Į Konarskio gėlių turgelį nuo ankstyvo ryto renkasi vilnietės mamos su savo atžalomis, renka pačias gražiausias gėles tėčiams.
„Tėčiui vis tiek atkreipiam dėmesį, kokios tos gėlės galėtų būti, gal labiau tokios vyriškos, bet tiktų ir moteriai“, – pasakoja pašnekovė.
„Nesinori rožių, nes jau nusibodusios yra. Norisi kažko originalesnio. Vasara po karantino, visi atsigauna, norisi pašvęsti seniai nematėm“, – tikina kita.
Tėvo dieną dalis šeimų planuoja sutikti giminaičių būryje.
„Mes visi paskiepyti, tai atskiromis grupelėmis, tai vieną senelį sveikinsime, tai kitą senelį sveikinsime, savo tėtį“, – aiškina švęsti skubantys žmonės.
Etnologai pasakoja, kad tėčio diena pasaulyje pradėta švęsti šiek tiek vėliau nei motinos, tačiau abi šventes sieja vienas ir tas pats tikslas: skatina vaikus dažniau lankyti tėvus. Idėja sveikinti tėtį pirmiausia išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Apie 1910-uosius metus Amerikoje tokia gyvenusi moteriškė Louisa Dodd prisiminė savo vaikystę, kad jos mama anksti mirė gimdydama šeštą vaiką, ir vaikus užaugino tėvelis, tai ta idėja prigijo visur, paplito visose šalyse“, – tikina etnologas Libertas Klimka.
Tik 2009-aisiais Seimas nusprendė į kalendorių įtraukti naują šventę, tėvo dieną:
„Šioks toks paradoksas yra. Dianose vis dažniau minimą mama. Tėtis kažkur lyg antrame plane, betgi kasdienybėje tėvo autoritetas buvo absoliutus šeimoje ir jis pabrėžiamas štai tokiu gražiu papročiu, kai visi prie pietų stalo susėda, duonos kepalą į rankas pasiima tėtis ir riekia abišales.“
Valstybės tėvo ir mamos dienas ne visais atvejais švenčia tomis pačiomis dienomis. Kiekviena šalis datas pasirinko pagal savo tradicijas.
