spaudos laisvė

Lietuva pagal spaudos laisvės padėtį dalijasi 41-46 vietas iš 199 įvertintų valstybių ir teritorijų, rodo šią savaitę paskelbta ataskaita. Tradiciniame nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ reitinge Lietuva įvertinta geriau nei dešimt Europos Sąjungos (ES) šalių - tyrimo autorių teigimu, Lietuvoje žiniasklaida turi daugiau laisvės nei Kipre, Lenkijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Graikijoje.

Turkijos ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė pastaraisiais metais ėmėsi spaudos laisvės priespaudos ir įkalino daugiau žurnalistų nei Iranas, Kinija ar Eritrėja, pirmadienį pranešė pagrindinė už spaudos laisvę kovojanti nevyriausybinė organizacija. Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas paskelbė ataskaitą ir prisidėjo prie Europos Sąjungos (ES) ir žmogaus teisių gynėjų kritikos dėl masinio Turkijos žurnalistų sulaikymo.

Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko atleidimą gaubia paslaptis. Kaip praneša BNS, dienraštį valdanti „Achemos grupė“ teigia, kad redaktoriaus atleidimas paremtas verslo logika ir neigia kaltinimus neva toks įsakymas gautas iš prezidentūros. Tokie kaltinimai, neva prezidentė nurodė atleisti V. Vasiliauską, paskleisti ketvirtadienį prie prezidentūros surengtoje protesto akcijoje.

Spaudos laisvės reitingą kasmet skelbianti JAV nevyriausybinė organizacija „Freedom House“  Lietuvą šiemet priskyrė prie laisvą spaudą turinčių pasaulio šalių. Lietuva 40-42 jai skirtą vietą dalijasi su Dominykos  ir Surinamo Respublikomis.

Lietuva pagal spaudos laisvės indeksą 2011 metais nusmuko į 30-tą vietą pasaulyje, rodo autoritetingos organizacijos „Reporteriai be sienų“ paskelbta ataskaita. Šią vietą Lietuva užima kartu su Australija. Žiniasklaidos ekspertų vertinimu, 2010 metais pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje buvo 11-ta, o 2009 metais - 9-ta. Daugiausia spaudos laisvės yra Suomijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Toliau eina Nyderlandai, Austrija, Islandija, Liuksemburgas.

Tik laisva ir nepriklausoma spauda gali būti vienu iš demokratinės valstybės garantų, – teigia Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) centro valdyba. Taip reaguojama į nuostatą dėl pridėtinės vertės mokesčio. „Spaudos pavertimas „tiesiog verslu“ atsigręžia netikėtomis pasekmėmis: vis mažiau spaudos leidinių yra pajėgūs išsilaikyti iš prenumeratos ir reklamos pajamų, leidiniai bankrutuoja arba yra priversti ieškoti turtingų „globėjų““, – sakoma pranešime.

„Kommersant“ leidybos namų savininkas Ališeris Usmanovas atleido žurnalo vadovus dėl publikacijų apie nesąžiningus parlamento rinkimus ir ministro pirmininko Vladimiro Putino įžeidimo, praneša BBC. Rusijos metalo oligarchas A. Usmanovas teigė taip pasielgęs dėl savaitraščio „Kommersant Vlast“ „etikos pažeidimų“. Tačiau, pasak kai kurių žiniasklaidos analitikų, tai tik bandymas nuslopinti kritiką dėl sukčiavimo per gruodžio 4-ąją vykusius rinkimus.

Visuomenė yra pažeidžiama, kai ji vietoj objektyvios žurnalistikos įklampinama pusmečiais besitęsiančiose viešųjų ryšių akcijose. Rezultatas akivaizdus: visuomenė vis mažiau beskiria grūdus nuo pelų, - mano Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkė Gražina Viktorija Petrošienė. - Lietuvos žurnalistų draugija švenčia savo atkūrimo dvidešimtmetį.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis po pirmos ESBO Ministrų Tarybos sesijos žurnalistams papasakojo apie svarbiausius klausimus, kurie aptarinėjami tarp ministrų. Energetika – viena svarbiausių sričių. „Supratau, kad apie mūsų situaciją ir žingsnius, siekiant įgyvendinti trečiąjį energetinį paketą, Europoje yra puikiai žinoma. Siekiai diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą taip pat yra žinomi ir palaikoma.

Lietuva yra šalis, kur galima teisti ne už tai, ką žmogus parašė, o už tai, ką, teismo nuomone, vidutinis statistinis skaitytojas (teismų išgalvota sąvoka) galėjo pagal parašymą pagalvoti.

Somalio pusiasalyje siautėjanti sausra ir badas paveikė daugiau kaip 12 mln. gyventojų, nors viena regiono šalis, Eritrėja, tvirtina, kad krizės nejaučia, praneša BBC. Daugėja įrodymų, kad reali padėtis atsiskyrėliškoje valstybėje yra kitokia. Teigiama, kad badą kenčia du Eritrėjos gyventojai iš trijų. Per pastarąjį dešimtmetį Eritrėja tapo viena uždariausių valstybių pasaulyje, kurioje nėra laisvos spaudos ir opozicijos.

(Papildyta 17:41 val.) URM pareiškė griežtą protestą dėl į Baltarusiją neįleistos žurnalistės Su Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Dražinu susitikęs užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pareiškė griežtą protestą dėl anuliuotos žurnalistės Rūtos Lankininkaitės vizos ir jos paskelbimo nepageidaujamu asmeniu Baltarusijoje.

Protestuodamas prieš Vengrijos žiniasklaidos įstatymą, žurnalistas Attila Mongas visuomeninio radijo tiesioginės transliacijos metu paskelbė tylos minutę. Iš karto po to radijo vadovybė suspendavo žurnalisto darbą radijuje ir pradėjo drausminę bylą. Vengrijoje iki šiol nėra žiniasklaidos savireguliacijos sistemos. Žurnalisto teigimu, į jo raginimus tokią sistemą kurti žurnalistai ir leidėjai reaguodavę kaip į siūlymus save cenzūruoti – esą, kam to reikia.

Vos savaitę trunkantis Vengrijos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) sukėlė karšų ginčų šalyje ir už jos ribų. Nuo metų pradžios įsigaliojęs naujasis žiniasklaidos įstatymas, kuriuo smarkiai ribojama spaudos laisvė, bei nauja mokesčių politika sukėlė ant kojų ES valstybių narių lyderius. Išpuolis prieš spaudos laisvę Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atremia visus kaltinimus.

Žiniasklaidos laisvė Baltijos valstybėse, o ypač Latvijoje, taip nykiai neatrodė daug metų. Gyvybinga ir kokybiška post-sovietinio periodo žiniasklaida po truputį silpsta dėl struktūrinių pokyčių pramonėje, ekonominiame cikle ir baimės, kurią sukelia galingų išorinių jėgų manipuliavimas . Štai, pavyzdžiui, latvišką dienraštį „Telegraf“, vieną iš geriausių rusų kalbos naujienų šaltinių Latvijoje. Ankščiau jis buvo vietinio verslininko nuosavybe, o dabar kam priklauso – neaišku.

„Paskutinis pasaulio žiniasklaidos laisvės indeksas pateikė staigmenų, atkreipė dėmesį į miglotą realybę ir patvirtino tam tikras tendencijas“, – teigia Jeanas Francois Julliardas, „Reporteriai be sienų“ generalinis sekretorius. „Labiau nei bet kada ankščiau mes stebime ekonominę plėtrą, institucijų reformas ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kurie ne visada eina koja kojon su realybe.