jiems reiškia valstybė. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir dainininkas Saulius Urbonavičius. Žmonės šiandien perka širdutes, gėleles ir taip toliau.

Vilnius kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, ir į renginius keliauti nemokamu viešuoju transportu. Vilniečių ir miesto svečių laukia įvairūs renginiai – jaunimo eisena, minėjimas prie Signataro namų, šventinis koncertas Prezidento rūmų kieme bei simboliniai 30 laužų Gedimino prospekte, vyks kiti šventiniai renginiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį uostamiestyje prasideda šeštasis šviesų festivalis, jo tema – atgyjantys paveikslai. Festivalio metu bus galima pamatyti per 30 šviesos ir garso instaliacijų, teigia organizatoriai.

Renginių planuotoja dirbanti Amy Movsisian septynmetei dukrai Melinai iškėlė tokį gimtadienį, kurio pavydėtų daugelis. Australijoje gyvenanti šeima nepagailėjo 20 tūkstančių Australijos dolerių, kas prilygsta daugiau kaip 12 tūkstančių eurų. Gimtadienio šventė buvo planuojama du mėnesius, kruopščiai apgalvojamos visos, net ir smulkiausios detalės. Šventės tema – karnavalas. Gimtadienyje dalyvavo 30 vaikų ir 50 suaugusiųjų, kurie mėgavosi pramogomis, skaniu maistu, saldėsiais.

Lietuviai pasaulyje savaitgalį minėjo pasaulinę cepelinų dieną. O Los Andžele, kur geras oras džiugina ir žiemą, parke surengta cepelinų iškyla. Kiek cepelinų joje suvalgė Amerikos lietuviai ir kokių skanauta daugiausiai, sužinokite reportaže iš Santa Monikos. Los Andželo apskrityje, Santa Monikoje iš puodų vienas po kito dingsta cepelinai ir tuštėja spirgučių atsargos.

Katalikų pasaulis sekmadienį švenčia Grabnyčias. Į bažnyčią šią dieną nešamos šventinti žvakės. Kiti vasario antrą vadina Perkūno diena. Senovėje buvo tikima, kad jei, užėjus audrai ar perkūnijai, uždegsi per Grabnyčias pašventintą žvakę, ji apsaugos nuo nelaimės. Mūsų žurnalistai domėjosi, kaipgi senovėje buvo gaminamos Grabnyčių (graudulinės) žvakės. Pasirodo, viename Lietuvos regione vis dar gyvas žvakių liejimo būdas, kuris minimas dar 14 amžiuje.

Kiekviena mama savo vaikui nori sukurti stebuklingą ir nepamirštamą gimtadienio šventę. Kaunietė Skaistė „Facebook“ tinkle pasidalino šventės, kurią surengė savo sūnui Ainui nuotraukomis. Jos sužavėjo šimtus lietuvaičių. Šių metų pradžioje moteris ruošė savo sūnelio 4-ojo gimtadienio šventę, kurio tema – kariuomenė. Berniuko mama juokėsi, kad išrikti temą nebuvo sunku, nes auga tikras patriotas – šiuo metu vaikas domisi viskuo, kas susiję su kariuomene ir visa jos amunicija.

Neeiliniai vaizdai iš Viduramžius menančios Ispanijos šventės. Nedideliame miestelyje per milžiniškus laužus šokinėja raiteliai ant savo numylėtų žirgų. Kodėl jie tai daro ir už ką yra kritikuojami? Dideli laužai, dūmų kamuoliai, per ugnį šokinėjantys žirgai ir jų kanopų kaukšėjimas per akmeninį grindinį.